Žemės ūkio naujienos: 2022-05-10

Išankstiniais Muitinės departamento duomenimis, į įvairias šalis žemės ūkio ir maisto produktų nuo karo Ukrainoje pradžios eksportuota už 568,8 mln. Eur. Į Lietuvą importuota produkcijos už 272,2 mln. Eur.

„Taigi eksportuojame daugiau, nei importuojame – ši tendencija stebima jau nuo 2004 m. Daugelio žemės ūkio ir maisto produktų Lietuvoje pagaminama daugiau nei suvartojama vidaus reikmėms. Pavyzdžiui, 2020 m. apsirūpinimas grūdais ir jų produktais siekė 401 proc., jautiena ir veršiena – 295 proc., paukštiena – 108 proc., pienu ir jo produktais – 145 proc., kiaušiniais – 114 proc.“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Pasak ministerijos specialisto, karo Ukrainoje metu augantis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas parodo, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, mūsų šalies produktų paklausa užsienio rinkose nesumažėjo.

Didžiausia eksporto vertė teko javams, jų išvežta už 82 mln. Eur. Kiek mažiau išvežta žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių – jų Lietuva eksportavo už daugiau kaip 71 mln. Eur.

Tabako ir perdirbtų jo pakaitalų eksporto vertė siekė beveik 49 mln. Eur. Pieno ir jo produktų, paukščių kiaušinių bei natūralaus medaus išvežta už 44,6 mln. Eur, už beveik tiek pat eksportuota ir paruoštų pašarų gyvūnams.

Žemės ūkio ministerijos specialistų atlikta analizė atskleidžia, kad minėtu laikotarpiu Lietuva daugiau importavo nei eksportavo šių produktų grupių:

gyvų gyvūnų;
žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių;
valgomųjų vaisių ir riešutų; citrusų vaisių arba melionų žievelių ir luobų;
gyvūninių arba augalinių riebalų ir vaško;
kitų gyvūninės kilmės produktų;
augalinių pynimo medžiagų ir kitų augalinių produktų.

Prekyba su Ukraina, Rusija ir Baltarusija nuo karo pradžios

Į Ukrainą nuo vasario 24 d. iki gegužės 1 d. išvežta produktų už 22,6 mln. (4 proc. viso eksporto), importuota už 24,4 mln. (8,9 proc. viso importo).

Paskutinėmis savaitėmis prekyba žemės ūkio ir maisto produktais su Ukraina šiek tiek augo. Iš Lietuvos į Ukrainą daugiausia eksportuojama žuvies ir jos produktų, tačiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir jų išvežta 61 proc. mažiau.

Iš Ukrainos į Lietuvą daugiausia importuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jų importas padidėjo pustrečio karto.

Į Rusiją ir Baltarusiją eksportuota daugiau maisto produktų, nei importuota. Eksporto į Rusiją vertė siekė 115,7 mln. Eur (20,3 proc.), o importuota beveik dvigubai mažiau – už 59,8 mln. Eur (22 proc.).

Į Rusiją nebevežami lietuviški javai, mėsa ir jos subproduktai, pienas ir jo produktai, daržovės, vaisiai ir kiti gaminiai. Į šią šalį daugiausia eksportuojama nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto – ši produktų dalis sudaro daugiau kaip pusę išvežamos produkcijos. Nuo karo pradžios ji sumažėjo beveik dešimtadaliu.

Į Baltarusiją eksportuota produktų už 52,1 mln. Eur (9,2 proc. viso eksporto), o importuota už 38,6 mln. Eur (14,2 proc. viso importo). Į šią šalį Lietuva eksportuoja dar mažiau produktų, nei į Rusiją.

Daugiausia į šią šalį eksportuojama žuvies produktų, jų eksportas per metus padidėjo 46,3 proc. Nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iš Baltarusijos daugiausiai importuota maistinių riebalų ir aliejaus, per metus jų importas padidėjo net 672,6 proc.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-09

Vienas geriausių naudojimo pavyzdžių Lietuvos organizacijose yra Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sukurta ir naudojama mobilioji programėlė „NMA agro“. Šiuo metu „NMA agro“ programėle aktyviai naudojasi apie 27 tūkst. naudotojų, per programėlės veikimo laikotarpį pateikusių apie 60 tūkst. nuotraukų.

NMA kontrolės departamento vyr. specialistas Martynas Rimgaila pristatė pranešimą „NMA agro: mobilioji GIS programėlė, keičianti nusistovėjusius procesus“.

„Programėlės išskirtinumas yra praprastas naudojimas ir atviri duomenys kiekvienam naudotojui. Informacijos mainai programėlėje vyksta į abi puses: ūkininkai ir kiti naudotojai pateikia informaciją su nuotrauka iš vietos ir nemokamai gali naudotis atvirais duomenimis ar palydovine informacija“, – pranešime pažymėjo M. Rimgaila.

