Žemės ūkio naujienos: 2022-04-07

Tai įprastas procesas – praėjusių metų pabaigoje šalims narėms pateikus savo strateginius planus Europos Komisija per nustatytą terminą visiems teikia pastabas ir laukia patikslinimų, o vėliau planas bus tobulinamas pagal pastabas, suderinimas ir patvirtinamas.

„Europos Komisija (EK) labai akcentuoja apsirūpinimo maistu svarbą ir kartu priklausomybės nuo išorinių išteklių – trąšų, energetinių resursų – mažinimą bei žemės ūkio atsparumo didinimą dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių. Valstybės raginamos pertvarkyti savo gamybinius pajėgumus taikant tvaresnius gamybos būdus.

Mūsų prašoma užtikrinti, kad nauji geros agrarinės aplinkos būklės (GAAB) reikalavimai atitiktų ES reglamentus, taip pat daugiau dėmesio skirti kaimo gyvybingumui, žinioms bei inovacijoms, skaitmenizavimui.

Plane pasigesta konkretumo, kaip mes įgyvendinsime ES Žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“, ambicingesnės ekologinio ūkininkavimo plėtros. EK nori matyti konkretesnius įsipareigojimus ir rodiklius.

Artimiausiu metu su socialiniais partneriais tęsime diskusijas dėl Strateginio plano tobulinimo atsižvelgiant į EK pastabas“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

EK palankiai įvertino Lietuvos planus mažinti priklausomybę nuo importo, tačiau ragina užtikrinti tvarų ilgalaikį ūkių pajamų augimą. Dėl Rusijos karo Ukrainoje raginama numatyti priemones, kurios padėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti rizikų valdymą.

Komisija taip pat pastebėjo Lietuvos pastangas skatinti tvarų ūkininkavimą taikant aukštesnius geros agrarinės aplinkos būklės reikalavimus ir ekoschemų įvairovę, nors, EK vertinimu, kai kurie GAAB reikalavimai neatitinka ES reglamentų, o kai kurios ekoschemos galėtų būti ambicingesnės.

Pastabose palankiai įvertinta tai, kad Lietuva pasirinko taikyti tiesioginių išmokų „lubas“, tačiau EK mano, kad dar ne visos teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo galimybės išnaudotos.

Taip pat įvertintos Lietuvos pastangos skatinti jaunų ūkininkų įsikūrimą, bet lėšų kaimo gyvybingumui palaikyti galėtų būti skirta daugiau. EK Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginiame plane pasigedo žemės ūkio žinių ir inovacijų strategijos bei skaitmenizavimo tikslų.

Lietuvos prašoma pateikti ir konkrečius efektyvesnio pesticidų ir trąšų naudojimo tikslus, dar padidinti ir taip ambicingą Lietuvos planą dvigubai išplėsti ekologinio ūkininkavimo plotus bei įvertinti galimybes dar daugiau dėmesio skirti kraštovaizdžio elementams.

„EK dėmesys žemės ūkio atsparumo didinimui Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje ir kylantis poreikis mažinti priklausomybę nuo išorinių resursų rodo, kad pasirinkome teisingas strategines kryptis – labiausiai remti mažus, vidutinius ūkius ir įvairius sektorius bei prioritetą teikti ūkininkaujantiems tvariai – diversifikuodami gamybą, ją išskaidydami po smulkesnius ūkius visoje Lietuvoje mažiname rizikas, o tvarumas mažina priklausomybę nuo išorės veiksnių. Šios kryptys nesikeis.

Su socialiniais partneriais tarsimės, kaip atsižvelgti į EK pastabas dėl GAAB reikalavimų bei jų sąsajų su ekoschemomis ir peržiūrėsime žemės ūkio žinių ir inovacijų bei skaitmenizavimo strategiją, nes tai svarbu mūsų ateičiai“, – teigia ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-05

Tarp tokių klausimų – Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos reglamentuose pasitaikantys prieštaravimai tarp klimato kaitos ambicijų ir bioįvairovės išsaugojimo, daugiamečių pievų išlaikymas, nuo kokio atskaitos taško turi būti nustatomas tręšimo mineralinėmis trąšomis normų mažinimas Šiaurės ir Pietų Europoje, kokios priemonės skatintų perėjimą prie tvaraus ūkininkavimo.

