Žemės ūkio naujienos: 2022-03-17

Augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo apskaitos žurnalo pildymo pareiga profesionaliems šių produktų naudotojams nėra naujas reikalavimas. Augintojai turėjo pildyti šį žurnalą popieriuje, elektroninėje formoje arba Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), naudojantis elektronine bankininkyste.

Popierizmo atsisakymas ir duomenų perkėlimas į elektroninę erdvę yra neišvengiamas procesas visose veiklos srityse, taip pat ir žemės ūkyje. Skaitmenizacija yra vienas iš trijų pagrindinių Vyriausybės prioritetų. Žemės ūkio ministerija siekia kiek įmanoma labiau didinti skaitmenizacijos lygį žemdirbių kasdienėje veikloje, įskaitant žemės ūkio veiklos žurnalų, kuriuos žemdirbiai privalo pildyti, skaitmenizavimą.

Vienas tokių žurnalų – AAP naudojimo apskaitos žurnalas. Suskaitmeninus duomenis, sumažėtų kontrolierių atliekamų įvairių fizinių patikrų skaičius ūkininkų ūkiuose, nes reikiamą informaciją būtų galima pasiimti iš duomenų bazių. Tai būtų naudinga ir patiems ūkininkams, ir kontroliuojančioms institucijoms.

Keisis taisyklės

Žemės ūkio ministerija keičia Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles.

Prailginamas laikas, per kurį reikia užpildyti žurnalą. Visi AAP profesionalieji naudotojai per 15 kalendorinių dienų (anksčiau buvo 2 darbo dienos) nuo AAP panaudojimo turės suvesti duomenis į popierinį, elektroninį žurnalą ar PPIS.

Nuo kitų metų balandžio mėnesio nustatomos pereinamosios nuostatos dėl AAP naudojimo žurnalų pildymo Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.

Numatoma, kad AAP profesionalieji naudotojai, apdorojantys nuo 200 ha žemės ūkio naudmenų ar kitų plotų, žurnalą PPIS turės pildyti nuo 2023 m. balandžio 5 d.

Apdorojantieji plotus nuo 150 ha, šį žurnalą turės pildyti nuo 2024 m. balandžio 5 d., o nuo 100 ha – nuo 2025 m. balandžio 5 d.

Apdorojantieji žemės ūkio naudmenų ar kitus plotus nuo 1 ha, šį žurnalą turės pildyti nuo 2026 m. balandžio 5 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-16

Tačiau iki šiol nebuvo patvirtintos pluoštinių kanapių gaminių, kuriuos gaminant susidaro tarpiniai produktai, turintys daugiau nei 0,2 proc. psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC), gamybos veiklos taisyklės.

Jei gaminant pluoštinių kanapių gaminius susidaro minėtieji tarpiniai produktai, tokiai gamybai reikia gauti leidimą.

Dabar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintomis gaminių iš pluoštinių kanapių gamybos taisyklėmis, galės išduoti leidimus tokiems gaminiams gaminti.

Vyriausybė nustatė ir valstybės rinkliavos dydžius už leidimo išdavimą, patikslinimą ir dublikato išdavimą.

Valstybės rinkliava už gamybos leidimą sieks 149 eurus, leidimo patikslinimą – 38 eurus, dublikato išdavimą – 18 eurų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-16

Reikalavimai pareiškėjams

Dėl paramos kviečiami kreiptis labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių sklypų savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos nuo vilkų priemones.

Šiuo paraiškų rinkimo etapu dėl paramos galės kreiptis pareiškėjai iš šių savivaldybių (čia žalos atvejų fiksuota ne mažiau kaip 5 kartus per paskutinius 5 metus, t. y. daugiausia žalos atvejų per 5 metus):

I savivaldybių grupė: Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Utenos r.;
II savivaldybių grupė: Alytaus r., Ignalinos r., Kalvarijos sav., Klaipėdos r., Kupiškio r., Rokiškio r., Šilalės r., Telšių r., Vilkaviškio r. Vilniaus r.;
III savivaldybių grupė: Biržų r., Elektrėnų sav., Jurbarko r., Kaišiadorių r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Plungės r., Prienų r., Rietavo sav., Šalčininkų r., Šakių r., Širvintų r., Tauragės r., Ukmergės r., Varėnos r., Zarasų r.

Pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio veikla, t. y. deklaruoti pasėlius ir žemės ūkio naudmenas bei turėti įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodytų ir Ūkinių gyvūnų registre užregistruotų ūkinių gyvūnų – ne mažiau kaip 1 SG (pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje laikomų ūkinių gyvūnų vidutinis metinis skaičius, išreikštas sutartiniais gyvuliais), VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apskaičiuotą įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitikties SG prilyginimas pateiktas įgyvendinimo taisyklių 2 priedo Skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui lentelėje.

