Žemės ūkio naujienos: 2022-04-08

„Nerimą kelia išaugusių gamybos sąnaudų, ypač energijos išteklių, pašarų, kuro spaudžiamų gamintojų veikla, kuri turi būti rentabili, nes tik taip galėsime apsirūpinti maistu patys ir padėti Ukrainai. Be to, reikėtų atkreiptį dėmesį į dėl augančios infliacijos didėjančią maisto įperkamumo problemą“, – sako Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Taryba aptars ir su žemės ūkiu susijusius Žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamento peržiūros aspektus. Šia reglamento peržiūra yra siekiama prisidėti prie ES klimato tikslų ir užtikrinti, kad iki 2035 m. ES lygmeniu žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuje būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas.

Taip pat bus aptariami paukščių gripo ir geografinių nuorodų reglamento klausimai.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-04-06

Paraiškos bei papildomi dokumentai NMA turi būti teikiami tik elektroniniu būdu – elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt (dokumentai privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu), arba per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS adresu www.zumis.lt, naudojantis pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Remiama veikla ir galimi pareiškėjai

Remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus, vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstravimas bei įrengimas ir ariamosios žemės kalkinimas pagal projektą.

Dėl paramos gali kreiptis savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, taip pat fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis. Paraiškas teikti galima su partneriais, jei paraiškoje ir projektavimo užduotyje įrodomas jų būtinumas – tokiu atveju kartu su paraiška turi būti pateikta jungtinės veiklos sutartis, kuri turi būti pasirašyta iki paraiškos pateikimo dienos.

Didžiausia paramos suma

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 16 890 587 Eur paramos lėšų.

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui, kai nėra rekonstruojami polderiai, negali viršyti 300 tūkst. Eur.

Jei rekonstruojami polderiai, paramos sumos gali skirtis – tais atvejais, kai visi rekonstruojami melioracijos statiniai patenka į polderio teritoriją, gali būti skirta 600 tūkst. Eur paramos, o tais atvejais, kai tik dalis rekonstruojamų melioracijos statinių patenka į polderio teritoriją, galės būti skirta iki 300 tūkst. Eur paramos.

Finansuojama 80 proc. tinkamų finansuoti projektų išlaidų su PVM, išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo.

Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų teikimo etapą gali pateikti vieną paraišką, išskyrus savivaldybes, kurios gali teikti dvi paraiškas.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Paramos pagal KPP veiklą lėšomis kompensuojamos šios išlaidos: melioracijos statinių (ne drėkinimo sistemų) rekonstravimo, tarp jų ir kalkinimo, jei kalkinimas yra vienkartinis veiksmas per visą projekto eigą ir jo išlaidos neviršija 10 proc. visų tinkamų projekto išlaidų; naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtų projekto reikmėms, pirkimo (būtina neviršyti šio turto rinkos vertės); vidaus kelių, naudojamų juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms, rekonstrukcijos bei įrengimo (ne daugiau kaip 25 proc. lėšų nuo bendros projekto vertės); bendrosios išlaidos (ne daugiau kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios neviršija 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų).

Projektų atrankos kriterijai

Paraiškos, kuriose prašoma finansuoti vandentvarkos projektus, vertinamos atsižvelgiant į atrankos kriterijus, už atitiktį kuriems suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 25 balai. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos.

Projektų atrankos kriterijai ir suteikiamų balų skaičius:

Projektas, kuriame numatoma rekonstruoti polderių siurblines arba pylimus, arba tvenkinių hidrotechninius statinius, – suteikiama 20 balų.
Jei projektui įgyvendinti prašoma mažesnio nei galimas didžiausias, paramos intensyvumo, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą (skaičiuojama sveikaisiais skaičiais, neapvalinant pagal matematines apvalinimo taisykles) pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 10 balų. Tačiau atrankos balai nesuteikiami, kai pagal paramos paraiškoje nurodytą projekto investicijų vertę apskaičiuota paramos suma, taikant didžiausią galimą paramos intensyvumą, viršija didžiausią galimą paramos sumą projektui, tačiau projektui prašoma skirti taisyklėse nustatytą didžiausią galimą paramos sumą.
Numatoma atlikti funkciniais ryšiais susijusių melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukciją sklypuose, kurie išsidėstę teritorijoje, esančioje vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse:
1–2 kadastro vietovės – suteikiama 15 balų;
3–4 kadastro vietovės – suteikiama 10 balų;
5 ir daugiau vietovių – suteikiami 5 balai.
Projektas, kuriame asociacijų ir fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės nariai pirmą kartą dalyvauja asociacijos ar fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, prašančios paramos pagal priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.), veikloje, – suteikiama 15 balų.
Projektas, kuriame griovių arba pralaidų rekonstravimo darbams numatoma skirti:

50 ir daugiau proc. prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 20 balų;
40–49,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 10 balų;
30–39,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 5 balai.