„Vertinu EK atstovybės galimybes drauge spręsti žemdirbiams ir, apskritai, žemės ūkiui aktualius klausimus. Dalis ūkininkų jau pasirinko tvarų ūkininkavimą, kiti aktyviai tai daro, suvokdami sveiko dirvožemio, vandens ir oro svarbą. Taip ūkininkaujančių tik daugės“, – teigia K. Navickas.

Susitikime kalbėta apie EK pastabas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiam planui. Ministras informavo EK atstovybės vadovą, kad EK teigiamai įvertino pastangas bei iniciatyvas rengiant šį dokumentą.

M. Vaščega pranešė, kad dar šį mėnesį Lietuvoje planuoja apsilankyti ES žemės ūkio komisaras Janušas Česlavas Voicechovskis.

Oficialiu Europos Komisijos atstovu Lietuvoje M. Vaščega tapo šių metų kovo 1 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-06

Nurodytu laikotarpiu atskirai buvo priimamos ūkininkų, užsiimančių pienine galvijininkyste, paraiškos ir ūkininkų, užsiimančių kita žemės ūkio veikla, paraiškos.

Preliminariais duomenimis, pateiktos 355 pienininkų paraiškos. Jose prašoma paramos sudaro 5 324 856 Eur, tuo tarpu šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 5 000 000 Eur.

Smukieji ūkininkai, užsiimantys kita nei pienininkystė žemės ūkio veikla, pateikė 1 823 paraiškas. Jose prašoma paramos sudaro 27 346 954 Eur. Primintina, jog šiuo paraiškų rinkimo etapui šiems sektoriams buvo skirta 15 663 346 Eur.

Visiems pagal KPP veiklos sritį pateikusiems paraiškas – tiek pienininkams, tiek kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujantiems pareiškėjams – paramos lėšų neužtenka, tad tai, kuriems projektams įgyvendinti pakaks paramos, paaiškės tik įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams bei sudarius paraiškų pirmumo eiles. Paraiškų pirmumo eilės bus sudaromos atskirai pieninės galvijininkystės sektoriaus paraiškoms ir atskirai ūkininkų, užsiimančių kita žemės ūkio veikla, paraiškoms. Eilės turės būti sudarytos per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų surinkimo laikotarpio dienos, taigi iki gegužės 13 d. imtinai. Sudarius pirmumo eiles, apie tai bus paskelbta NMA svetainėje.

Atrankos kriterijus, už kurių atitikimą bus skiriamas atitinkamas balų skaičius, galima rasti šiame straipsnyje.

Primename, kad pagal KPP veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ dėl paramos galėjo kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, iki paraiškos pateikimo dienos įregistravę valdą ir ūkininko ūkį bei bent paskutiniais metais prieš paraiškos pateikimo metus deklaravę pasėlius ir (arba) registravę ūkinius gyvūnus.

Pateikęs paraišką smulkusis ūkininkas gali pretenduoti į 15 000 Eur siekiančią išmoką.

Šaltinis: nma.lt, 2022-04-06

Pasakojo, važiuodama į turgelį, matanti būrius stirnų ir kitose vietovėse. Ūkininkų laukuose stirnos pulkais lankosi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. „Į namus jos neina, bet dešimties hektarų plote pridaro daug nuostolių“, – sakė moteris. Teigė, kad jų dirbamoje žemėje nuolat sau maisto ieško maždaug dvylikos stirnų būrelis. Moteris bandė pasiskųsti medžiotojams, bet pagalbos nesulaukė. „Mes stirnas mylime, bet ir išgyventi norime“, – sakė ji.

