Žemės ūkio naujienos: 2022-03-18

Klimato atšilimą stabdančios mokslo bei inovacijų iniciatyvos yra pagrindinis 39 pasaulio šalis, tarp jų ir Lietuvą, suvienijusios iniciatyvos „Agriculture Innovation Mission for Climate“(AIM4C) tikslas.

Susitikime aptarta šios iniciatyvos galimybė plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, keistis patirtimi ir žiniomis tvaraus žemės ūkio inovacijų srityje.

Žemės ūkio ministras pasidalijo informacija apie Rusijos sukelto karo Ukrainai padarinius, kaip tai atsilieps žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėms. Europos Sąjunga yra didelė Ukrainos produkcijos importuotoja, todėl, anot ministro, svarbu susivienyti ir šiuo sunkiu metu padėti Ukrainai žemės ūkio sektoriuje.

Susitikime aptarta eksporto situacija. JAV yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė. Pernai Lietuvos žemės ūkio produktų į JAV eksportuota už 83,8 mln. dolerių, o importuota už 74,7 mln.

Prekybiniai ryšiai su šia šalimi auga. Baigiami derinti šalto rūkymo kiaulienos ir jautienos kumpio, dešrų ir dešrelių, vytintų dešrelių, termiškai apdorotų koldūnų su kiauliena veterinariniai klausimai. Leidimas eksportuoti šią produkciją būtų labai svarbus Lietuvos įmonėms ir visam mėsos sektoriui, nes atsivertų kur kas didesnės galimybės tiekti įvairesnius lietuviškus mėsos produktus JAV vartotojams.

Šiuo metu derinami kviečių, skirtų maistui, bei kiaušinių produktų leidimai įvežti į JAV rinką.

Birželio mėnesį planuojamas verslo delegacijos vizitas Pensilvanijoje vyksiančiame verslo forume, kuriame būtų plečiami Lietuvos ir JAV prekybos ryšiai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-16

Šviečiamosios gyvulininkystės programą, skirtą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdymo įstaigų vaikams bei pradinio ir pagrindinio ugdymo įstaigų mokiniams, jau septintus metus įgyvendina Žemės ūkio ministerija ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Programos dalyviai skirstomi pagal tris modulius. Pirmasis modulis skirtas darželinukams. Šiemet programoje dalyvauti atrinkta 15 tokių įstaigų grupių.

Antrasis modulis skirtas pradinukams. Čia dalyvaus 15 pradinio ugdymo įstaigų klasių.

Pagrindinio ugdymo (5-8 klasių) švietimo įstaigų moksleiviams skirtas trečiasis modulis. Jame dalyvaus 10 pagrindinio ugdymo įstaigų klasių.

Viena švietimo įstaiga šioje programoje dalyvauja su viena dalyvių grupe, kurioje yra ne daugiau kaip 25 vaikai ar mokiniai ir ne mažiau kaip 20.

Programos dalyviams pagal kiekvieną modulį yra parengta edukacinė medžiaga gyvulininkystės sektoriaus pristatymui: informaciniai videofilmai apie ūkinius gyvūnus, interaktyvūs žaidimai, virtualios ekskursijos po ūkinių gyvūnų ūkį bei po mokslo ir studijų įstaigą. Darželinukai bus aprūpinti užduočių ir spalvinimo knygelėmis, moksleiviai – užduočių knygelėmis, o auklėtojos ir pedagogės – metodine medžiaga (el. versija).

Vaikai ir moksleiviai, naudodami mokomąją medžiagą ir metodines bei vaizdines priemones, turės savarankiškai organizuoti šviečiamąją veiklą savo įstaigoje – surengti mažiausiai vieną šviečiamąjį gyvulininkystės renginį (teminę valandėlę, žaidimą, seminarą, lauko dieną, pažintinę išvyką ir kt.).

VšĮ Kaimo verslo ir rinkos plėtros agentūra planuoja organizuoti ir gyvą pažintį su gyvulininkyste. Darželinukams bus organizuojamos ūkinių gyvūnų parodėlės ugdymo įstaigose, pradinukams organizuojamos pažintinės išvykos į ūkininko ūkį ar žemės ūkio bendrovę, o vyresniems moksleiviams – pažintinės išvykos į mokslo ir studijų institucijas, kuriose laikomi ūkiniai gyvūnai (eksperimentiniai ūkiai, laboratorijos, Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras ir kt.)