Projektas, kurį įgyvendinant bus diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas ir kt.), – suteikiama 20 balų.

Šaltinis: nma.lt,2022-04-07

Tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones: „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, taip pat susietosios paramos už mėsinius galvijus ir mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas, pienines karves.

Taip pat jau antrus metus tiesioginių išmokų paraiškoje bus galima prašyti paramos ir pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Miškininkai įsipareigojimų laikotarpiu turėtų neužmiršti tiesioginių išmokų paraiškoje deklaruoti įveisto miško plotą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurių plotai patenka į „valstybinės žemės“ ir (arba) „laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, tos žemės naudojimo ir valdymo teisės patvirtinimo dokumentus turi įregistruoti Valdų registre iki paraiškos patvirtinimo ar keitimo dienos. Kitu atveju nebus galima įbraižyti šių valstybinės žemės plotų. Įbraižant valstybinės žemės plotus bus taikoma 10 proc., bet ne daugiau nei 1 ha paklaida laukui.

Nuo 2022 m. savivaldybėse ir seniūnijose teikiamose paraiškose įvestas el. pašto adresas turės būti patvirtintas, įvedant el. paštu gautą kodą. Pareiškėjas, atvykęs į savivaldybę ar seniūniją, turės su savimi turėti mobilųjį įrenginį ir prieigą prie el. pašto, kad galėtų darbuotojui padiktuoti el. paštu gautą kodą. Tuo atveju, jei pareiškėjas negalės to padaryti, paraiškoje įvestą el. pašto adresą reikės ištrinti. Jei pasirinktas informavimo būdas yra „Elektroniniu paštu“, jį reikės pakeisti į kitą būdą: „Trumpąja žinute mobiliuoju telefonu“ arba „Neregistruotu laišku“. Po paraiškos patvirtinimo pareiškėjas galės savarankiškai pakeisti informavimo būdą, prisijungęs prie PPIS per el. valdžios vartus.

Paraiškas bus galima teikti pavėluotai nuo birželio 15 d. iki liepos 8 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc.

Šaltinis: nma.lt, 2022-04-08

Komisijos palaikymo sulaukė sprendimas taikyti tiesioginių išmokų ūkininkams „lubas“.

„EK labai akcentuoja apsirūpinimo maistu svarbą ir kartu priklausomybės nuo išorinių išteklių – trąšų, energetinių resursų – mažinimą bei žemės ūkio atsparumo didinimą dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių. Valstybės raginamos pertvarkyti savo gamybinius pajėgumus taikant tvaresnius gamybos būdus“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ministro teigimu, EK taip pat prašo užtikrinti naujų geros agrarinės būklės (GAAB) reikalavimų atitiktį ES reglamentams, daugiau dėmesio skirti kaimo gyvybingumui, žinioms, inovacijoms, skaitmenizavimui.

„Plane pasigesta konkretumo, kaip mes įgyvendinsime ES Žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“, ambicingesnės ekologinio ūkininkavimo plėtros. EK nori matyti konkretesnius įsipareigojimus ir rodiklius. Artimiausiu metu su socialiniais partneriais tęsime diskusijas dėl Strateginio plano tobulinimo atsižvelgiant į EK pastabas“, – sako K. Navickas.

Kaip teigiama ŽŪM pranešime, EK pritaria Lietuvos siekiui mažinti priklausomybę nuo importo, tačiau ragina tvarų ilgalaikį ūkių pajamų augimą, taip pat – numatyti priemones, kaip mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti rizikų valdymą.

Komisija taip pat pastebėjo Lietuvos pastangas skatinti tvarų ūkininkavimą taikant aukštesnius geros agrarinės aplinkos būklės reikalavimus ir ekoschemų įvairovę, nors, EK vertinimu, kai kurie GAAB reikalavimai neatitinka ES reglamentų, o kai kurios ekoschemos galėtų būti ambicingesnės.

EK pastabų dokumente palankiai įvertinta tai, kad Lietuva pasirinko taikyti tiesioginių išmokų „lubas“. Vis tik, EK mano, kad dar ne visos teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo galimybės išnaudotos.

