Žemės ūkio naujienos: 2022-05-09

Ministrų susitikime daugiausia dėmesio skirta kovai su klimato kaita: buvo nagrinėjama, kaip pasaulinės maisto sistemos veikia klimato kaitą ir, atvirkščiai, kaip klimato kaita veikia žemės ūkį ir apsirūpinimą maistu. Susitikime dalyvavę žemės ūkio ministrai iš viso pasaulio atkreipė dėmesį ir į maisto švaistymo problematiką, ir į biologinės įvairovės, miškų nykimo klausimus, taip pat perėjimą prie klimatui palankesnės mitybos.

Ministras K. Navickas atkreipė dėmesį, kad šis susitikimas yra kitoks, nes vyksta Rusijos žiaurios invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Karas atkreipė visų dėmesį į pasaulinį apsirūpinimo maistu grandinių trapumą. Turime suprasti, kad pagalba Ukrainai išvežti grūdus taip pat prisideda prie apsirūpinimo maistu pasauliniu mastu.

„Ši padėtis atveria erdvę ir diskusijoms apie žaliojo kurso bei kitas tvarios maisto gamybos iniciatyvas. Žinoma, dabar svarbiausias prioritetas – apsirūpinimo maistu saugumas, tačiau prie jo gali prisidėti tvaraus ūkininkavimo skatinimas.

Perėjimas prie mažiau sąnaudų reikalaujančių technologijų, veiksmingo išteklių valdymo ir, tuo pačiu, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ilgainiui sukurtų atsparesnę, mažiau nuo energinių išteklių ar kitų išorinių veiksnių priklausomą bei saugesnę maisto gamybą“, – sakė K. Navickas.

Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystė, susijusi su agroekologija ir tvariomis maisto sistemomis, jau suteikia įžvalgų apie žemės ūkio ir maisto sistemų transformaciją. Ekonomikos, įskaitant žemės ūkio gamybos sistemas, dekarbonizavimas, tai yra priemonių, leidžiančių reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas skatinimas ir taikymas, taip pat yra vienas iš mūsų šalies prioritetų.

Tikslusis ūkininkavimas ir kitos skaitmeninės technologijos, skirtos padidinti gamybos efektyvumą ir padėti ūkininkams priimti sprendimus optimizuoti derlių, sumažinti poveikį aplinkai, yra dar viena vertinga priemonė. Norėdami tobulinti gyvulių auginimo sistemas, turime tęsti naujų diagnostikos, gydymo būdų, vaistų, pašarų ir pašarų priedų bei šalutinių produktų naudojimo tyrimus.

Galiausiai, partnerystės, keitimasis žiniomis, specializuotas mokymas, didinamas informuotumas, įskaitant platesnę visuomenę, apie klimato ir gamtos požiūriu pažangų žemės ūkį yra pagrindiniai elementai, padėsiantys užtikrinti sėkmingą perėjimą prie tvaresnio žemės ūkio ir maisto sistemų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-06

Paramos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektas, kuris:

laiko ūkinius gyvūnus, kurie yra įregistruoti jo vardu Ūkinių gyvūnų registre;
yra savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą;
yra apdraudęs ūkinius gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų.

Remiami sektoriai – galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė, arklininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė.

Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali teikti vieną paramos paraišką, teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.

Paramos dydis ir intensyvumas

Didžiausia kompensuotina draudimo įmokos suma pagal draudimo sutartį – 70 proc. tinkamos finansuoti draudimo įmokos sumos. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai. Paraiškų rinkimo etapui skirta 546 026 Eur paramos lėšų.

Pirkimo procedūros

Siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti:

Pareiškėjai, jei jie nėra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta LR viešųjų pirkimų įstatyme:
-tuo atveju, kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė yra mažesnė nei 58 000 Eur, draudimo sutarčiai sudaryti kartu su paraiška turi pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus, kuriuose turi būti nurodyti pagrindines technines savybes apibūdinantys parametrai (draudžiamo ūkinio gyvūno rūšis ir grupė, draudžiamoji rizika, draudimo įmoka ir suma);
-tuo atveju, kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė lygi arba viršija 58 000 Eur, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.
Pareiškėjai, jei jie yra perkančiosios organizacijos, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Paraiškų teikimas

Paraiškos renkamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos. Paraiška pateikiama asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu ar elektroniniu paštu. Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-06

Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“, preliminariais duomenimis, buvo pateikta 19 paraiškų. Bendra paraiškose prašoma paramos suma sudarė beveik 881 tūkst. Eur, tuo tarpu šiam paraiškų rinkimui buvo skirta daugiau nei 2 mln. Eur paramos lėšų. Taigi paramos pakanka visiems pareiškėjams.