Skaitė, kad yra Žemės ūkio ministerijos teikiama parama ketinantiesiems pagal Kaimo plėtros programą įsigyti prevencinių priemonių, galinčių padėti apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo juos puolančių vilkų. Žadama kompensuoti išlaidas, įsigijus vielinį, juostinį arba tinklinį elektrinį aptvarą ar jo dalį, taip pat – elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį.

Ūkininkė domėjosi, ar nenumatoma remti ir daržininkyste užsiimančių ūkininkų, kuriems taip pat būtina įsigyti priemonių, kad apsisaugotų nuo stirnų.

Taip pat girdėjo, kad pagelbėti gali ir medžiotojai, sumedžiodami žalą darančius gyvūnus.

Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Nijolė Gumbrienė informavo, kad žalos atveju (auginant pasėlį ar daržoves) galima kreiptis į rajono savivaldybės sudarytą komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų ūkininkams padarytos žalos.

Nurodė, kad tokios žalos atlyginimą reguliuoja Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

„Kaimo plėtros programos priemonėmis teikiama parama patyrus nuostolių nuo didžiųjų plėšrūnų: vilkų, lūšių ar lokių. Taip yra visoje ES. Šiuo metu nėra mokama jokių kompensacijų dėl stirnų padarytos žalos“, – sakė skyriaus vedėja.

Laukuose – saugiau

Ukmergės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Arūnas Pračkaila sakė, kad negalima medžioti tada, kai pasiskundžia koks ūkininkas. Medžioklė griežtai reglamentuojama – yra nustatyti terminai. Stirnų medžioklės sezonas prasideda rugsėjį ir, priklausomai nuo to, ką medžioja, pateles ar patinus, baigiasi gruodį arba sausį. Be to, jei dirbami laukai yra gyvenvietėje, juose medžioti draudžiama. Miesto ir gyvenviečių teritorijos nėra medžioklės plotai.

Jei stirnos išties daro didžiulę žalą, ūkininkei patarė kreiptis į seniūniją. „Yra sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, kuri įvertina žalos dydį ir priima sprendimą dėl kompensacijos“, – aiškino tvarką A. Pračkaila.

Komisija pateikia sąskaitą klubui, kurio medžiojamuose plotuose padaryta žala, ir klubas privalo ją atlyginti. „Vėliau, medžioklės sezono metu, klubas gali skirti didesnį dėmesį tai teritorijai“, – sakė medžioklės žinovas, pabrėždamas, kad žala turi būti tikrai ženkli.

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į aplinkybes, gali suteikti specialų leidimą išimti žalą darantį gyvūną iš gamtos ne sezono metu. Taip yra su probleminiais vilkais, kurie kelia grėsmę ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gyvybei. Tačiau tokie atvejai itin reti, o sumedžioti pavojingą gyvūną toli gražu ne visada pavyksta. Žala turi būti daroma sistemingai ir būti reikšminga, dėl pavienių atvejų specialieji leidimai neišduodami.

Ūkininkams žalos gali pridaryti ir kiti gyvūnai – bebrai, šernai. Visiems galioja tokia pati tvarka.

Pasidomėjus, ar šiuo metu stirnų populiacija pagausėjusi, medžioklės žinovas sakė, jog yra priešingai. „Dabar stirnų, lyginant su tuo, kiek jų buvo prieš penkerius metus ir anksčiau, yra ženkliai mažiau, – sakė A. Pračkaila. – Tiesiog dabar žmonės dažniau jas pastebi, nes padaugėjo vilkų ir stirnos iš miškų traukiasi į laukus. Atviroje teritorijoje jos jaučiais saugiau, greičiau pastebi plėšrūną ir lengviau gali pabėgti.“

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-04

Plačiau apie žemės ūkio sektorių keičiančias dronų technologijas pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkas prof. dr. Dainius Steponavičius ir įmonės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis.