Strateginiame plane numatyti tiesioginių išmokų ribojimai – 100 tūkst. eurų lubos, o didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc., tačiau galima išskaičiuoti darbo užmokestį.

ŽŪM teigimu, taip pat įvertintos Lietuvos pastangos skatinti jaunų ūkininkų įsikūrimą, bet lėšų kaimo gyvybingumui palaikyti galėtų būti skirta daugiau. EK strateginiame plane dar pasigedo žemės ūkio žinių ir inovacijų strategijos bei skaitmenizavimo tikslų.

Lietuvos prašoma pateikti ir konkrečius efektyvesnio pesticidų ir trąšų naudojimo tikslus, dar padidinti planą dvigubai išplėsti ekologinio ūkininkavimo plotus bei įvertinti galimybes dar daugiau dėmesio skirti kraštovaizdžio elementams.

„EK dėmesys žemės ūkio atsparumo didinimui Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje ir kylantis poreikis mažinti priklausomybę nuo išorinių resursų rodo, kad pasirinkome teisingas strategines kryptis – labiausiai remti mažus, vidutinius ūkius ir įvairius sektorius bei prioritetą teikti ūkininkaujantiems tvariai – diversifikuodami gamybą, ją išskaidydami po smulkesnius ūkius visoje Lietuvoje mažiname rizikas, o tvarumas mažina priklausomybę nuo išorės veiksnių. Šios kryptys nesikeis“, – teigė K. Navickas.

Ministras žada tartis su socialiniais partneriais, kaip atsižvelgti EK pastabas dėl GAAB reikalavimų ir jų sąsajų su ekoschemomis, taip pat peržiūrėti žemės ūkio žinių ir inovacijų bei skaitmenizavimo strategiją.

ŽŪM strateginį planą, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės pateikė 2021 m. pabaigoje, kad EK per nustatytą terminą visoms šalims pateikia pastabas ir laukia patikslinimų. Anot ministerijos, šis procesas yra įprastas – atsižvelgiant į Komisijos pastabas, planas bus tobulinamas, derinamas ir patvirtinamas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-07

Ūkininkai sukilo prieš šį planą, nes prarastų nuomojamas žemes. Įmonės atstovai, planuojantys statyti elektrinę, buvo kviesti, tačiau posėdyje nedalyvavo. Taip pat nedalyvavo Marijampolės meras ir administracijos direktorius, neradę laiko paaiškinti kas vyksta.

Problema aštrėja, nes Energetikos ministerija planuoja per keletą metų pasiekti iš saulės jėgainių parko 1 GW pajėgumus, kam reikėtų apie 1500 hektarų žemės, tačiau Žemės ūkio ministerija tikina, kad mato, jog verslo planai dešimtis kartų didesni nei įvardina kolegos. Be to, dalyje Lietuvos tinklas jau perkrautas ir naujų jėgainių statyba daug kur praktiškai negalima. „Atsinaujinančios energetikos plėtra ryški, tačiau kyla ir problemų. Pirmoji kregždė buvo Liudvinave, Marijampolės sav.“, – kalbėjo Andrius Vyšniauskas, Seimo narys.

„Į mane kreipėsi mano asociacijos žmonės, kurie susirūpinę, kad juos spaudžia parduoti žemes. Taip elgiasi organizacija, kuri nori statyti saulės elektrinę. Ūkininkai turi įsipareigojimus ES ir jei neteks žemės bus blogai.Elektrinės statytojai važinėja pas nuomojamos žemės savininkus, kurie nelabai supranta kas vyksta, ir mėgina įkalbėti išnuomoti ar parduoti jų sklypus. Kai taip nutinka, ūkininkas lieka be žemės. Negalime proteguoti vieno verslo plėtros kito verslo sąskaita. Ar galima būtų tą daryti nenašiose žemės? Reikėtų saugiklio, pavyzdžiui, leisti statyti tik plotuose iki 34 našumo balo. Be to, reikėtų įstatymų pakeitimų, kad žemės, kurioje pastatyta elektrinė, paskirtis nebūtų keičiama“, – dėstė Marijampolės rajono ūkininkų sąjungos vadovas Sigutis Jundulas.