Primename, jog suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 100 000 Eur arba 300 000 Eur tuo atveju, kai teikiama viena bendra paraiška daugiau negu dėl vienos ūkinių gyvūnų laikymo vietos, ir 200 Eur vienam sąlyginiam gyvūnui (SG), kai prašoma paramos suma viršija 4 000 Eur.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-06

Skaičiuojama, kad Ukrainai tenka 10 proc. pasaulinio kviečių eksporto, Rusijai – dar apie 16 procentų. Tad šių šalių derlius ir galimybės jį eksportuoti daro didelę įtaką pasaulinei rinkai. Ne veltui Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija ėmė skambinti pavojaus varpais dėl pasaulinės maisto krizės, kuri pirmiausia gresia Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybėms. Didžiausios problemos – dėl logistikos

Didžiausios problemos – dėl logistikos

Šių metų kovą Ukrainos grūdų eksporto mastas buvo keturis kartus mažesnis, palyginti su vasario mėnesiu, kurio pabaigoje Rusija pradėjo invaziją. Priešai paralyžiavo Ukrainos uostų darbą ir sutrikdė sausumos transporto infrastruktūrą. Savo ruožtu Rusija maždaug 90 proc. eksportuojamų grūdų skiria „draugiškoms“ valstybėms. Tik kad šių valstybių sąrašas trumpėja, eksporto perspektyvas veikia tarptautinės sankcijos, atjungimas nuo bankų mokėjimo sistemos SWIFT, laivybos bendrovių sprendimai nebedirbti Rusijos uostuose. Vis dėlto, manoma, kad sankcijos grūdų prekybai nebus įvestos, kaip ir kitų maisto produktų eksportui. Šalys, kurioms Rusija yra labai svarbus maisto pardavėjas, stengsis išlaikyti prekybos ryšius.

Pateikdama naujo derliaus prognozę, Rusija teigia, kad šiemet gali didinti grūdų eksportą. Šios žinios turėtų nuraminti Egiptą, Turkiją, Bangladešą, Iraną ir kitas valstybes, stipriai priklausomas nuo rusiškų grūdų importo. Laivybos bendrovės dėl karo veiksmų vengia siųsti laivus ir į Ukrainą, nes nenori jų prarasti. Be to, apdrausti laivus ir krovinius, plaukiančius Juodąja jūra, tapo labai brangu. Apskritai, kol kas neaišku, kokią žalą kariniai veiksmai padarė uostų krovos infrastruktūrai ir kokią dar padarys. Invazijos padariniams likviduoti gali prireikti milžiniškų investicijų ir laiko – vien išminavimo darbai jūroje gali užtrukti labai ilgai, tad sudėtinga prognozuoti, kada uostuose galėtų būti atkurta krova.

O Juodoji jūra yra pagrindinis Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksporto kelias. 80 proc. grūdų eksportuojama per Čornomorsko, Mykolajivo, Pivdenės, Odesos uostus šalies pietvakariuose, kai Azovo jūra per Mariupolio ir Berdiansko uostus iki karo buvo išplukdoma tik apie 5 proc. eksportuojamų grūdų. Per trumpą laiką karo sąlygomis sukurti alternatyvą infrastruktūrai, kuri per mėnesį leisdavo išgabenti vidutiniškai 4,5 mln. tonų grūdų, neįmanoma. Geležinkeliai, keliai ar upių uostai negali atstoti ankstesnės tiekimo grandinės.

