Žemės ūkio naujienos: 2022-03-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kviečiame registruotis į „LKT dirbtuves“
Primename, kad kovo 29 d. 13 val. vyks Lietuvos kaimo tinklo organizuojamos „LKT dirbtuvės“, kuriose naujoves žemės ūkio srityje pristatys mokslo atstovai. Norintieji jose dalyvauti turėtų suskubti – registracija vyksta iki kovo 24 d. Registruotis renginiui galite čia.
Programos „Kurk Lietuvai“ atstovai kalbės apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą ūkiuose, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai pristatys informaciją apie intensyvaus pieno ūkio sistemų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, įgyvendinimą.
Šis susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojantis „Microsoft Teams“ programa. Užsiregistravusiems dalyviams nuoroda bus atsiųsta artėjant susitikimo dienai.
Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-03-23
NMA ragina pareiškėjus atidžiai stebėti el. pašto pranešimus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ragina nuolat patikrinti savo pašto dėžutes – gali būti, kad ūkininkui siunčiamas svarbus pranešimas liko neperskaitytas. NMA nuolat siunčia pareiškėjams ir paramos gavėjams pranešimus, susijusius su įgyvendinamais projektais tiek pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, tiek pagal plotines priemones.
Pranešimai siunčiami norint priminti svarbias datas, įsipareigojimus, pranešti kitą svarbią informaciją, būtiną žinoti konkrečiam paramos gavėjui. Pranešimai siunčiami pareiškėjo paraiškoje pasirinktu būdu.
Pasitaikant atvejų, kai NMA pranešimai, siunčiami pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu, elektroninėje pašto erdvėje nugula į „Šlamšto“ ar „Reklamų“ skyrelį, raginame paramos gavėjus atidžiai tikrinti gaunamus laiškus, o NMA siunčiamus elektroninius laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą.
Šaltinis: nma.lt, 2022-03-24
Pakeistas KPP paraiškų rinkimo grafikas
Kovo 23 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2022 metais grafikas. KPP paraiškų rinkimo grafike pakeistas paraiškų surinkimo laikotarpis pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ – šios paraiškos bus renkamos birželio 1–30 d. Su žemės ūkio ministro įsakymu, kuriuo pakeistas KPP paraiškų rinkimo grafikas, galima susipažinti čia.
Papildomai veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ paraiškos dėl paramos, skirtos ankštinių ir baltyminių augalų bei kitų žemės ūkio produktų perdirbimo bus renkamos nuo rugsėjo 1 d. iki 30 d.
Šaltinis: nma.lt, 2022-03-23
Informacija apie 2022 m. sausio mėnesio vidutines bazinių rodiklių pieno kainas pagal pristatymo būdą ir grupes
Informuojame, kad 2022 m. kovo 23 d. paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. sausio mėnesio bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, perkantį žalią pieną iš pieno gamintojų, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.
Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. sausio mėnesio bazinių rodiklių žalio pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.
Detali informacija apie vidutines bazinių rodiklių žalio pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjo grupes skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2022 m. sausio mėn.).
Šaltinis: vic.lt, 2022-03-23
Ūkininkai ir valstybinės žemės naudotojai galės laikinai naudotis žeme, paimta „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės statybai
Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į ūkininkų ir valstybinės žemės sklypų naudotojų išreikštą pageidavimą bei gavusi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pritarimą, suteiks galimybę laikinai naudotis valstybinės žemės sklypais, kurie paimti visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“.
Pažymime, kad visuomenės poreikiams paimti žemės plotai gali būti suteikiami laikinai naudoti tik tiems asmenims, kurie iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios naudojosi šiais žemės plotais. Leidimas laikinai naudotis valstybine žeme suteikiamas iki tol, kol bus gauti statybą leidžiantys dokumentai ir prasidės statyba.
Raginame asmenis, kurie nori pasinaudoti atsiradusia galimybe, NŽT teritoriniams padaliniams pagal žemės buvimo vietą teikti prašymus leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.
Išsamesnę informaciją, kuriuose „Rail Baltika“ trasos ruožuose bus išduodami leidimai laikinai naudotis žemės plotais, suteiks NŽT teritoriniai skyriai pagal žemės buvimo vietą.