Pirmieji dronai žemės ūkio sektoriuje – prieš du dešimtmečius

D. Steponavičius atskleidžia, kad žemės ūkio sektoriuje dronai pradėti naudoti prieš du dešimtmečius ir nuo to laiko nuolat tobulinami – šiandien paleidus šiuolaikinį agrodroną, operatoriui lieka tik jį stebėti, nes valdymas dažniausiai atliekamas dar prieš jį paleidžiant, dronas priima sprendimus, kaip skristi, turi numatytas trajektorijas ir jų tiksliai laikosi.

Dronai Lietuvoje iki šiol daugiausiai naudoti pasėlių būklės vertinimui – augalų skenavimui, siekiant kuo racionaliau naudoti trąšas ir kitus resursus. D. Steponavičius pasakoja, kad VDU ŽŪA pirmieji moksliniai tyrimai su dronais pradėti prieš dešimtmetį, kai augalų skenavimą dronais mokslininkai lygino su skenavimu iš ultralengvo lėktuvo ir prie traktoriaus prikabintų jutiklių. Tyrimų rezultatai įrodė skenavimo iš dronų pranašumą, dabar augalų skenavimas bepiločiais orlaiviais labai plačiai naudojamas praktikoje. Mokslininko teigimu, tikėtina, kad greitai po Lietuvos laukus pasklis ir žymiai didesni, apie pusės metro aukščio, virš 50 kilogramų sveriantys ir 20–30 litrų užpildytas talpas gabenantys pasėlius purškiantys dronai.

Eksperimentiniai tyrimai bendradarbiaujant verslui ir mokslininkams

„Prognozuojama, kad šiandien apie 1,5 milijardo JAV dolerių siekianti pasaulinė žemės ūkio dronų rinka 2028 metais išaugs iki 6 milijardų, vien dronų purkštuvų turėtų būti apie 750 milijonų dolerių. Tai rodo, kad ši sritis išties perspektyvi ir turi tendencijas augti. Pats žemės ūkis yra perspektyvus sektorius dėl augančio žemės gyventojų skaičiaus, maistą pigiau ir efektyviau gaminančios šalys laimės“, – apie agrodronų perspektyvas kalba D. Steponavičius ir pasidžiaugia, kad nors purškimo dronai Lietuvoje – dar tik naujovė, bet bendradarbiaudami su verslu universiteto mokslininkai eksperimentinių tyrimų metu jau išbandė naująsias dronų purkštuvų technologijas.

VDU ŽŪA kanclerė profesorė Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad vyksta aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas. „Esame išskirtinė mokymo ir mokslo institucija Lietuvoje, žemės ūkiui teikianti mokymo, mokslo ir eksperimentinės veiklos paslaugas. Žemės ūkio verslas mus žino ir vertina, bendradarbiaujant vyksta daugybė inovatyvių tyrimų, kuriuos baigus gimsta nauji projektai. Vienas iš bendradarbiavimo pavyzdžių – sutartis su įmone „Agrodronas“, kurios dėka VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje buvo atlikti pirmieji moksliniai tyrimai purškiant apie 2,5 m aukščio kukurūzus skystomis mineralinėmis trąšomis su mikroelementais ir amino rūgštimis“, – apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą kalba prof. dr. A. Miceikienė.

D. Steponavičius atskleidžia, kad VDU ŽŪA mokslininkai ir dabar aktyviai dirba kurdami efektyviam dronų naudojimui agrosektoriuje reikiamas technologijas. „Dabartinė tyrimų kryptis – dronų purkštuvų sukeliamo dreifo valdymas – kad bepiločio orlaivio išpurkšti lašeliai nepasklistų pavėjui. Vykdome mokslinius tyrimus kurdami skysčius, kuriais papildžius purškimui ruošiamą tirpalą, išpurškiami lašeliai būtų mažiau paveikūs šoniniam vėjui. Su studentų grupe taip pat konstruojame didelį vėjo tunelį, į kurį talpinsime droną purkštuvą, imituosime įvairų vėjo greitį, stebėsime drono darbo parametrus ir bandysime juos optimizuoti. Jei prireiks, sukursime ir išbandysime konstrukcinius pakeitimus, kurie padėtų dronus geriau pritaikyti darbui Lietuvos sąlygomis. Ateityje purškimui ir sėjai skirtų robotų gamyba galėtų vykti ir Lietuvoje, mokslininkai ir gamybininkai pilnai pajėgūs juos pagaminti“, – apie universitete vykstančius verslui aktualius tyrimus ir galimybes pasakoja D. Steponavičius.