Geležinkelius riboja valstybių sienos, pasienyje viską tenka perkrauti ant europinės vėžės, trūksta vagonų ir vietos sandėliavimui. Nors Ukrainos geležinkelių bendrovė atidaro papildomų krovos terminalų, tačiau vadinamoji butelio kaklelio problema yra akivaizdi. Pavyzdžiui, nugabenti toną grūdų į kaimyninės Rumunijos Konstancos uostą kainuoja 120–150 eurų, kai vežimas į vietinius uostus būdavo 3–4 kartus pigesnis. Keliais riedančių grūdovežių paslaugos irgi labai brangios. Tad dabartiniu laikotarpiu būtent logistika yra didžiausias galvosūkis grūdų prekybininkams.

Rinkose – didelis kintamumas

Nors nemaža dalis 2020–2021 metų sezono derliaus iš Ukrainos jau yra iškeliavusi, skaičiuojama, kad dėl karo eksporto rinkų nebepasiekė 5–6 mln. tonų kviečių (maždaug ketvirtadalis metinio eksporto), 15 mln. tonų kukurūzų (maždaug pusė metinio eksporto) ir 3 mln. tonų saulėgrąžų aliejaus (maždaug pusė metinio eksporto).

Ukraina patenkina apie pusę Kinijos ir net daugiau negu pusę ES kukurūzų eksporto poreikio. Ukrainos kukurūzams dingus iš rinkos, šoktelėjo ir kitų pašarinių kultūrų kainos, o pirkėjai ieškojo, kaip greitai užkamšyti tiekimo spragas. Panaši situacija susiformavo rapsų rinkoje ir saulėgrąžų aliejaus rinkose – pasiūlos trūkumas kelia ir kitų aliejinių kultūrų kainas ir net prekybos ribojimus.

Karo pradžioje grūdai ir aliejus rinkose brango po 50 JAV dolerių per dieną. Kviečių tonos kaina pasiekė 420 JAV dolerių už toną aukštumas, tačiau kitą dieną atpigo 50 procentų. Tokie staigūs ir dideli kainų svyravimai rodo, kad rinka išsibalansavo – grūdų prekybininkai dabar sprendžia sudėtingus finansinius uždavinius, stebėdami iki tol nepatirtą rinkos kintamumą, ir stengiasi sumažinti riziką ieškodami naujų prekybos sandorių.

Rūpesčiai – ir dėl sėjos, ir dėl pjūties

Ukrainos žemės ūkio sektorius patiria tiesioginę karinių veiksmų žalą, tačiau daugiausia klausimų kelia ne šių, o kitų metų žieminių javų derlius. Dabar prasidėjus vasarinių kultūrų sėjai, ūkiuose labiausiai trūksta degalų ir darbo jėgos, susiduriama su sėklų, trąšų ir augalų apsaugos produktų stygiumi. Labiausiai tai darys įtaką būtent balandį sėjamų kukurūzų ir saulėgrąžų derliaus rezultatams, kurie gali būti 30–50 proc. mažesni. Kukurūzų derlius būna apie 40 mln. tonų, iš kurių eksportuojama apie 33 mln. tonų. Bet šiemet šalies sandėliuose dar likę apie 14 mln. tonų kukurūzų.

Tad, net jei ir būtų perpus mažesnis derlius, t. y. apie 20 mln. tonų kukurūzų, reikštų, kad eksportui atitenka 13 mln. tonų grūdų. Sudėjus su likučiu, susidarytų maždaug 27 mln. tonų kiekis, artimas įprastam eksporto mastui. Dėl jau minėtų priežasčių vasarą gali sutrikti žieminių grūdinių kultūrų derliaus nuėmimas. Nors pasėta 97 proc. kviečių ir rapsų, prognozuojama, kad dėl Rusijos invazijos šiemet grūdų derlius bus bent penktadaliu mažesnis, palyginti su pernykščiu. Vidutinis kviečių derlius Ukrainoje siekia 27–29 mln. tonų. 9 mln. tonų atitenka vidaus vartojimo reikmėms, apie 20 mln. tonų eksportuojama.