Šaltinis: nzt.lt,2022-03-18
Parama ir bendradarbiavimas ūkininkams padeda modernizuoti ūkius ir ūkininkauti efektyviau
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia ūkininkus, norinčius modernizuoti ir restruktūrizuoti savo ūkius, didinti pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos arba imtis didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybos, kovo 1 d. – balandžio 29 d. teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Anot Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko dr. Arūno Svitojaus, ūkininkai vertina paramą investicijoms į žemės ūkio valdas ir stengiasi vis daugiau jomis naudotis. Investicijos padeda efektyvinti žemės ūkio vadybą, veiklą, lengvina žemdirbių darbą, mažina darbo sąnaudas, padeda taupyti kurą, pašarus, trąšas. Investavę į pažangesnę techniką, ūkininkai gali džiaugtis našesniu darbu, mažesnėmis sąnaudomis, sumažėjusia produkcijos savikaina. Ši paramos priemonė populiari, nes teikiama jau veikiantiems ūkiams, kurių šeimininkai jau žino, ko jų ūkiui stinga, kas tobulintina, ką galima atlikti sparčiau ar efektyviau, pasitelkus pažangesnes technologijas ir techniką. Taip pat daugelis ūkininkų sąmoningai siekia užtikrinti ilgalaikį ūkių tvarumą, o investicijos yra puikus būdas tą padaryti.
A.Svitojus įsitikinęs, kad parama į žemės ūkio valdas mūsų šalies ūkininkams sudaro galimybes įsigyti našios, modernios technikos, gyvulininkystės ūkiams įrengti šiuolaikiškus ūkinius pastatus, kurie atitinka aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės reikalavimus. Tokios investicijos ūkininkams suteikia konkurencinį pranašumą ir jie noriai naudojasi tokia parama. „Darbas ūkininkams išties palengvėja: pasinaudojus parama ir modernizavus ūkį reikia mažiau samdomos jėgos, darbui tenka skirti mažiau valandų, o įdiegtos naujos technologijos leidžia mažinti produkcijos savikainą ir pasiekti geresnių darbo rezultatų“, – įsitikinęs A. Svitojus.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis įsitikinęs, kad parama investicijoms į žemės ūkio valdas gerina viso šalies žemės ūkio kokybę: „Jeigu nebūtų šios paramos, mūsų šalyje tikrai nebūtų tokios našios, modernios technikos, nebūtų tiek ūkių, apsirūpinusių gyvulininkystės pastatais, kurie atitinka aplinkosauginius ir gyvūnų gerovės reikalavimus“.
Bendri sprendimai – daugiau dėmesio ūkio vystymui
A. Svitojus teigė besidžiaugiantis vis draugiškesniu NMA ir ūkininkų ryšiu. „Greičiau randame bendrus sprendimus, sudarytos galimybės per tiesiogines transliacijas internetu tiesiogiai gauti reikiamą informaciją. Pastebime ir sumažėjusį sankcijų bei baudų kiekį už mažareikšmius pažeidimus. Patirdami mažiau streso ūkininkai gali daugiau dėmesio skirti savo ūkio vystymui, tvarumui ir ilgalaikiškumui“, – teigia A. Svitojus.
Jonas Sviderskis taip pat mano, jog NMA konsultacijos ūkininkams įvairiais aktualiais klausimais, pvz., kaip teikti ataskaitas ar pildyti paraiškas, teikiamos įvairiais pareiškėjams patogiais būdais, padeda taupyti laiką ir ūkininkams, ir NMA darbuotojams išvengti klaidų ir galimų sankcijų. Jo manymu, labai svarbu ir tai, kad NMA administruodama paramą tikrai daug dėmesio skiria informacinių technologijų naujovėms, kurios gerokai palengvina ūkininkų gyvenimą ir leidžia ūkių kontrolę vykdyti ne kontaktiniu būdu. Kalbėdamas apie NMA veiklą, LŽŪBA vadovas pasidalino jo vadovaujamos asociacijos narių vertinimu: „85 proc. apklaustųjų NMA darbą vertina gerai, rodiklis labai puikus.“ – teigia J. Sviderskis.