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-17

Visų plotų, patenkančių į „valstybinės žemės“ ir (arba) „laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentai turės būti registruoti Valdų registre iki paraiškos patvirtinimo ir (ar) keitimo datos.

Absoliuti dauguma šių dokumentų bus įkelti į Valdų registrą per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) iš anksto. Tad pareiškėjai, deklaruodami plotus, jau matys šią informaciją sistemoje. Jei dokumentų nebus Valdų registre, deklaruojant pasėlius nebus galima įbraižyti šių valstybinės žemės plotų.
Įbraižant valstybinės žemės plotus taikoma 10 proc., bet ne daugiau nei 1 ha paklaida laukui (praėjusiais metais buvo 2 ha).
Darbuotojai, padedantys pareiškėjams deklaruoti žemės plotus, neprivalės tikrinti valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų. PPIS tai padarys automatiškai.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) užtikrins galimybę pareiškėjui atnaujinti valdos ir (arba) ūkininko ūkio duomenis.

Atsisakyta reikalavimo pareiškėjui pateikti kadastro žemėlapius (žemės sklypų planus), nes duomenys buvo naudojami tik apytikslei vietai nustatyti.

Žemės ūkio veiklos vykdymo tvarkos pokyčiai

Pakeistas reikalavimas, kuris buvo taikomas visiems deklaruojamiems plotams dėl žemės ūkio augalų dominavimo. Šis reikalavimas bus taikomas tik susietajai paramai, visur kitur bus reikalaujama tik auginti žemės ūkio augalus.

Patikslintas reikalavimas dėl juodojo pūdymo. Anksčiau buvo reikalaujama, kad juodasis pūdymas būtų įdirbamas periodiškai, dabar nustatyta, kad jis turės būti įdirbtas bent kartą po birželio 1 d.

Yra pakeitimų ir dėl pievų priežiūros – šienavimo:

Didinamas žolės smulkinimo ir paskleidimo plotas pareiškėjams, turintiems mažiau nei 0,3 sąlyginio gyvulio (SG) – iki 10 proc. nuo viso deklaruoto ploto. Praėjusiais metais buvo reikalaujama 3 proc. nuo deklaruotų pievų ploto.
Papildoma išimtis dėl šienavimo numatyta ir bitininkams. Jiems leidžiama prižiūrėti pievas taip, kaip jiems yra patogu ir tikslinga – bičių laikytojai, turintys registruotas 5 ir daugiau bičių šeimų (1 šeima padengia 0,59 ha) galės smulkinti ir paskleisti žolę lauke.
Augalų, auginamų sėklai, plotuose buvo padaryta išimtis – pareiškėjai gali šienauti, smulkindami žolę, o derlius iš šių plotų turi būti nuimtas iki einamųjų metų spalio 1 d.

Pievų atnaujinimas naudojant bearimes technologijas suarimu nelaikomas, vadinasi, pievos paskirtis nesikeičia.

Susietosios paramos pokyčiai

Patikslinti reikalavimai, kaip turėtų būti pateiktos nuotraukos iš lauko per „NMA Agro“. Taip pat aiškiau nustatoma, kad daržoves auginti reikia įdirbtoje ariamojoje žemėje.

Patikslintos reikalaujamos išsėti sertifikuotos sėklos normos. Jos sumažintos ir sieks 10 kg/ha, išskyrus vasarinių kviečių normą – ji padidinta iki 200 kg/ha.

Patikslinta dalis bendrųjų reikalavimų:

Plotai, kuriuose atvirame ir (ar) uždarame grunte auginami klasifikatoriaus V grupės augalai kaip sodinukai, skirti persodinti kitoje vietoje, arba dėl ūglių, skiepų ar poskiepių, gali būti deklaruojami kaip medelynai klasifikatoriaus kodu MED „Medelynai“. Jei plote auginami keli V grupės augalai, jie neišskiriami ir deklaruojami bendrai kodu MED.
Ilginamas sankcijų dėl neteisėto deklaravimo laikotarpis. Jis sieks 4 metus (einamieji metai ir 3 praėjusieji).
Atsiranda naujas klasifikatoriaus kodas AGP, skirtas deklaruoti atstatomas daugiametes pievas ir ganyklas. Toks kodas šiais metais dar nebus aktyvus, nes reikalavimo atkurti daugiametes pievas ir ganyklas nėra.
Įvedamas natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos sluoksnis.