Andrius Vyšniauskas sakė, kad klausimą reikia išskirti į dvi dalis. Pirmas teritorijų planavimas, kai žmonės nieko nežino apie pokyčius. Kitas dalykas alternatyvios energetikos plėtra. Mes negalime uždrausti privačiam asmeniui naudoti savo turtą taip, kaip jis nori. Žilvinas Bekampis, ūkininkas, pasakojo, kad kalbant apie šią konkrečią elektrinę Liudvinave, jos iniciatoriai važinėja po ūkininkus ir skleidžia melagingą informaciją, kad bent vienas žmogus jau sutiko. Kai kurie gavo raštus, kad žemė ir taip bus paimta plėsti elektrinei ir ją geriau tiesiog parduoti kol dar galima. „Siekiama perimti pačias derlingiausias žemes. Mano paties atveju tai apie 60 našumo balo 8 sklypai, kurie sudaro apie 60 hektarų.

Pasirinkti būtent tie plotai, kur gaunami didžiausi derliai. Iš mūsų būtų paimami pelningiausi plotai. Nežinau kaip bus toliau. Informacijos trūksta, nes iš laiškų žmonės supranta, kad taip ar taip žemės bus paimta. Tai įmonės laiškai“, – aiškina Ž. Bekampis. Eugenijus Alesius, Marijampolės savivaldybės atstovas, sakė, jog Liudvinavo ir Igliaukos seniūnijose verslininkai „vaikščioja po žmones“, siūlo po 7-8 tūkst. eurų už hektarą ir prašo parduoti. Renkasi pačias derlingiausias vietas. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pastebėjo, kad ši situacija kelia nerimą, nes ryškėja problemos. Našumo balu jau apribota miškų plėtra, tą patį būtų galima įvesti ir plečiant jėgaines.

Reikėtų sukurti du žemėlapius, kuriuose būtų nustatyta, kur galima statyti tokius objektus. Viename žemės pagal našumo balą, kitas infrastruktūros, kur galima prisijungti prie tinklo. „Šis projektas kai kur žemės nuomos kainą pakėlė tris kartus, nes vietos, kur galima statyti elektrines, tapo labai patraukliomis“, – aiškino V. Pranckietis ir sako, kad stabdyti pačių energetinių projektų vystymo nereikia. Energetikos ministerijos atstovė sakė, kad priverstiniai reikalavimai plėtojant atsinaujinančių išteklių plėtrą negalimi. Negalima išskirti žemės ūkio ir energijos generacijos veiklų, nes kiekvienas ateityje turėsime savo energijos generavimo šaltinį.

Tačiau elektros gamyba žemės ūkio paskirties žemėje gavus savininko sutikimą galima. Tam, kad saulės elektrinės 2025 m sudarytų 1 GW galią, reikia 1500 hektarų. Tačiau tai teoriniai skaičiai, nes siūloma statyti ir pramonės teritorijose. Be to, jau aiškėja, kad kyla sunkumų šiuos objektus prijungiant prie tinklo. Lietuvos vakarinėje dalyje tinklas perkrautas ir plėtra sudėtinga. Todėl ieškom vietų kitose šalies vietose. Donatas Dudutis, žemės ūkio viceministras sakė, kad planuojama savivaldybėms riboti žemės ūkio paskirties žemės kiekį. Ten, kur žemės balas didesnis nei vidutinis Lietuvoje, ši kompensacija bus gana didelė.

Energetikos ministerijos įvardinti plotai nėra gąsdinantys, tačiau verslo poreikiai dešimtis kartų viršija valstybės tikslus. Verslas norėtų kur kas didesnės galio nei Energetikos ministerijos įvardintas 1 GW. „Nesutiksime, kad būtų leista saulės jėgaines statyti nekeičiant žemės ūkio žemės paskirties. Tai būtų saviapgaulė“ – dėsto D. Dudutis. Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas, sakė, kad dar viena problema šioje plėtroje – ūkininkai negali dalyvauti kaip lygūs šiuose projektuose ir gauti paramą. 1500 ha tai 60 tūkst. grūdų. Be to, niekas nežino kas bus su ta žeme po 30 metų, nes automatiškai ji nebus „atkeista“. „Apsispręskime, ko reikia valstybei.

Dabar ateina verslas, brangiai nuomoja žemes ir tieks brangią elektrą, nors pilna pelkėtų plotų, kur galima pastatyti kiek pakeltas elektrines, apačioje ganyti avis ir tuo pačiu gaminti mėsą“, – problemas kėlė S. Daniulis. Arūnas Svitojsu, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, sakė, kad pagal analizę tik 10 proc. Lietuvos žemės galima naudoti elektros gamybai ir tą reikia aiškiai pasakyti. Dabar kuriasi neaiškios bendrovės, kurios mėgina perimti būtent šiuos plotus. Be to, reikia siekti, kad visi ūkininkai būtų gaminantys vartotojais.

Šaltinis: dalrfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-04-06