„NMA agro“ programėlė – tai inovatyvus įrankis norintiems efektyviau ūkininkauti. Ūkininkai programėlėje gali pateikti pranešimus apie įvykdytas veiklas su nuotraukomis, kurios leidžia NMA deklaruotų pasėlių, renginių, investicinių projektų patikrinimus atlikti nuotoliniu būdu – tai ūkininkų ir NMA resursų taupymas. Programėlėje yra ES programos „Copernicus“ Sentinel palydoviniai duomenys, atnaujinami kas 5 dienas, kurie teikia augmenijos indekso (streso) duomenis, todėl ūkininkai gali stebėti pasėlių būklę, sudaryti tikslesnius tręšimo ir laistymo planus, tiksliau prognozuoti būsimą derlių ir jo kokybę.

Atsisiųsti programėlę galite išmaniųjų telefonų „Google Play“ ir „App Store“ mobiliųjų programėlių parduotuvėse. Daugiau apie „NMA agro“ programėlę galite sužinoti svetainėje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-06

Klientams atvykus dėl konsultacijos į kitą NMA padalinį nei dirba jo paraišką prižiūrintis ar kitas kompetentingas tam tikros srities specialistas, jie nebus palikti patys spręsti susidariusios situacijos. Nuo šios savaitės NMA sudarytos sąlygos iš karto gauti reikalingą konsultaciją naudojantis MS Teams pokalbių platforma. Prie jos bus galima prisijungti ir nuotoliniu būdu bendrauti su reikiamu darbuotoju naudojantis visų NMA padalinių priimamuose būtent klientams skirtais kompiuteriais. Nuotolinės konsultacijos metu bus galima naudotis ir ten pat esančiomis ausinėmis, kamera. Iškilus klausimų, kaip naudotis MS Teams, pagalbą visada suteiks priimamojo darbuotojai.

NMA siekia, kad visi su klausimais į NMA atvykę klientai kuo greičiau gautų laukiamus atsakymus. Tikimasi, jog šis bendravimo su NMA specialistais būdas padės taupyti besikreipiančiųjų laiką, patogiau spręsti iškilusius klausimus ir pagerins klientų aptarnavimo kokybę.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-09

Pagal priemonę buvo sudarytos dvi atskiros pateiktų paraiškų pirmumo eilės – ūkininkų, kurie užsiima pienine galvijininkyste, ir ūkininkų, kurie užsiima kita žemės ūkio veikla.

Ūkininkų, užsiimančių pienine galvijininkyste, paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 377 paraiškos, iš kurių, susumavus gautus atrankos balus, paramos visiškai pakanka 216 pareiškėjų, surinkusių nuo 80 iki 40 atrankos balų. Jiems numatoma išskirstyti beveik 3,24 mln. Eur. Pienininkams, surinkusiems 35 atrankos balus, paramos lėšų pakanka iš dalies. Tokių pareiškėjų susidarė 120, jų bendra prašoma paramos suma sudaro beveik 1,8 mln. Eur. Primintina, jog šiuo paraiškų rinkimo etapu pienine galvijininkyste užsiimantiems ūkininkams skirta 5 mln. Eur, tad finansuoti šių pareiškėjų projektams trūksta beveik 40 tūkst. Eur.

Likusiam 41 pareiškėjui, surinkusiam 30 ir 25 atrankos balus, paramos lėšų nepakako.

Smukiųjų ūkininkų, užsiimančių kita nei pienininkystė žemės ūkio veikla, paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 1 783 paraiškos. Iš jų paramos visiškai pakanka 1 011 pareiškėjų, surinkusių 95–75 atrankos balus. Numatoma, kad jiems bus išdalinta daugiau kaip 15 mln. Eur. 251 pareiškėjas surinko 70 atrankos balų. Bendra 70 balų surinkusių smulkiųjų ūkininkų prašoma paramos suma sudaro beveik 3,8 mln. Eur. Primintina, kad šiuo paraiškų rinkimo etapu kita nei pienininkystė žemės ūkio veikla užsiimantiems ūkininkams skirta 15 663 346 Eur. Taigi, pereinamąjį 70 balų skaičių surinkusiems pareiškėjams pilnai finansuoti numatytus įgyvendinti projektus trūksta daugiau kaip 3 mln. Eur, tad jiems paramos lėšų pakanka tik iš dalies.

Pareiškėjams, surinkusiems mažiau kaip 70 balų, paramos lėšų nepakako – toliau į paramą nebegali pretenduoti 521 pareiškėjas.

Dėl paramos smulkiesiems ūkininkams, kuriems paramos lėšų pakako iš dalies, NMA specialistai kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims sprendimą dėl papildomų lėšų skyrimo arba neskyrimo.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-10

Nerimą kelia sausra

„Iki antradienio Klaipėdos rajone deklaruoti pasėlių buvo atvykę apie 350 ūkininkų – manau, kad šiuo metu dar vyksta darbai laukuose, – kalbėjo Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė. – Tačiau sėja eina į pabaigą – didžioji dalis ūkininkų jau pasėjo vasarojų. Liko tik grikiai ir kukurūzai, kuriems pavojingos šalnos.