Paraiškas galima teikti savivaldybės, kurioje registruota pareiškėjo žemės ūkio valda, seniūnijose, taip pat savarankiškai prisijungus prie PPIS internete.

ŽŪIKVC artimiausiu metu parengs PPIS naujovių mokomąją medžiagą savivaldybių (seniūnijų) darbuotojams, kurie šiemet konsultuos paramos gavėjus, padės jiems užpildyti, patvirtinti paraiškos elektroninę formą bei elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas PPIS.

Šaltinis: nma.lt, 2022-03-18

„Šiai dienai vertėtų susilaikyti nuo didesnių investicijų valdant savo rizikas ir turėti žymiai geresnį pelningumą, negu siekti maksimumo ir stebėti rinkoje kylančias kainas. Ar mes tikrai turime investuoti daugiau, ar turime siekti maksimumo? Siekdami maksimumo didiname tik savo gamybos apyvartą, techninį pelningumą“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje aptariant situaciją žemės ūkyje trečiadienį teigė P. Astrauskas.

Pasak jo, ūkininkai rizikuoja siekdami didelių apyvartų.

„Turime suvokti, kokia kaina norime išmaitinti pasaulį. Lietuvos pajėgumai užauginti 5-6 mln., iki 7 mln. tonų grūdinių kultūrų. Ar tai turi reikšmingą įtaką pasauliniam badui? Greičiausiai, kad neturi, nes kiekiai ir apimtys nedidelės. Tai yra ūkininkų rizikos kaina“, – kalbėjo viceministras.

Jis, be kita ko, įspėjo, kad žemdirbių laukia sunkus pavasaris, nes prognozuojama sausra.

„Gamybinės investicijos yra pabrangusios du kartus, iki trijų kartų, lyginant su standartinėmis technologijomis, kurias ūkininkai taikė anksčiau… Rizika padidėjusi kelis kartus, derlingumas, tikėtina, nebus didesnis, o bus ir net mažesnis, nes JAV ir Europos Sąjungos meteorologinių tarnybų prognozės rodo, kad pavasarį Europoje prognozuojama sausra“, – pranešė P. Astrauskas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-17

Europos Komisija nustatė, kad Lietuvos schema, skirta nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems žemės ūkio ir akvakultūros sektoriams remti, įskaitant 25 mln. eurų didesnį biudžetą, atitinka laikinąją valstybės pagalbos sistemą. Schema – tai vėl pradėta taikyti pagalbos priemonė, kurią Europos Komisija pirmą kartą patvirtino 2020 m. liepos mėnesį (SA.57823) ir kuri nustojo galioti 2021 m. gruodžio 31 d. Šios priemonės tikslas – padėti patenkinti paramos gavėjų likvidumo poreikius ir padėti jiems tęsti veiklą pandemijos metu ir jai pasibaigus. Pagal šią schemą pagalba bus teikiama subsidijuojamų paskolų forma, sakoma Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje išplatintame pranešime.

Europos Komisija nustatė, kad Lietuvos schema atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas. Tai yra – paskolos susijusios su apyvartinio kapitalo poreikiais; paskolos susitarimai bus pasirašyti iki 2022 m. birželio 30 d.; paskolų grąžinimo terminas yra ne ilgesnis kaip šešeri metai ir paskolų metinės palūkanų normos atitinka reikalavimą dėl mažiausių normų, nustatytą laikinojoje sistemoje. Todėl EK padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas. Tuo remdamasi Europos Komisija patvirtino priemonę pagal ES valstybės pagalbos

Šaltinis: delfi.lt, 2022-03-15

Analizuojamu laikotarpiu kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 277,65 EUR/t – panašia kaina kaip ir prieš savaitę bei 32,68 proc. didesne kaina negu prieš metus. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 9 savaitę sudarė 267,69 EUR/t – buvo taip pat panaši kaip ir praėjusią savaitę, bet 58,94 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina. Pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 239,80 EUR/t – 5,92 proc. mažesne kaina, palyginti su vasario pabaigoje buvusia kaina, bei 39,81 proc. brangiau negu prieš metus.