Lietuvai palanki matematika

Sumažėjus pasiūlai iš Ukrainos, dėmesys krypsta į kitų valstybių potencialą. Jeigu oro sąlygos bus palankios, Lietuvoje šiemet prognozuojamas 6,5 mln. tonų derlius. Apskritai visos Baltijos šalys išlaiko nuolatinį grūdų eksporto perteklių, o Lietuva yra regiono lyderė. Iš viso Lietuvai tenka 1–1,5 proc. pasaulinės kviečių prekybos dalies. Po gerų derlių Lietuva eksportuojamų kviečių kiekiu prilygsta kur kas didesnėms valstybėms, tokioms kaip Lenkija ar Rumunija. Vokietija mūsų šalį lenkia tik 30 procentų. Negana to, Lietuva yra viena didžiausių rapsų eksportuotojų visoje Europos Sąjungoje.

Šios pozicijos suteikia tvirtą pagrindą grūdų prekybos verslui, kartu užtikrinamas saugumas maisto atžvilgiu. Kita vertus, per dešimtmetį Lietuvoje beveik dvigubai išaugus derlingumui, verta apsvarstyti galimybes kurti aukštesnę pridėtinę vertę, o ne vien eksportuoti žaliavą. Kai grūdinių ir aliejinių augalų eksportas iš Ukrainos stringa, būsimas lietuviškas derlius įgyja dar didesnę svarbą ir vertę. Žinoma, planuodami didesnes pajamas Lietuvos ūkiai iš karto akcentuoja ir didesnes išlaidas. Trąšos pabrango 3–5 kartus, pakilo dyzelino kainos, didėja išlaidos darbo jėgai.

Tačiau santykis tarp vienos tonos kviečių užauginimo sąnaudų ir supirkimo kainos augintojus turėtų nuteikti pozityviai, nes paprasta matematika rodo, kad dabartinė grūdų kaina visiškai kompensuoja 2022 metų sąnaudų augimą ir net leidžia prognozuoti didesnį pelną. Ateities sandorių MATIF biržoje kviečių kaina galėtų siekti apie 365 eurų už toną, supirkimo kaina atitinkamai būtų 335–340 eurų. Palyginti, pernai per derliaus supirkimo piką kviečių supirkimo kainų vidurkis buvo apie 200 eurų už toną, o dar prieš metus – 180–185 eurai už toną. Jeigu šių metų prekybos apimtis bus panaši į pernykštę, didesnės kainos lems grūdų prekybininkų poreikį turėti daugiau apyvartinių lėšų ir maždaug 30 proc. didesnę finansinę pagalvę.

Bet augintojams irgi vertėtų pasirūpinti didesniu finansiniu saugumu ir įvertinti turto likvidumą, nes 2022–2023 metai gali būti labai permainingi, o didelis kintamumas reikš dar didesnę riziką pakliūti į kainų žirkles.

Šaltinis: lrytas.lt, Vilius Juzikis, 2022-05-06

„Šiuo metu lengvatinės paskolos kaip niekada aktualios ‒ vis labiau kylančios kainos dažnai lemia ir apyvartines problemas, todėl galimybė gauti lengvatinę paskolą yra svarbi daugeliui ūkininkų. Mūsų patirtis rodo, kad vidutinė paskolos suma siekia apie 100 tūkst. eurų ir gali tapti kertine pagalba ūkininkams“, ‒ pasakoja vieno iš garantijų fondo partnerių „SME Finance“ projektų vadovas Audrius Česnakas.

Jis teigia, kad lengvatinėmis sąlygomis gauti paskolas gali ūkininkai ir įmonės, veikiančios žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ar prekybos srityse.

„Galimybę gauti lengvatines paskolas turi ir kooperatinės bendrovės, neturinčios pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės statuso, užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu, prekyba. Tačiau šioms įmonėms keliamos papildomos sąlygos dėl veiklos vykdymo trukmės ir kitų veiklos parametrų“, ‒ sako A. Česnakas.

Atsižvelgiama į apyvartos rodiklius

Paskolos teikiamos tiems ūkio subjektams, kurie patyrė sunkumų COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos paskolai gauti pateikimo dienos. Norintys gauti lengvatinę paskolą privalo atitikti bent vieną iš trijų sąlygų, susijusių su apyvartos rodikliais, patikslina finansavimo ekspertas.

