Žemės ūkio naujienos: 2022-05-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
www.kaimasinamus.lt tampa elektronine parduotuve – ūkininkai kviečiami registruotis
Kaimas gali atkeliauti tiesiai į namus – tai žino puslapyje www.kaimasinamus.lt šviežius maisto produktus tiesiai iš ūkininkų perkantys vartotojai. Jau nuo gegužės pabaigos šis puslapis taps elektronine parduotuve, kurioje pirkėjai galės įsigyti ne tik maisto, bet ir kitų prekių bei paslaugų.
Ūkininkai bei gamintojai, norintys prekiauti ir būti matomi naujoje el. parduotuvėje, kviečiami nedelsti ir registruotis https://kindev.cpd.lt/. Savo klientus šioje platformoje jie gali pasiekti visiškai nemokamai.
Dabar veikianti tinklapio versija kartu su šiuo metu joje esančiais prekybininkais bus uždaryta, o nuo gegužės pabaigos platforma dirbs kaip elektroninė parduotuvė tik su naujai užsiregistravusiais tiekėjais.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-04
Kviečiame pasitikrinti kontaktinius duomenis NMA informaciniame portale
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ragina pareiškėjus pasitikrinti paraiškoje pateiktus kontaktinius ir banko duomenis bei juos atnaujinti, jei keitėsi. Tai padės operatyviau bendrauti, paramos gavėjus greičiau pasieks paramos lėšos. Kviečiame NMA klientus pasitikrinti, ar jų kontaktiniai duomenys (adresas, telefono numeris, el. pašto adresas) bei banko sąskaitos numeris yra aktualūs, o prireikus, juos atnaujinti.
Pateikus tikslius kontaktinius duomenis bendravimas su NMA bus operatyvus ir sklandus, o pateikus tikslią banko sąskaitą ūkininkams bus greičiau išmokėta parama.
Lengviausias ir paprasčiausias būdas atnaujinti duomenis yra prisijungus prie NMA informacinio portalo, adresu https://portal.nma.lt/. Informaciniame portale galima rasti tikslią informaciją apie NMA pateiktų paraiškų vertinimą, atliktas patikras, gautus ir išsiųstus pranešimus, išmokėtą paramos sumą.
Atnaujinti svarbu ir deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis.
Šaltinis: nma.lt, 2022-05-03
Gentvilas: žemės tvarkymo reforma sustiprins savivaldybes
Valstybinės žemės valdymo reforma pagreitins procesus ir sustiprins savivaldybes, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Vakarų Europai būdingos stiprios savivaldybės, o stiprios savivaldybės negali būti be žemės. Savivaldybės tik išskirtiniais atvejais būdavo, kad turi savo žemę patikėjimo teise.
Įstatymų projektu numatoma, kad savivaldybės automatine tvarka gaus visą savo miestų teritorijoje turimą žemę pačios valdyti, o kontrolę pasilieka valstybė“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.
Anot jo, kontrole užsiims Nacionalinė žemės tarnybą (NŽT), kuri bus pavaldi Aplinkos ministerijai. Be to, ateityje ji galėtų būti sujungta su Statybų inspekcija.
„Pats žemės valdymas būtų išdalintas per eilę institucijų – savivaldybės administracijos, urėdijos, kelių direkcijos, kariuomenė, energetikos įmonės“, – sakė S. Gentvilas.
„Sinchronizuojamas ir liekninamas valstybės aparatas, naikinamos besidubliuojančios funkcijos, perspektyvoje mažės valstybinių įstaigų skaičius“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, ūkininkai neturėtų nerimauti, nes numatyti saugikliai, kurių reikėtų žemės ūkiui – Žemės ūkio ministerija turės atskirą patikėtinį – Žemės informacijos centrą, kuris valdys valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus, nuo kitų metų gegužės.
„Antrasis stiprus saugiklis – visi kiti patikėtiniai gauna valstybinius žemės sklypus per Vyriausybės nutarimus, o žemės ūkio sklypai bus perduodami įstatymu ŽŪM pavaldžiai įstaigai“, – sakė S. Gentvilas.
„Trečiasis saugiklis apginti ūkininkus nuo perteklinio žemės ūkio paskirties žemės keitimo, – ŽŪM prašymu sukurti saugikliai, kad negalima būtų pakeisti daugiau nei 1 proc. žemės ūkio paskirties sklypų kiekvienoje savivaldybėje per metus. Jei keičiama virš 1 proc., reikia mokėti šimtaprocentinę priemoką į valstybės ir savivaldybių biudžetus, tuo būdų šiek tiek amortizuojama spekuliacija ir derlingos žemės praradimai kitoms paskirtims“, – teigė ministras.
Anor jo, reforma turėtų efektyvinti žemės valdymą, pagreitinti žemės procesus savivaldybėse, panaikinti perteklines procedūras, pagerinti kontrolę.
Suplanuoti 2022 m. II ketvirčio žemės naudojimo patikrinimai
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai, vykdydami vieną svarbiausių savo funkcijų – žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2022 metais yra suplanavę Lietuvoje atlikti daugiau kaip 8 tūkst. žemės naudojimo patikrinimų.