Pareiškėjo laikomas SG/1 ha kiekis turi atitikti jo deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, kuriuose bus įgyvendinamos apsaugos priemonės. Pareiškėjas gali nurodyti ir mažesnį SG skaičių, jei jo nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas hektarais, kuriame bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, yra mažesnis nei turimas SG skaičius, tačiau jis turi užtikrinti, kad nenurodytas SG bus laikomas / saugomas naudojant pareiškėjo turimas priemones, kurioms parama nebuvo skirta.

Taip pat pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, kaip numatyta Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše.

Paramos galima kreiptis, jei žemės sklypai / žemė, kurioje numatoma įrengti apsaugos priemones, priklauso pareiškėjui, pareiškėjo sutuoktiniui arba pareiškėjui ir jo sutuoktiniui nuosavybės teise, arba pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai teisė į nekilnojamąjį turtą nustatyta notariškai patvirtintoje sutartyje, teisėtais pagrindais, t. y., žemės ūkio veikla vykdoma valdos valdytojo ir (ar) partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario vardu, todėl paraiškas gali teikti ir smulkūs šeimos ūkiai, kai šeimos nariai valdoje veikia partnerystės sutarties pagrindu.

Paramos suma
Šiam KPP priemonės paraiškų rinkimo etapui skirta 750 521 Eur paramos lėšų.
Vienam paramos gavėjui numatyta skirti iki 5 000 Eur paramos, tinkamas finansuoti išlaidas kompensuojant 100 proc. Žinotina, jog paramos lėšomis PVM nekompensuojamas.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Pareiškėjams numatyta kompensuoti patirtas išlaidas, įsigijus šias už gyvulių apsaugos nuo vilkų priemones:

vielinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis;
juostinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis;
tinklinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis;
elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį (-ius) ir (arba) jo (-ų) dalis.

Priemones įsigyti ir įrengti bei pateikti mokėjimo prašymą būtina per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Svarbu, kad apsaugos nuo vilkų priemonės būtų įrengtos laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų techninių reikalavimų ir rekomendacijų. Taip pat jas privalu išlaikyti bei užtikrinti, kad tinkamai veiktų iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. 5 metus po paskutinio paramos išmokėjimo dienos.

Atsitikus įvykiui, kurio metu būtų sugadintos ar sunaikintos paramos lėšomis įsigytos apsaugos priemonės, jas privaloma atkurti savo lėšomis ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.

Paraiškos gali būti reitinguojamos

Jei prašoma paramos suma viršys skirtąją, bus atliekamas papildomas paraiškų vertinimas jas reitinguojant pagal tai, kurioje savivaldybėje bus įgyvendinamas projektas bei kiek laikoma ūkinių gyvūnų, t. y. pirmiausia parama bus teikiama:
1. investicijoms, kurios įgyvendinamos I savivaldybių grupės teritorijose;
2. investicijoms, kurios įgyvendinamos II savivaldybių grupės teritorijose;
3. pareiškėjams, kurie laiko didesnį SG skaičių (nurodytą 2 priede) paraiškos pateikimo dieną.

Svarbu – iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos būtina faktiškai išlaikyti ne mažiau negu paraiškos pateikimo metu turėtą metinį vidutinį SG skaičių, tačiau šis reikalavimas netaikomas, jei pareiškėjas nurodo mažesnį SG pagal turimą žemės ūkio naudmenų plotą ha.

Paraiškų teikimas

Pakeitus KPP administravimo taisykles, paraiškos priimamos tik elektroniniu būdu, t. y., naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS, adresu www.zumis.lt – užpildžius elektroninę formą, jeigu tokia paraiškų teikimo galimybė bus suteikta. Jei šios galimybės nebus suteikta, NMA turi būti teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“). Dokumentai turi būti nuskenuoti ir pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lt, 2022-03-16

„Dideles abejones ir nuostabą kelia tai, kad išoriniai auditoriai, tarpinstitucinio ir nepriklausomo audito metu buvo įdarbinti Žemės ūkio ministerijoje. Jiems ministerija mokėjo atlyginimus ir gal net priedus už šį darbą“,– sako NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.

NŽT profsąjunga Finansų ministerijos prašo įvertinti auditą ir pateikti savo išvadas, kurios būtų svarbios rengiant Nacionalinės žemės tarnybos veiklos 2020-2021 m. audito įgyvendinimo priemonių planą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, remdamasis audito išvadomis, teigė, kad NŽT valstybės jai patikėtą turtą – žemę – valdo neefektyviai. Pasak ministro, įstaigą nuolat persekioja neskaidrumo šešėlis, nerimą kelia neefektyvi NŽT struktūra, lėtas skaitmenizavimo procesas ir kontrolės trūkumas. Jo teigimu, NŽT bus pertvarkyta, nes turi įsisenėjusių sisteminių problemų dėl savo struktūros, skaitmenizavimo trūkumo, korupcijos rizikų.