Paraiškų teikimo kriterijai
Paraiškas gali teikti asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir ketinantys investuoti į specializuotą žemės ūkio sektorių – pieninę galvijininkystę; mėsinę gyvulininkystę, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę; kiaulininkystę; paukštininkystę, įskaitant kiaušinių gamybą; sodininkystę daržininkystę, uogininkystę – parama augalininkystės sektoriui nenumatyta.
NMA ragina pareiškėjus gerai susipažinti su paramos įgyvendinimo taisyklėmis bei pareiškėjams keliamais reikalavimais. Skirtingiems žemės ūkio sektoriams taikomi nevienodi projektų atrankos kriterijai.. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2022 m. vasario 1 d. buvo pakeistos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės. Svarbiausi taisyklių pakeitimai susiję su valdos specializacijos keitimu, neskiriamu finansavimu traktoriams įsigyti, nuostata dėl 5 atrankos balų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvo nariams arba pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams ir kt.
Anot NMA, paraiškas gali teikti tiek fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą. NMA atstovė atkreipia dėmesį, kad paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-ais), nepriimamos.
Parama teikiama ūkiams, kurie užsiima žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimu, perdirbimu ir tiekimu rinkai. NMA atstovė pabrėžia, kad čia svarbu pastebėti, kad paraiškoje gali būti nurodyta tik viena remiama veikla ir tik vienas iš remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių.
Parama ūkininkai gali pasinaudoti, jei jų valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 000 Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).
Į paramą pretenduojantys ūkininkai iki paramos paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai vykdyti žemės ūkio veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamas ne trumpiau kaip 12 mėnesių ir pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų.
Projektas, kuriam skiriama parama pagal šią priemonę turi būti įgyvendintas per 24 mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.
Ūkininkų investicijoms – reikšminga parama
Pirmajam š. m. paraiškų surinkimo etapui nuo kovo 1 d. – balandžio 29 d. skirta 36 101 999 Eur suma. Kiekvienai iš pagal priemonę finansuojamų sričių atitinkamai: pieninei galvijininkystei – 19 408 690 Eur; mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę ožkininkystę, triušininkystę, – 1 055 128 Eur; kiaulininkystei – 6 200 000 Eur; paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą, – 5 725 000 Eur; sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei – 3 713 181 Eur.
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 300 000 Eur. Paramos suma 2014–2020 metų programos laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, negali viršyti 900 000 Eur. O jei paramos prašo susiję įmonės, tokiu atveju, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų programos laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, 1 300 000 Eur.
Kur teikti paraišką?
Paramos paraišką ir su ja teikiamus dokumenus reikia pateikti NMA užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) elektroninę dokumento formą asmeniškai arba per įgaliotą asmenį ŽŪMIS portalo interneto prieigoje adresu https://zumis.lt Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-22
Karas griauna grūdų rinką: Lietuvos ūkininkai skaičiuoja, kiek atsieis šie pokyčiai
Karas Ukrainoje keičia pasaulinę grūdų rinką, nes Rusija ir Ukraina didžiausios eksportuotojos. Jau aišku, kad jų eksportas mažės. Mes esame vieni didžiausių javų eksportuotojų Europoje ir kaip mums atsilieps šie pokyčiai.
Vytautas Paulikas, Panevėžio raj. ūkininkas, sako, kad dabar sunkus laikas ir kalbėti apie plėtrą ar investicijas sunku, nes dujų ir elektros kainuos nuo vasaros išaugo kartais. Rusijai užpuolus Ukrainą, vieną didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, grūdų kainos išaugo du kartus. Imta kalbėti, gal Lietuvos ūkininkams atsiveria galimybės plėstis. „Žieminiai javai jau visi pasėti. Jų plotų nebepadidinsi. Vasarinių javų bus sėjama ne mažiau, tačiau vargu, ar bus ryškus plotų augimas. Ūkininkai turi įsipareigojimus, tam tikrus resursus“, – kalba Zita Bakanienė, Panevėžio žemės ūkio skyriaus vedėja.