Geografinių informacinių sistemų priemonėmis automatizuotu būdu atrinktos teritorijos, kuriose 2022 m. II ketv. suplanuota atlikti iki 2000 planinių žemės naudojimo patikrinimų, didesnį dėmesį skiriant ne tik savavališkiems valstybinės žemės užėmimo – naudojimo ir apleistų žemės plotų atvejams nustatyti, bet ir siekiant nustatyti pažeidimus, susijusius su neteisėtai, neturint NŽT sutikimo, valstybinės reikšmės vandens telkiniuose įrengtais lieptais ir kitais nesudėtingais laikinaisiais statiniais.
Taip pat bus atliekami ir neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai pagal gautus pranešimus dėl galimai padarytų žemės naudojimo pažeidimų bei tikrinama, ar asmenys pašalino anksčiau nustatytus žemės naudojimo pažeidimus.
Daugiausia planinių patikrinimų numatoma atlikti Biržų rajone (68 patikrinimai), Utenos rajone (65 patikrinimai), Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse (64 patikrinimai), Klaipėdos rajone (51 patikrinimas) ir Radviliškio rajone (50 patikrinimų).
Sudarydami planinių žemės naudojimo patikrinimų sąrašus NŽT specialistai vadovaujasi pagrindiniais žemės sklypų ir valstybinės žemės plotų atrankos kriterijais, paskelbtais čia
Kviečiame susipažinti su NŽT teritorinių skyrių vedėjų patvirtintais einamųjų metų atitinkamo ketvirčio planinių žemės naudojimų patikrinimų sąrašais ir pasitikrinti, ar Jūsų naudojamas žemės sklypas bus tikrinamas šį ketvirtį.
Visi žemės sklypai, kuriuos planuojama tikrinti 2022 m. II ketv., yra taip pat pažymėti ir interaktyviame žemėlapyje.
Siekdami, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų būtų kuo mažiau, siūlome susipažinti su Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontroliniame klausimyne nurodytais tikrinimo kriterijais ir pasitikrinti, ar žemės sklypas naudojamas nepažeidžiant valstybės bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Šaltinis: nzt.lt, 2022-05-03
Paaiškino, kodėl Rusijos armija kryptingai naikina Ukrainos grūdininkystės infrastruktūrą
Rusijos armija kryptingai naikina Ukrainos grūdininkystės infrastruktūrą. Kaip praneša pirmadienį UNIAN, tai pareiškė Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras. Anot jo, grūdų kainų augimas naudingas Rusijai.
„Mes jau ne kartą gavome pranešimų, kad rusai kryptingai atakuoja grūdų elevatorius, trąšų sandėlius, žemės ūkio naudmenas ir infrastruktūrą“, – sakė ministras. Jo nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia „ilgalaikėje perspektyvoje pašalinti Ukrainą kaip konkurentę“. Kaip pažymi UNIAN, nuo vasario 24 d. pasaulinės kviečių kainos išaugo maždaug 40 proc. sumažėjus jų tiekimui iš Juodosios jūros regiono.
Vien tik per 2020-2021 metų sezoną Ukraina pardavė 44,7 mln. tonų ir buvo ketvirta eksportuotoja pasaulyje. „Pasaulyje augant badaujančių žmonių skaičiui, Rusija stengiasi didinti spaudimą. Rusijai naudingas grūdų kainų augimas, kadangi tai duoda šaliai daugiau pinigų“, – teigė C. Özdemiras. Anot jo, būtina ieškoti alternatyvių būdų grūdams iš Ukrainos eksportuoti. Kaip jau buvo pranešta, Zaporižės srityje okupantai rusai masiškai grobia žemės ūkio techniką ir sėklą, o žemės ūkio technika iš Melitopolio buvo išvežta į Čečėniją.
Šaltinis: delfi.lt, Stasys Gimbutis, 2022-05-02
Ekonomistas paskaičiavo trąšų gamintojų pelnus – dujų brangimas tik į naudą
„Seb“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas paskaičiavo, kaip laikosi didžiausi trąšų gamintojai. Tai jis paskelbė savo feisbuko paskyroje. Vieno ekonomikos dalyvio išlaidos yra kitų pajamos. Grūdų ir rapsų augintojai skundžiasi per metus tris kartus išaugusia azotinių trąšų kaina, trąšininkai skundžiasi išaugusiomis gamtinių dujų kainomis, tačiau gali būti, kad abiejų pelnai visgi didėja, o už viską sumoka vartotojas.
Galbūt pamenate, kaip praėjusį rudenį trąšų gamintojai Europoje skundėsi, kad dėl į kosmosą išskridusių gamtinių dujų kainų mažinama amoniako gamyba ir tai darys neigiamą įtaką ir trąšų gamybai ir įmonių rezultatams. Bet pradėti skelbti I ketv. vieši finansiniai rezultatai rodo kiek kitokį vaizdą (pavyzdys iš „Yara“, didžiausios Europos azotinių trąšų gamintojos) – šoktelėjusios gamtinių dujų kainos atnešė ir rekordinius pelnus, nes pajamos dėl padidėjusių trąšų kainų augo kur kas labiau negu sąnaudos dėl didesnių gamtinių dujų kainų.
Beje, kanadiečiai „Nutrien“, kurie yra „Belarukali“ konkurentai vakar pateikė savo prognozę, kiek „Belaruskali“ parduos produkcijos šiemet. Anot jų, antrą pusmetį „Belaruskali“ smuks maždaug dviem trečdaliais Kita vertus, kalio trąšų kaina augo 3 kartus. Bet vis vien net ir su tokiu kainų šuoliu į pliusą lyg ir neturėtų išeiti.
