Žemės ūkio naujienos: 2022-05-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Maistui gyventojai išleidžia beveik penktadalį pajamų
Pabrangus maisto produktams, gyventojai jų pirko šiek tiek mažiau, o išlaidų dalis, tenkanti maistui, kiek padidėjo ir šiemet sudarė 19,2 proc. vartojimo išlaidų. Tai atskleidė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta pirmojo šių metų ketvirčio maisto kainų kitimo tendencijų apžvalga.
Remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI), Lietuvos gyventojų išlaidos maistui 2022 m. sudaro 19,2 proc. vartojimo išlaidų (Latvijoje – 23,4 proc., Estijoje – 19,2 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) – 15,9 proc.). Tarp ES valstybių narių maistui gyventojai didžiausią vartojimo išlaidų dalį skiria Rumunijoje (28,3 proc.), mažiausią – Airijoje (10,8 proc.)
Palyginti, pernai vartotojų išlaidų dalis, tenkanti maistui, buvo labai panaši ir siekė 19 proc., o 2019 ir 2020 m. kiek viršijo 18 proc.
Maisto pardavimai sumažėjo. Vertinant palyginamosiomis kainomis, 2022 m. kovo mėnesį, palyginti su 2021 m. kovu, mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, apyvarta sumažėjo 4,3 proc.
Kas lėmė kainų augimą
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 15,2 proc. Maisto kainų didėjimas stebėtas visose ES valstybėse narėse, tarp jų kaimyninėse šalyse: Latvijoje – 12,3 proc., Estijoje – 11,9 proc., Lenkijoje – 8,6 proc., vidutiniškai ES – 5,8 proc.
Didžiausią įtaką metiniam maisto kainų pokyčiui darė daržovių (ypač bulvių) ir pieno bei pieno gaminių kainų didėjimas. Pirmąjį ketvirtį 15,2 proc. padidėjusios maisto kainos dėl daržovių brangimo padidėjo 4,7 procentinio punkto, dėl pieno bei pieno gaminių brangimo padidėjo 4,3 procentinio punkto.
Daržovių kainų didėjimas sietinas su sezoniškumu, mažesniu ir prastesnės kokybės derliumi, taip pat su tuo, kad lyginama su prieš metus buvusiomis žemomis daržovių kainomis.
Praėjusių metų pradžioje, dėl epideminės situacijos vis dar taikant viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis tiekimo sutarčių sudariusių daržovių augintojų turėjo produkcijos perteklių – tai lėmė gerokai žemesnes žemės ūkio produktų kainas. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko daržovių kainų metinis augimas yra labai didelis.
Pieno ir pieno gaminių mažmeninių kainų didėjimą lėmė išaugusios žalio pieno supirkimo kainos Lietuvoje ir užsienio rinkose, taip pat išaugusi pieno ir jo gaminių paklausa.
Be to, maistas brango dėl didėjusių sąnaudų žemės ūkio, maisto pramonės, logistikos ir didmeninės bei mažmeninės prekybos sektoriuose.
Paskutinį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., žemės ūkio produkcijos gamybos sąnaudos padidėjo 52,6 proc.: sėklos brango 77,8 proc., elektros energija ir naftos produktai – 60,1 proc., mineralinės trąšos – 97,9 proc., pašarai – 7,5 proc.
Panašiai augo tiek Lietuvoje pagaminto, tiek importuoto maisto kainos. 2022 m. kovo mėnesį fiksuotas gamintojų kainų augimas (17,0 proc.) beveik prilygo metiniam mažmeninių kainų didėjimui (17,6 proc.). Panašus metinis importuotų maisto produktų didmeninių kainų didėjimas (16,5 proc.) sietinas su pasauliniu energijos išteklių kainų kilimu, padidėjusiomis užsienio gamintojų sąnaudomis, taip pat su išaugusiomis išlaidomis transportavimui.
Kainų kitimo prognozės
ŽŪM analitikai pastebi, kad mažmeninių kainų didėjimo tendencija išlieka. Remiantis išankstiniu SVKI įverčiu, 2022 m. balandžio mėnesį metinis vartojimo prekių ir paslaugų augimas sudarė 16,6 proc., o palyginti su 2022 m. kovo mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,9 proc.
Trumpuoju laikotarpiu tikimasi nuosaikaus maisto kainų augimo sulėtėjimo. ŽŪM sudarė trumpojo laikotarpio metinio maisto kainų pokyčio ir vidutinio metinio maisto kainų pokyčio trumpojo laikotarpio prognozes pagal optimistinį ir pesimistinį scenarijus.
Optimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad geopolitinė įtampa sumažės ir dėl to sulėtės žaliavų kainų augimas, taip pat, kad nebus kitų trumpalaikių ir sunkiai prognozuojamų maisto kainas didinančių veiksnių.
Pesimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad išliekanti geopolitinė įtampa ir naujos ES ekonominės sankcijos Rusijai lems tebesitęsiantį žaliavų kainų didėjimą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-05
Pieno perdirbėjai stabdo investicijas
Rekordinė infliacija ir sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES) augusios žaliavinio pieno kainos Lietuvoje smarkiai apribojo šalies perdirbėjų konkurencingumą regione – tai stabdo lietuviškų pieno produktų eksportą į ES.
Tuo tarpu trečiųjų šalių rinkos mūsų šalies pienininkams tampa sunkiai pasiekiamos dėl karo Ukrainoje trūkinėjant logistikos grandinėms, teigiama Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ pranešime. Pasak asociacijos vadovo Egidijaus Simonio, galutinę produkciją su savo prekės ženklu eksportuojančios įmonės patiria didžiausius iššūkius. „Dėl aukščiausios infliacijos ir žaliavos kainų regione mūsų perdirbėjams sudėtinga konkuruoti su ES šalimis, kurių gamintojai susiduria su sąlyginai mažesniais gamybos kaštais“, – sako E. Simonis.
Nors produktai su prekiniais ženklais kuria aukščiausią pridėtinę vertę, tačiau juos pelningai parduoti užsienyje šiuo laikotarpiu sudėtinga“. Jo teigimu, kai kurie Lietuvos gamintojai su užsienio prekybos tinklais tariasi dėl galutinių produktų su lietuviškais prekiniais ženklais prekybos stabdymo, kol situacija rinkoje normalizuosis. „Rekordinės žaliavinio pieno kainos ir didžiausia infliacija regione Lietuvos perdirbimo pramonę verčia atidėti investicinius planus. Įmonės su bankais tariasi dėl paskolų apyvartinėms lėšoms, kuriomis perdirbėjai galėtų vykdyti sutartinius įsipareigojimus supirkti pieną iš ūkių“, – sako E. Simonis. Metinė infliacija Lietuvoje kovą pakilo iki rekordinių 15,6 proc.
Tai didžiausias rodiklis Bendrijoje, kurioje metinės infliacijos vidurkis tuo metu buvo perpus mažesnis – 7,8 proc. Kovo mėnesį Lietuvoje, kai natūralaus pieno supirkimo kaina perkopė 47 euro centus už kilogramą, ji gerokai viršijo ES vidutinę kainą, siekusią 43 euro centus. Per metus pieno supirkimo kaina mūsų šalyje išaugo 48 proc. Pagal augimo tempą jis buvo sparčiausias ES. Išankstiniais duomenimis, lietuviškų pieno gaminių eksportas per šių metų pirmuosius du mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, susitraukė dešimtadaliu.
Smarkiausiai pieno gaminių eksportas sumažėjo į trečiąsias šalis, kuriose lietuviškų pieno produktų pardavimai susitraukė trečdaliu. Apie 80 proc. viso lietuviškų pieno gaminių eksporto tenka ES, kita dalis – trečiosioms šalims. Lietuviškų pieno produktų pristatymą Europos pirkėjams apsunkina išaugę transportavimo kaštai ir masinis vilkikų vairuotojų trūkumas. Eksportą į trečiąsias šalis riboja dukart pabrangę krovinių pervežimai konteineriais, o taip pat dėl karo Ukrainoje trūkinėjanti logistikos grandinė.
„Kaspijos jūros regionas tampa sunkiai pasiekiamas dėl geopolitinės situacijos. Eksportą į Pietryčių Aziją ir Ameriką apsunkina konteinerių trūkumas, išaugusios krovinių transportavimo išlaidos“, – sako E. Simonis. Industriniai pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėje biržoje, eksportuojami į ES ir trečiąsias šalis. Tokių lietuviškų pieno gaminių pernai daugiausia parduoda Libijoje, JAV, Malaizijoje, Vietname, Kazachstane, Jungtinėje Karalystėje, Indonezijoje, Maroke, Ukrainoje. Įtakos šių metų neigiamiems lietuviškų pieno produktų eksporto rezultatams gali turėti prarastos Kinijos, Baltarusijos ir Rusijos rinkos, apribotos galimybės prekiauti su nuo karo kenčiančia Ukraina.
Už gyvūnų nepriežiūrą, piktybiškai pažeidinėjamus teisės aktų reikalavimus ir ignoruojamus raginimus ištaisyti pažeidimus, nustatytus ankstesnių tikrinimų metu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Kalvarijos rajono ūkininkams pritaikė griežčiausią sankciją – 15 penimų galvijų – bulių konfiskavimą, be to, jiems teks sumokėti ir tūkstantinę baudą.