Išsaugotas derlius ir mažiau taršos aplinkai

Dainius Steponavičius pasakoja, kad tobulėjančios technologijos ir didėjantis dronų prieinamumas žemės ūkio sektoriuje atveria vis daugiau galimybių. „Purkštuvų dronų pagalba galima purkšti laukus net labai ankstyvą pavasarį, kai prasideda augalų vegetacija ir jiems labai reikia trąšų, o dirvožemis dar pernelyg drėgnas, kad būtų galima įvažiuoti į laukus su traktoriumi.

Augalų priežiūrai pasitelkus dronus, galima išvengti ir dėl technologinių vėžių atsirandančių būsimo derliaus praradimų – bepiločiai orlaiviai gali pakeisti traktorines priemones įvairiuose augalinių kultūrų priežiūros etapuose. Dronus naudojantys ūkininkai teigia, kad naudojant dronus-purkštuvus augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkyje sumažėjo 30%, o vandens – 80–90%, naudodami augalų skenavimą, augintojai gali sutaupyti dar 20–30% pesticidų ir 10% trąšų ir padidinti derlių apie 10%. Naudojant abi technologijas, vidutiniškai galima sutaupyti apie 40–50% gamybos sąnaudų“, – apie technologijų suteikiamas galimybes pasakoja prof. dr. D. Steponavičius.

Pirmosios Baltijos šalyse bepiločius orlaivius žemės ir miškų ūkiui pristačiusios įmonės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis, kalbėdamas apie dronų technologijų svarbą žemės ūkyje, pateikia pavyzdį, kad į rapsų lauką įvažiavęs traktorius mechaniškai pažeisdamas augalus padaro nuo šešių iki dvylikos procentų žalą. „Jei iš šimto hektarų lauko netenkama šešių,  vertinant dabartinėmis kainomis, nuostolis – net apie 10 tūkstančių eurų. Naudojant agrodronus, šią derliaus dalį būtų galima išsaugoti“, – pasakoja M. Dorelis ir atkreipia dėmesį į kitus naujųjų technologijų privalumus. 

Įkraunama baterija varomas agrodronas – ekologiška darbo priemonė, nes neišmeta CO2 dujų, itin tiksliai ir taupiai paskirsto augalų apsaugos priemones ir trąšas. „Išmaniųjų technologijų dėka jos paskirstoma tik ten, kur jų reikia, ir tiek, kiek reikia, todėl visa tai leidžia ne tik taupyti išteklius, bet ir saugoti aplinką bei žmonių sveikatą užauginant sveikesnius produktus“,  – akcentuoja M.Dorelis. 

Išskirtinės bepiločių orlaivių savybės suteikia naujų galimybių

D. Steponavičius atkreipia dėmesį, kad ūkininkams padeda ir dronų manevringumas – „Netaisyklingos formos laukų kampai, kurie dažnai būna ligų ir kenkėjų židiniai, dėl nepakankamo traktorinio agregato manevringumo dažnai lieka nenupurkšti, tuo tarpu dronais pasiekiamas visas perimetras. Bepiločiai orlaiviai gali būti pasitelkiami purkšti sudėtingo reljefo laukuose bei aukštus augalus jų nepažeidžiant. Taip pat svarbu, kad dronais laukus galima purkšti ir naktį, kai neskraido bitės“, – dronų privalumus vardija VDU ŽŪA mokslininkas.