Gintautas Palionis, ūkininkas, skaičiuoja, kad azotinių trąšų kaina šoko du su puse karto, kuro beveik du kartus, pesticidų 20-40 proc. V. Paulikas pateikia ir skaičius. Trąšos nuo 300 eurų už toną pašoko iki 1300. Be to, žemei reikalinga sėjomaina ir dešimt metų tame pačiame sklype kviečių neauginsi. Tiesiog trūksta žemės. „Jeigu žemdirbiai labai norėtų padidinti javų plotą, galbūt galėtų suarti pievas. Tačiau nežinia ar ūkininkai tam ryžtųsi, nes yra susitarimas atsėti suartas pievas“, – sako Z. Bakanienė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad galėtume užsiauginti grikių, avižų, kurių užtektų mums prasimaitinti, tačiau dėl ydingos ES paramos tų derlių negauname.
Praeitą savaitę ūkininkai sakė, kad kaip šalutinis tokio javų brangimo poveikis bus maisto brangimas. Mindaugas Maciulevičius, kooperatyvo Lietuviško ūkio kokybė vadovas, apie susiklosčiusią situaciją pasakojo, kad yra būtinybė aprūpinti maistu ne tik save, bet ir dalį likusio pasaulio ir tą pačią Ukrainą, kuriems sėjai trūksta kuro ir trąšų. Gali būti, kad jiems ne tik, kad nepavyks užsiauginti maisto sau, bet ir eksportuoti. Lietuvoje didžiausias problema brangūs energetiniai ištekliai ir trąšos. Ūkininkai rudenį lūkuriavo ir laukė trąšų pigimo. Viltys nepasiteisino. Prasidėjus karui brango ir trąšos. M. Maciulevičius įvardina ir trąšų savikainą, kurią jam sakė „Achemos“ atstovai tai 1200 eurų už toną. Iš kitos pusės prognozuojamos grūdų kainos 400 eurų už toną atrodo puikiai, tačiau tai reiškia, kad pašarai ir mėsa gali brangti iki trijų kartų.
„Klausimas, ar mėsą užaugins bendrovės ir ūkininkai, nes mato, kiek viskas brangsta. Vyriausybei reikia įsikišti, suteikti lengvatinius kreditus, nes ne ūkininkai pradėjo karą. Reikia subsidijų, kad ūkiai įpirktų pašarus, kad galėtume apsirūpinti maisto produktus. Pigių grūdų iš Rusijos ir Ukrainos nebebus“, – konstatuoja M. Maciulevičius ir siūlo įšaldyti porai metų žalinimo reikalavimus, nereikalingus mokesčius ir siekti, kad kiekviename hektare augtų grūdai. Kitaip turėsime problemų. Jei dabar nepradėsime gaminti trąšų, po mėnesio jų neturėsime.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-03-21
Rusijai užpuolus Ukrainą, Čekijoje kviečių kaina išaugo dvigubai
Rusijai užpuolus Ukrainą, Čekijoje rekordiškai pabrango kviečiai – palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu jų kaina išaugo dvigubai. Tai antradienį pranešė Čekijos televizija, remdamasi šalies Kepėjų ir konditerių sąjunga.
Šiuo metu Čekijoje tonos kviečių didmeninė kaina svyruoja nuo 10 500 kronų (425 eurai) iki 11 500 kronų (466 eurai). Prieš metus už toną kviečių buvo mokama 5 500 kronų (223 eurai). Ekspertai prognozuoja, kad dėl karo Ukrainoje kviečių kainos gali dar labiau išaugti. Kepėjų ir konditerių sąjunga paragino vyriausybę riboti kviečių eksportą. Kitaip, pasak ekspertų, Čekijoje nepavyks suvaldyti duonos ir konditerijos gaminių kainų šuolio.
Oficialus Čekijos žemės ūkio ministerijos atstovas Vojtěchas Bílý, komentuodamas Kepėjų ir konditerių sąjungos raginimą riboti kviečių eksportą, pareiškė, jog tai pažeistų laisvosios rinkos principus. „Mūsų nuomone, vidaus rinkos reguliavimo elementų įvedimas nėra geras sprendimas“, – sakė jis. Karo veiksmai Ukrainoje neigiamai atsiliepia visai Čekijos ekonomikai. Šalyje brangsta prekės ir paslaugos, didėja energijos tarifai. Čekijos nacionalinio banko pirmininkas Jiřis Rusnokas kovo 14 d. paskelbė prognozę, kad infliacija šalyje, vasario mėnesį sudariusi 11,1 proc., netrukus pasieks 14 proc. Anksčiau buvo prognozuojama, kad ji neviršys 10 proc.