Galvijų laikytojus nuspręsta patraukti administracinėn atsakomybėn dėl žiauraus elgesio su gyvūnais po to, kai VMVT Marijampolės departamento veterinarijos inspektoriai patikrino šių ūkininkų gyvūnų laikymo vietą ir priežiūros sąlygas. Patikrinimo metu nustatyta, kad ūkiniai gyvūnai buvo laikomi prastomis sąlygomis, o žiemos sezono metu jie buvo palikti ganytis lauke esant minusinei oro temperatūrai, nebuvo prižiūrimi, rašoma pranešime. Gyvūnai neturėjo jokios galimybės visi vienu metu pasislėpti nuo blogų oro sąlygų, nebuvo pakankamai girdyti.
Jų laikymo vietoje buvo pilna pašalinių daiktų, kurie kėlė grėsmę susižaloti. Tvartuose mėšlas nebuvo valomas, jie nebuvo periodiškai dezinfekuojami. Dalis galvijų apskritai nebuvo suženklinti, jų augintojai inspektoriams nepateikė privalomų duomenų apie gyvūnų gydymą ar atliekamą veterinarinę apžiūrą. Apie šių Kalvarijos ūkininkų piktybišką elgesį su savo gyvūnais ir jų nepriežiūrą žinojo ir vietos savivaldybė, kuriai VMVT, pradėjusi administracinę teiseną, pavedė užtikrinti laikiną gyvūnų globą ir prižiūrėti jų šeimininkus, kad šie gyvūnus pašertų, pagirdytų, užtikrintų tinkamas laikymo sąlygas. „Bendraudami su ūkininkais nuolat pabrėžiame atsakingo elgesio su gyvūnais būtinybę.
Tai yra privaloma ne vien kalbant apie mažuosius augintinius, tačiau ir ūkinius gyvūnus. Labai apmaudu, kad šiuo atveju ūkio savininkas vengė bendradarbiauti, atsisakė šalinti trūkumus ir ignoravo mūsų raginimus susitvarkyti. Ūkis buvo tikrintas ne kartą, tačiau nustatyti pasikartojantys biologinio saugumo ir gyvūnų gerovės teisės aktų pažeidimai šalinti labai vangiai. Todėl užfiksavus žiaurų elgesį, iš savininko gyvūnai buvo paimti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ūkyje laikomi ūkiniai gyvūnai privalo būti ženklinami nustatyta tvarka, laiku, kitu atveju neženklinti gyvuliai, kurių atsekamumas negalimas, gali būti nukreipti utilizavimui. Šis Kalvarijos atvejis yra labai blogas pavyzdys, taip negalima elgtis su savo gyvūnais.
Užfiksavę tokius nepriežiūros atvejus visada elgsimės principingai ir ateityje, o užkardydami gyvūnų kankinimą – taikysime griežčiausias įstatymais numatytas poveikio priemones. Dabar šį ūkį stebėsime atidžiau ir labai tikimės, kad jo savininkai pasidarys reikiamas išvadas bei ateityje elgsis kur kas atsakingiau“, – sakė VMVT Marijampolės departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-05-05
Ukrainietiškų grūdų kelias į Klaipėdą: iššūkių lavina
Klaipėdos uoste krovos apimtys toliau mažėja – per pirmus keturis mėnesius perkrauta 14 proc. krovinių mažiau nei pernai. Balandį perkrauta 23 proc. krovinių mažiau nei praėjusiais metais tuo laikotarpiu. Intensyviai ieškoma kelių, kaip atverti kelią į Klaipėda žemės ūkio produkcijai iš Ukrainos krauti. Iššūkių nemažai ir svarstomi įvairiausi variantai, kaip atgabenti grūdus iš kariaujančios šalies. Uosto kompanijų vadovai įsitikinę, kad optimistiniu scenarijumi Lietuvą per dieną galėtų pasiekti vienas traukinys su grūdais.
Naujausius uosto kompanijų rezultatus pristatydamas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika atkreipė dėmesį, kad maždaug kas dešimtmetį uosto industrija išgyvena įvairias krizes. Kada bus pasiektas šios krizės pikas – niekas nesiryžta prognozuoti.
Labiausiai mažėjo trąšų
„Turime rezultatus, kurie truputį kelia nerimą. Matome, kad krova kiekvieną mėnesį turi tendenciją mažėti“, – teigė jis ketvirtadienį per spaudos konferenciją. Tačiau jau matomas tam tikra tiekimo tendencijos persiorientavimas. Kaip pavyzdys pateikta druska, kuri atgabenta iš Maroko. Manoma, kad krovinių, kurių tiekimo grandinė bus pakeista, ateityje daugės. Daugelis pramonės įmonių ieško alternatyvių kelių.