NŽT profsąjungos pirmininkas A. Gelžinis sako, kad auditas buvo atliktas nesilaikant veiklos auditui keliamų reikalavimų ir rengiant audito ataskaitą visiškai nebuvo atsižvelgta į NŽT pateiktus išaiškinimus.

„NŽT darbuotojai šį auditą vertina kaip neobjektyvų, nekompetentingą ir nekorektišką, – sako A. Gelžinis.

Pasak A. Gelžinio, tobulinti žemėtvarkos procesus, procedūras ir algoritmus būtina, tačiau tai gali padaryti tik Žemės ūkio ministerija, kuri ir yra atsakinga už žemės ūkio politikos formavimą bei teisinės bazės tobulinimą. NŽT nuolat teikia pasiūlymus ministerijai, tačiau jie dažnu atveju taip ir lieka dūlėti stalčiuose.

„Audite suformuluoti kai kurie pasiūlymai, pavyzdžiui, kad privatūs asmenys savo iniciatyva ir savo lėšomis formuotųsi sklypus laisvoje, nesuformuotoje valstybinėje žemėje, išties kelia didžiulę nuostabą“, – sako A. Gelžinis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-10

Dėl didėjančių maisto kainų trečiadienį buvo diskutuota nuotoliniame posėdyje, kurį organizavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos narys, LSDP žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius sakė, kad pagal dabartines prognozes grūdų kainos sieks apie 400 eurų už toną. Nors tai atneš daugiau pajamų grūdus auginantiems vietos ūkininkams, aukštos kainos gali išbalansuoti šalies žemės ūkį ir gerokai pakelti galutinių maisto produktų kainas. „Noriu atkreipti dėmesį, kad tie grūdai yra pašarai mūsų gyvulių augintojams. Galutinė produkcija gali pabrangti iki trijų kartų. Klausimas, ar tos bendrovės, tie ūkininkai užaugins, nes visi supranta savo kaštus ir mato nerimastingą situaciją“, – kalbėjo M.Maciulevičius. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kalbėjo, kad ūkiai po pandemijos yra išeikvoję finansinius rezervus, o paimtas lengvatines paskolas šiuo metu atiduoti yra sudėtinga.

„Apsirūpinimas grūdais yra įvairus – vieni turi porai savaičių, kiti – mėnesiui. Grūdai išvažiuoja – kaina sukilusi, juos masiškai perka Europa. Grūdų mes Lietuvoje užsiauginame, bet jie byra kaip smėlis tarp pirštų – augintojai jų sulaikyti negali, nes jie neturi pinigų“, – kalbėjo A.Baravykas. Jis pridūrė, kad realiausia šiuo metu išeitis – suteikti kiaulininkams naujas lengvatines paskolas.

„Iki gegužės mėnesio gali nelikti dalies ūkių. Nebus kuo šerti – paršiukai, paršavedės, juos reikia penėti. Pašarų nebus“, – kalbėjo A.Baravykas.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis teigė, kad paukštininkystė yra „šios dienos situacijos įkaitė“. Anot jo, paukštininkystę taip pat pirmiausia nualino pandemija, nes sektoriaus atstovai liko nepatenkinti paramos mechanizmais. Pandemijos įtaką, anot jo, pastiprino nuo pradėjusių metų prasidėjęs staigus pašarinių žaliavų kainų kilimas. Dar labiau kaštus padidino nuo lapkričio–gruodžio mėnesio kelis kartus išaugusios energetikos kainos. Pernai paukštienos sektoriaus gamyba sumažėjo apie 20 tūkst. tonų. Šiais metais uždaroma „Kaišiadorių paukštyno“ skerdykla, tai sumažins Lietuvos paukštienos gamybą dar apie 20 tūkst. tonų. „Šiandien šitas sektorius jau griūva“, – kalbėjo V.Tėvelis. Jis pridūrė, kad problemą gilina ir vietiniai grūdus auginantys ūkininkai. Anot V.Tėvelio, jie kitoms žemės ūkio įmonėms grūdų beveik neparduoda, nes laukia jų kainos išaugimo.

Ministerijos atstovas: reikėtų susilaikyti nuo didesnių investicijų

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigė, kad Lietuvos grūdų rezervuose – ūkininkų ūkiuose ir prekybinėse įmonėse – vasario pabaigoje yra 1,8 mln. tonų, o vidutinis Lietuvos poreikis yra 1,5 mln. tonų. Dalis Lietuvoje esančių grūdų yra jau parduoti, bet dar neišvežti. P.Astrauskas pridūrė, kad ministerija kalbėjosi su grūdininkais ir šie teigė, kad, esant tam tikram trūkumui, dalį užsakytų grūdų būtų galima atpirkti ir naudoti vidaus poreikiams.