Šaltinis: Agro rinka, 2022-03-15

Modernia žemės ūkio technika prekiaujančios akcinės bendrovės „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas įsitikinęs, kad žemės ūkis, prieš dešimtmetį sietas su archajiniu žemės dirbimu, neišsilavinusio ūkininko paveikslu ir taršia technika, tampa inovatyviu, tvarumo idėjas įgyvendinančiu, dirbtinį intelektą pasitelkiančiu, inovacijas kuriančiu ir taikančiu verslu, inovacijų varikliu.

Žemės ūkio sektorius keičiasi

Anot Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės, profesorės Astridos Miceikienės, žemės ūkis keičiasi neatpažįstamai. Pokyčiai jaučiami visose srityse, neapsiribojant tik šiuolaikine technika. Sektoriaus pokyčiai tiesiogiai susiję su nuosekliu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, abiem pusėms atveriančiu naujas galimybes.

„Vyksta nenutrūkstantis ir pastovus VDU ŽŪA bendradarbiavimas su verslu sprendžiant dabarties ir ateities problemas, kartu kuriame ateities žemės ūkį Lietuvoje. Verslas žino, kad esame viena iš pagrindinių mokymo ir mokslo institucijų Lietuvoje, teikianti mokymo, mokslinės ir eksperimentinės veiklos paslaugas žemės ūkio, miškininkystės verslams, jomis naudojasi ir taip gimsta daug inovatyvių projektų, įgalinančių universiteto ir verslų augimą“ – sėkminga verslo ir mokslo sinteze džiaugiasi profesorė Astrida Miceikienė.

Netradiciniai sprendimai – svarbus svertas konkurencijoje

Sėkmingas agrosektoriaus įmones inovacijos lydi nuo vadybos, rinkodaros, finansų prisitraukimo, iki technologinės srities – išmanios ir netaršios technikos pritaikymo ir naudojimo. G. Kvietkausko vadovaujama žemės ūkio technika prekiaujanti įmonė, drąsių netradicinių sprendimų ir aktyvios rinkodaros dėka jau keletą metų laikosi rinkos lyderių trejetuke.

„Kiekviename ambicingame versle svarbiausia rinkodara, kuo ji platesnė, kuo daugiau ji įtraukia įmonės darbuotojų, klientų ir verslo partnerių, tuo galingesnius ginklu tampa konkurencijoje. Žvelgiant plačiai ir siekiant kuo didesnės sklaidos, gimsta spontaniški projektai, vėliau atnešantys realios finansinės naudos net ir derantis su tiekėjais. Išskirtinių, tiesiogiai su įmonės veikla nesusijusių projektų įgyvendinimas kuria pridėtinių verčių – darbuotojų suvienijimą ir motyvaciją – visi didžiuojasi sėkme, nes tai visų darbo rezultatas“, – entuziastingai patirtimi dalijasi G. Kvietkauskas.

Verslininkas atskleidžia, kad kartais sėkmingą idėją rinkodarai padiktuoja naujos technologinės galimybės ir kaip pavyzdį pateikia prieš metus įmonės pasiektą Lietuvos rekordą – javų lauke išpjautą didžiausią, dešimties hektarų plotą užimantį įmonės logotipą. Šio projekto pagalba ne tik atkreiptas dėmesys į įmonę, bet taip pat pademonstruota, kaip automatinio vairavimo pagalba galima atlikti specifines užduotis – dirbtinio intelekto valdomi kombainai, turėdami žemėlapiuose pažymėtas linijas, užduotį atliko tiksliai ir greitai.

Siekia reabilituoti žemės ūkį

Verslininkas prisimena, kad žemės ūkio sektorius, ilgai vertintas kaip nuobodus, archaiškas. „Džiaugiamės, kad šiuolaikinio ūkininko įvaizdis jau nutolo nuo valstiečio. Kiekvienas ūkis yra verslas ir mes siekiame tai akcentuoti įmonės veikloje ir komunikacijoje. AB „East West Agro“ rinkodara nukreipta į plačią auditoriją, norime reabilituoti žemės ūkį, kad ir miesto žmogus kuo daugiau girdėtų apie šiuolaikinį agrosektorių, inovacijas“, – siekiais šviesti visuomenę dalijasi G. Kvietkauskas.