Pirmoji sąlyga – ūkininko ar ūkio bendrovės skolos rodiklio reikšmė yra didesnė nei 0,6. Skolos rodiklis parodo, koks yra juridinio asmens finansinių įsipareigojimų santykis, palyginus su jos visu turtu, tad 0,6 – jau gana pavojingas rodiklis, teigia „SME Finance“ ekspertas.

„Kitos dvi sąlygos – ūkininko ar ūkio bendrovės apyvarta nukritusi daugiau kaip 10 proc. arba skubaus padengimo (kritinio likvidumo) rodiklio reikšmė mažesnė nei 1. Pastarasis rodiklis vertinamas pagal finansines ataskaitas už einamųjų metų ataskaitinį ketvirtį prieš pateikiant paraišką paskolai gauti“, ‒ sako A. Česnakas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad yra ir kitų sąlygų, pavyzdžiui, į paskolą negali pretenduoti tie ūkio subjektai, kurie yra gavę paramą iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Galima gauti iki 1 mln. eurų

Dėl lengvatinės paskolos besikreipiantys ūkio subjektai gali gauti iki 1 mln. eurų, tačiau skiriama suma priklauso nuo metinės apyvartos, darbo užmokesčio, būtinumo baigti planuotas investicijas, įvykdyti sudarytas sutartis, išsaugoti darbo vietas ir kitų aplinkybių.

„Ilgiausia paskolos trukmė gali būti 72 mėn., o taikomų palūkanų dydis priklauso tiek nuo įmonės dydžio, tiek nuo paskolos trukmės. Vis dėlto, jų intervalas yra nuo 0,1 proc. iki 1,51 proc.“, ‒ informuoja A. Česnakas.

Pašnekovas taip pat primena, kad iš paskolos lėšų nuskaitomas paskolos sutarties sudarymo mokestis, kuris sudaro 2 proc. paskolos vertės arba ne mažiau nei 150 eurų ir ne daugiau kaip 2500 eurų be PVM.

Kam galima paskirti gautas lėšas

Paskolos yra teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti, pavyzdžiui: darbo užmokesčiui, kurui ir elektros energijai ūkio reikmėms, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, dauginamosioms medžiagoms, auginimo terpėms ir indams, skirtiems augalų daiginimui ir auginimui, pašarams ir pan.

„Teikiamas finansavimas taip pat gali būti skirtas žemės ūkio technikai ir jos dalims, biologiniam turtui, veterinarinėms priemonėms, žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms iš savo narių perkančioms jų pagamintą produkciją bei kitoms išlaidoms, reikalingoms ūkinei veiklai tęsti“, ‒ papildo „SME Finance“ ekspertas.

Paskolos lėšų negalima skirti pridėtinės vertės mokesčiui finansuoti, investicijoms į ilgalaikį turtą, išsimokėti dividendus, mažinti kapitalą išmokant lėšas dalyviams, supirkti savas akcijas ar atlikti kitokius mokėjimus iš kapitalo įmonių dalyviams.

„Be to, šios lėšos negali būti skiriamos grąžinti arba suteikti paskolas įmonės dalyviams. Finansavimas negali būti panaudotas perfinansavimui ir kitiems įsipareigojimams grąžinti, delspinigiams mokėti ar asmeniniam turtui ir paslaugoms, nesusijusiems su ūkine veikla, įsigyti. Trumpai tariant, paskolos lėšos privalo būti tiesiogiai paskirtos kasdienei ūkio veiklai ir ūkio likvidumui palaikyti“, ‒ teigia A. Česnakas.

Ekspertas pabrėžia, kad kiekviena situacija yra vertinama asmeniškai, tad dėl detalesnės informacijos A. Česnakas pataria kreiptis į finansavimo tarpininkus. Sutartis dėl lengvatinėmis sąlygomis skiriamos paskolos galima pasirašyti iki šių metų birželio 30 d.

Nuo balandžio prasidėjęs teikiamų lengvatinių paskolų etapas nėra pirmasis ‒ anksčiau pagal šią priemonę ūkininkams, kurių verslas nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, jau buvo išdalinta 133,1 mln. eurų, iš jų 29 mln. eurų ūkininkams suteikė „SME Finance“.

Šaltinis: Pranešimą žiniasklaidai, Goda Paužaitė