Astrauskas taip pat pridūrė, kad ministerija su ES derina planus naujai finansavimo tvarkai. Ruošiamasi ir didinti limitą, iki kurio galima pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis – vietoje dabar esančios 1 mln. eurų ribos būtų galima skolintis 1,5–2 mln. eurų. „Šiuo metu galbūt reikėtų susilaikyti nuo didesnių investicijų valdant savo rizikas ir turėti žymiai geresnį pelningumą, nei siekti maksimumo ir stebėti rinkoje kylančias kainas“, – rekomendavo viceministras.

Trąšomis neapsirūpins smulkieji ūkiai

Kalbėdamas apie trąšas, P.Astrauskas akcentavo, kad didele problema tampa besitęsiantis karas Ukrainoje. Trąšų kainą iš esmės reguliuoja naftos kaina. „Dėl karo veiksmų užsidaro tam tikras importas iš Rusijos, Kazachstano, kitų šalių. Didžioji dalis lietuviškų pagaminamų trąšų buvo eksportuojamos į kitas valstybes, tarp jų – ir į Ukrainą“, – sakė jis. Trąšų prekyboje susiklostė kurioziška situacija, teigė P.Astrauskas – gamyklos nenori gaminti trąšų tol, kol ūkininkai nepateiks užsakymų. O prekybininkai teigia, kad nenori prisiimti rizikos ir pirkti brangių trąšų, todėl ūkininkams atsako, kad „trąšų šiais metais nebus, nes niekas negamina“, pasakojo viceministras.

Apie 20–30 tūkst. ūkininkų yra ekonomiškai pajėgūs ir dažniausiai nusiperka trąšas iš anksto, dažniausiai rudenį ir žiemą. P.Astrausko teigimu, tai 60–70 proc. pačių pajėgiausių ūkininkų. Su problemomis dėl trąšų susiduria smulkūs lietuviški ūkiai. „Jiems trūksta apyvartinių lėšų, trąšos kainuoja apie 1000 eurų [už toną] . Mes matome, kad didžioji dalis smulkiųjų ūkininkų neplanuoja investuoti ir neplanuoja pirkti trąšų“, – kalbėjo viceministras.

Šaltinis: 15miin.lt, Gytis Kapsevičius, 2022-03-16

Nurodyta, kad ribojimas eksportuoti grūdus galios iki birželio 30 d., o cukraus eksporto draudimas – iki rugpjūčio 31 d. iš grūdų draudžiama eksportuoti kviečius, kviečių ir rugių mišinį, rugius, miežius ir kukurūzus, rašo lenta.ru. Tiesa, cukraus ir grūdinių kultūrų išvežimui numatyta nemažai išimčių. Šią produkciją bus galima išvežti už Rusijos ribų, teikiant humanitarinę paramą, taip pat vykdant tarptautinius tranzito pervežimus. Anksčiau agentūra „Interfax“, remdamasi Žemės ūkio ministerija, pranešė, kad Rusija nuo kovo 15 iki birželio 30 d. gali įvesti draudimą eksportuoti kviečius, rugius, kviečių ir rugių mišinį, miežius ir kukurūzus.

Vyriausybės nutarimo dėl laikino pagrindinių grūdinių kultūrų eksporto projektas parengtas kartu su Rusijos Pramonės ir prekybos ministerija. Vyriausybės pirmininko pavaduotoja Viktorija Abramčenko informavo pasirašiusi grūdų eksporto draudimo iki birželio 30 d. projektą, išvežimas bus galimas pagal licencijų kvotas. Kaip rašė „Kommersant“, grūdų eksporto ribojimai turi apmalšinti padidėjusią kviečių paklausą iš Kazachstano pusės, o papildoma grūdų kiekį skirti vidaus rinkai, o cukraus eksporto draudimas aiškinamas didesne paklausa iš rusų pusės. Draudimams gali būti daromos išimtys – taip ir tokiu atveju, jeigu eksportuotojas gaus Pramonės ir prekybos ministerijos leidimą.

Rusija ir Ukraina patenkindavo 30 proc. pasaulinio kviečių tiekimo. „Kviečiai stipriai brangsta, daugelyje šalių bręsta jų trūkumo krizė“, – anksčiau rašė vokiečių leidinys „Deutsche Wirtschafts Nachrichten“. Šiuo metu grūdų atsargos yra 57 mln. tonų, kas yra minimalus kiekis per devynerius metus. Tokio kiekio pasauliui užteks 27 dienoms, o be Rusijos ir Ukrainos išteklių – mažiau nei 21 dienai.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-03-15