Kalbėdamas apie inovacijas žemės ūkyje, verslininkas atkreipia dėmesį, kad tai nebūtinai susiję su techninėmis naujienomis: „Inovacijomis gali būti konkrečiame verslo sektoriuje iki šiol netaikyti vadybos, rinkodaros sprendimai. „Kažkada inovacija buvo internetinio puslapio sukūrimas, socialinių tinklų pasitelkimas komunikacijai. Būdamas pirmas į save atkreipi dėmesį, su inovatyviais sprendimais gali įsitvirtinti ir pilnai užpildytoje rinkoje, kur naujiems dalyviams ypatingai sunku patekti“.

Techninės inovacijos lemia naujų kompetencijų poreikį

Verslininkas įsitikinęs, kad sėkmingam žemės ūkio verslui nebeužtenka šiuolaikinės vadybos ir technikos, būtina auginti ir naujos kartos specialistus, kurie nebūtų tik agronomai ar mechanikai, turėtų integruotas informacinių technologijų žinias, būtų atviri pokyčiams, nes šiuolaikinės įmonės turi dalyvauti inovacijų kūrime, verslas ir mokslas šiuolaikiniame versle tampa lygiaverčiais partneriais tobulinant produktus ir kuriant naujus. „Žemės ūkio technika per paskutinį dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai, dabar reikia daug platesnių žinių ir kompetencijų jos valdymui. Nuo prieš tai buvusio technikos mechaninio valdymo perėjome į duomenų analizę, keičiantis technologijoms turi keistis ir specialistai, kad gebėtų išnaudoti technologijų atnešamas naudas“, – apie šiuolaikinės technikos diktuojamą ateities specialistų poreikį kalba G. Kvietkauskas.

Mokslas įsiklauso į verslo poreikius

Verslui vis aktyviau domintis mokslo kuriamomis inovacijomis ir specialistų rengimu, mokslas vis plačiau atsiveria bendradarbiavimui ir įsiklauso į verslininkų poreikius. „Pastebime verslo poreikį bendradarbiaujant kurti naujas technologijas, draugiškus aplinkai produktus, atliepiančius žaliojo kurso reikalavimus ir pasikeitusius vartotojų poreikius. Tarp žemės ūkio sektoriaus lyderių, startuolių kūrėjų, inovatyvius sprendimus taikančių žaliavų ir maisto augintojų daug mūsų Alma Mater absolventų. Ruošiame specialistus ateities poreikiams – dronų valdytojus, laukinės gamtos atkūrėjus, žemės ūkio tendencijų prognozuotojus, hidrologus. Reaguojame į verslo poreikius, vienijamės bendram tikslui ir džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu“ – apie į inovacijas vedančią verslo ir mokslo sinergiją kalba profesorė Astrida Miceikienė.

Atsižvelgiant į verslo poreikius gimsta ir naujos, į ateities specialistų ruošimą nukreiptos studijų programos. „Startavusi „Sumaniosios inžinerijos“ programa, apjungianti ateities kompetencijas, gimė iš verslo poreikių. Verslo poreikiai lėmė ir „Bioekonomikos verslo vadybos“ programos kūrimą, Europoje tokių programų kol kas yra mažiau nei dešimt, esame tarp šios srities lyderių“, – apie universiteto studijų programų kūrimą prisitaikant prie verslo poreikių kalba profesorė Astrida Miceikienė.

719 ha plotą užimanti VDU ŽŪA turi Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetus, 4 mokomuosius korpusus, bandymų stotį, mokomąjį ūkį, unikalų studentų ir dėstytojų miestelį, daugiau kaip 80 užsienio šalių partnerių, mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinėse ir tinklinėse organizacijose. Pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings by Subject“ 2021 m. VDU Žemės ūkio ir miškininkystės srityje pakilo į 301–350 vietą tarp geriausių pasaulio universitetų.

Šaltinis: VDU ŽŪA informacija