Krovinių struktūra rodo, kad augo skystųjų krovinių, kaip naftos produktų, aliejaus, suskystintų gamtinių dujų krova. Tačiau mažėjo birių krovinių. Įtakos tam turėjo baltarusiško krovinio atsisakymas, ženkliai mažėjo žemės ūkio produktų krova. Štai trąšų sektoriuje krova mažėjo 57 proc. palyginti su praėjusiais metais. Uoste toliau augo konteinerių krova. „Metų vidurys parodys rezultatus, kurie galės leisti prognozuoti krovos apimtis metams“, – teigė V.Šileika. Nepaisant mažėjimo, Klaipėdos uostas toliau išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių.
„Klasco“ gebėtų krauti 1 mln. tonų grūdų
Kaip teigė konferencijoje dalyvavęs „Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas, intensyviai dirbama su Ukrainos rinka. Svarstomi įvairiausi variantai, kaip ukrainiečių grūdus atsigabenti iki Klaipėdos uosto. Kaip teigė V.Štumbergas, į „Klasco“ atvyksta ukrainiečių kompanijų atstovai ir dėlioja planus. Ukrainiečiai skaičiuoja, kad per Lietuvos uostą norėtų krauti apie 18 mln. t. grūdinių kultūrų krovinio. Tačiau tai, anot uosto kompanijų vadovų, – nerealu. „Klasco“ įvertino, kad galėtų paimti apie 1 mln. tonų. „Didžiausia problema – kaip atsigabenti tą krovinį.
Dirbame su „Lietuvos geležinkeliais“, kurie vertina situaciją optimistiškai, kalbame su lenkais. Iššūkių daug, ypač derinant krovinio gabenimą geležinkeliu. Matome, kad optimistiniu variantu iš Ukrainos galėtų atvykti vienas traukinys per parą. Tai reiškia, kad krovinio sukaupimas vienam panamax tipo laivui galėtų būti apie 33-35 dienos. Autotransportu vežti… čia vėl kitas klausimas. Įsivaizduokite, kaip būtų užtvindyti mūsų keliai. Autostrada atrodytų kaip koks Niujorkas“, – svarstė V.Štumbergas.
Viliasi koridoriaus per Baltarusiją
Jis teigė, kad uoste apsilankiusi delegacija iš Ukrainos žemės ūkio ministerijos vylėsi, kad grūdų išgabenimui pavyktų sutarti dėl žaliojo koridoriaus per Baltarusiją. Tada neliktų klausimo dėl skirtingų geležinkelių vėžių su Lenkija.
V.Šileika tikino, kad ukrainietiškiems grūdams išvežti turėtų būti pajungti ir kiti uostai Rumunijoje, Latvijoje, Lenkijoje, gal net Estijoje. Klaipėdos uoste ukrainietiškus grūdus galėtų gabenti 4-5 įmonės. Atskleista, kad svarstomi įvairiausi variantai – netgi gabenimas krovinio Nemunu arba perkrovimas iš geležinkelio į autotransportą Kaune. Ukrainiečiai Klaipėdos uosto kompanijų prašė padėti išgabenti ir metalurgijos gaminius. Tačiau ir čia aiškėja, kad norint paimti tokį krovinį teks įveikti nemažai logistinių iššūkių. Ilgą laiką uoste kaupėsi ukrainietiškų trąšų ir automobilių krovinys. Tačiau jų apimtys smarkiai sumažėjo. Dalį jų pavyko išgabenti prieš Velykas.
Susietoji parama už gyvulius – jau paramos gavėjų sąskaitose
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau baigė administruoti susietosios paramos paraiškas už 2021 m. laikytus gyvulius ir ūkininkams išmokėjo beveik 23 mln. Eur paramos. Nors pagal teisės aktus išmokų mokėjimo termino pabaiga – š. m. birželio 30 d., NMA susietąją paramą už 2021 m. laikytus mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas jau išmokėjo beveik visiems pareiškėjams. Daugiau nei 25 tūkst. ūkininkų sąskaitas papildė beveik 23 mln. Eur parama.
Dalis paraiškų vis dar administruojamos dėl specifinių priežasčių, t. y. pareiškėjo mirties, negautų paveldėtojų dokumentų ar susidariusių skolų po išmokėjimo dėl įsipareigojimo nevykdymo.
Primename, kad susietoji parama už gyvulius mokama ūkininkams, nepertraukiamai išlaikiusiems gyvulius ne mažiau nei 60 kalendorinių dienų ir įvykdžiusiems susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo taisyklių reikalavimus. Gyvuliai turėjo būti suženklinti ausų įsagais ir įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 31 d. Mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai – ne jaunesni kaip 12 mėn. amžiaus.
Apie planuojamą išmokėti bei išmokėtą paramos sumą galima sužinoti prisijungus prie NMA informacinio portalo.