Svarbu ir tai, kad dronais ūkininkas laukus gali purkšti net iškart po lietaus, kai traktoriniais agregatais to daryti nepatariama. „Keturių rotorių (propelerių) droną-purkštuvą galima suprogramuoti taip, kad du purkštukai po pirmaisiais propeleriais būtų išjungti, o veiktų tik du galiniai. Taip pirmųjų rotorių sudarytas oro srautas nuo augalų lapų nupučia lietaus ar rasos lašelius ir paruošia efektyviam purškimui“, – apie dronų technologijų suteikiamą laisvę ūkininkams purkšti neatsižvelgiant į nepalankias oro sąlygas pasakoja prof. dr. D. Steponavičius.

Dronai užtikrina tikslų ir saugų purškimą

Mokslininkas pastebi, kad visuomenėje jaučiamas nepasitikėjimas purškimu iš oro – žmonės prisimena purškimus ir tręšimus iš pilotuojamų orlaivių „kukurūznikų“, kai šie skrisdavo kelių šimtų metrų aukštyje. „Tuomet būdavo dideli nuostoliai, nes iš tokio aukščio gaunasi didelis purškiamų medžiagų lašelių dreifas. Šiuolaikinis dronas purkštuvas skrenda apie trijų metrų aukštyje, septynių–aštuonių metrų per sekundę greičiu, virš purkštukų įrengti rotoriai ir propeleriai užtikrina, kad išpurkšti lašeliai būtų nukreipiami žemyn, į augalo lapiją ir nepasklistų tolyn į aplinką“, – pasakoja D. Steponavičius ir atkreipia dėmesį, kad net ir purškimo operatorius neturi jokio kontakto su cheminėmis medžiagomis, nes naudojamos iš anksto automatinėse stotelėse reikiamu tirpalu užpildytos purškimo talpos. Jos, kaip ir baterijos, keičiamos kas 12 minučių, keitimas užtrunka apie 30 sekundžių.

Laukia leidimo naudoti spiečius

D. Steponavičius apgailestauja, kad kol kas Europos Sąjungoje vienam purškimo operatoriui leidžiama valdyti tik po vieną droną, tuo tarpu JAV jau 2020 m. gauti leidimai purkšti spiečiais, kai vienas operatorius valdo daugiau nei vieną bepilotį orlaivį vienu metu. „Pagal dabartinę techniką, vienas operatorius vienu metu sėkmingai gali valdyti tris dronus, vienas dronas per valandą gali nupurkšti apie 12 hektarų. Skaičiuojant trijų dronų nupurškiamą plotą gaunasi tikrai didelis našumas. Palyginimui verta paminėti, kad purkštuvu per valandą galima nupurkšti apie 15 ha”, – apie dronų spiečiaus privalumus kalba VDU ŽŪA mokslininkas.

Šaltinis: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos informacija

LPSK rašte teigiama, kad žemėtvarkos funkcijų perdavimo savivaldybėms pertvarką būtina įvertinti valstybės turto valdymo ir valstybės biudžeto efektyvaus naudojimo aspektu bei užkirsti kelią netinkamam bei neefektyviam valstybės turto valdymui, valstybės biudžeto lėšų švaistymui likviduojant vieną instituciją ir perduodant jos funkcijas net 60-iai savivaldybių ir dar 5-ioms įstaigoms.

„Tokios apimties valstybinės pertvarkos, nesinori jų net vadinti reformomis, turėtų būti kruopščiai parengtos, suskaičiuotos sąnaudos, išlaidos, suskaičiuoti visi resursai, kurių prireiks projekto įgyvendinimui. Koks bus visos tos pertvarkos funkcinis ir ekonominis efektas? Tačiau dabar nematome jokių skaičiavimų tik gražias vizualizacijas ir prezentacijas, – sako LPSK pirmininkė Inga Ruginienė. – Jau tapo labai bloga praktika, kai už valstybės pinigus yra vykdomos įvairiausios neaiškios „reformos“ neturint net finansinio pagrindimo, jau nekalbant apie kaštų ir naudos analizę. Kyla pagrįstų abejonių, jog skubama kuo greičiau patenkinti kažkieno interesus ar dar blogiau – ambicijas“.

LR aplinkos ministerijos inicijuotas ir vykdomas žemėtvarkos funkcijų bei valstybins žemės patikėtinio teisių perdavimo projektas jau pasiekė LR Seimą. Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje pateikti 20-ies įstatymų pakeitimai. „Valstybės lėšos neturi būti švaistomos ir taškomos į kairę ir dešinę be jokios atsakomybės, neturint jokių skaičiavimų. Turim tokių pseudoreformų, kaip, pvz., „veidrodinės“ Žemės ūkio ministerijos įsteigimas Kaune, kuris kainavo šimtus tūkstančių eurų, o rezultato – jokio“, – komentuoja Regioninių profsąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.

Aplinkos ministerija siekia, kad savivaldybėms būtų perduotos teisės išnuomoti arba perduoti naudotis neatlygintinai valstybinės žemės sklypais, organizuoti žemės konsolidacijos projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, vykdyti valstybinės žemės nuomos ir pardavimo procedūras ir kitas funkcijas.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-04-06

Žemės ūkio organizacijų kooperacijos taryba (LOSP) tvirtina, kad Latvijos pieno rinka krizės sąlygomis dirba jau kelis mėnesius, rašo „Dienas Bizness“. Šalies pieno perdirbimo įmonės didelių sunkumų patiria dėl smarkiai išaugusių gamybos kaštų ir rekordiškai aukštų pieno supirkimo kainų. Žemdirbių padėtį apsunkina dėl Rusijos karo Ukrainoje smarkiai apribotas mineralinių trąšų ir pašarų importas.

Europos Komisijos duomenimis, šį vasarį natūralus pienas Latvijoje buvo superkamas vidutiniškai po 42 centus už litrą, kai prieš metus – 29 centus. Kaip praneša portalas NRA, tokios dramatiškos padėties Latvijos pieno sektoriui dar neteko patirti. Anot portalo, šalies pieno perdirbėjai dėl rekordinių žaliavinių kainų šiuo metu yra priversti dirbti žemiau savikainos – įmonės už kiekvieną supirktą žalio pieno litrą permoka 4–6 centus.

Tuo tarpu su importinėmis prekėmis konkuruojančių latviškų pieno produktų kainos parduotuvėse nepadengia perdirbimo įmonių patiriamų praradimų dėl smarkiai pabrangusios žaliavos. Todėl net ir didelės perdirbimo įmonės ilgą laiką negalės dirbti žemiau savikainos, o kai kurioms iš jų gresia bankrotas, rašo NRA. Dėl kritinės pieno sektoriaus padėties LOSP ragina šalies Vyriausybę pieno perdirbimo įmonėms gruodžio-vasario mėnesiams skirti 10 mln. eurų paramą krizei įveikti. Prašomos paramos dydis siektų vidutiniškai 56 eurus už toną perdirbto žalio pieno.

LOSP pažymi, kad gyventojų Latvijoje perkamoji galia mažėja, o latviškų pieno produktų apyvarta parduotuvėse traukiasi. Dėl šių priežasčių žemdirbių organizacijos siūlo pieno produktams PVM tarifą sumažinti iki 5 proc. Mažesnį PVM taip pat siūloma taikyti mėsai, duonai, kiaušiniams ir žuviai, taip pat pašarams, trąšoms, veterinariniams vaistams. ELTA primena, kad reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje dėl pasikeitusios šalies saugumo situacijos didžiausios maisto pramonę atstovaujančios asociacijos Lietuvoje kreipėsi į šalies valstybės institucijas, siūlydamos maisto sektorių pripažinti ypač svarbia pramonės šaka.

Maisto pramonę pripažinti ypač svarbia pramonės šaka Lietuvoje pasiūlė asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija ir Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“. Pramonininkai atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti apsirūpinimą savo šalies gamybos maisto ištekliais, naudojant vietines žaliavas.

Šaltinis: lrytas.lt, Eleonora Budzinauskienė, ELTA, 2022-04-06