Ūkininkai baiminasi sausros – žemė jau dabar išdžiūvusi. Nerimą kelia ir kylančios trąšų, degalų kainos. Išaugusios sąnaudos galimai išaugins derliaus kainas rudenį.“ Šią savaitę sėją baigė ūkininkas Giedrius Lapinskas iš Girininkų kaimo. „Pasėjau 100 ha pupų – dėl sėjomainos šios kas 4 metai grįžta į mano ūkį, – patikino jis. – Šiemet keistas pavasaris – stiprios šalnos, jau trečia savaitė be lietaus, kurio reikėtų. Kol kas normalu, bet jei greitai nebus kritulių, gero nelauk.“
G. Lapinskas patenkintas, jog 180 hektarų žieminių kviečių gerai peržiemojo, tik rapsų lauke kai kur išmirkę lopeliai. Dabar prasidės augalų priežiūros darbai. „Deficitu tapo augalų apsaugos priemonės, trąšos kelis kartus pabrango. Rudenį spėjau nusipirkti – kaip loterijoje išlošiau. Išgyvensiu – nepanikuoju“, – kalbėjo ūkininkas.

Inovatyvaus augalininkystės ūkio šeimininkas Giedrius, valdantis 360 ha, pernai pabandęs pasėlius tręšti skystomis azotinėmis trąšomis, šiemet jomis tręš visus laukus. „Per sausrą augalai jas geriau įsisavina, mažesni nuostoliai garuojant“, – dalijosi patirtimi jis.
G. Lapinsko manymu, derlius turėtų būti normalus. „Grūdų auginimo sąnaudos didėja, tačiau ir grūdų kainos kyla – reikia balanso ir viskas bus gerai“, – optimizmo nestokojo ūkininkas.

Šį šaltą, vėlyvą pavasarį daupariškis Rytis Kernagis sėją baigė balandžio pabaigoje – daugiau nei 100 ha miežių ir pupų pasėjo. Žiemą per liūtis išmirko 20 ha pasėlių – teko atsėti. „Dabar trūksta lietaus, suskeldėjusi žemė. Reikėtų paskutinį kartą tręšti žieminius javus, bet tenka laukti lietaus, kad ištirptų trąšos“, – dėstė ūkininkas. Nusivylęs pernykščiu derliumi, šiemet jis nedrįsta prognozuoti.

Mažiau trąšų

Daugiau nei 700 ha žemės valdantis Tomas Balčėnas iš Venckų didžiumą plotų apsėjęs žieminiais kviečiais, kvietrugiais, rapsais. „Pasėliai neblogai peržiemojo, bet jau nuo pavasario grasina sausra. Lengvesnėse žemėse vysta rapsai. Alkanas maratono toli nenubėgsi“, – vaizdžiai palygino ūkininkas.
T. Balčėnas prisipažino, kad keleriopai pabrangusios trąšos privertė labiau skaičiuoti. Atsižvelgdamas į žemės našumą, vidutinį kelerių metų derlingumą bei kitus rodiklius, sprendžia, kur daugiau investuoti. Jį džiugina, kad apie 70 proc. rapsų pasėlių – gražūs, visgi derliaus neprognozavo.

T. Balčėno nuomone, esant didžiulėms trąšų, kuro išlaidoms, grūdų tona turėtų kainuoti ne mažiau kaip 400 eurų, o dabar – tik 360 Eur. Anot jo, daug išbandymų šiemet ūkininkams – sunku įsigyti augalų apsaugos priemonių, o laiku nenupurškęs pasėlių, gero derliaus nesitikėk. „Bandysime įveikti sunkumus – žemės ūkyje dirba optimistai. Svarbu pakeisti visuomenės požiūrį, kad esame išlaikomi, „pašalpiniai“, – dėstė T. Balčėnas.

Apie 100 ha dirbančiam Fartunatui Vaitkui iš Tilvikų kaimo beliko pasėti vasarinius rapsus – laukia šiltesnių orų. „Nukentėjo dalis žieminių pasėlių – išmirkusius teko atsėti. Pasėjau apie 50 ha kviečių, miežių, pupų, žirnių, bet sausą, šaltą pavasarį sunkiai dygsta. Reikia šilumos ir trąšų, o pastarosios pabrango nuo 300 eurų iki 1 300 Eur už toną. Šiemet dvigubai mažiau trąšų naudojau“, – atskleidė ūkininkas. Anot jo, pasėlių plotai nedideli, o sąnaudos milžiniškos. „Bandau kapstytis – turiu įsipareigojimų bankui. Sudėtinga padėtis, nenuspėjami laikai“, – sakė F. Vaitkus. Smulkiesiems ūkininkams tenka galvoti apie išlikimą.

Augina ir perdirba

Tadas Mockus iš Antkopčio kaimo taip pat planavo šią savaitę baigti sėją. Ekologinio ūkio savininkas, dirbantis 250 ha žemės, savaitės pradžioje jau buvo pasėjęs avižas, žirnius, liko pasėti 50 ha vasarinių kviečių ir 27 ha pluoštinių kanapių.

Netradiciškai ūkininkaujantis T. Mockus neslėpė, jog pastaruosius kelerius metus neapleidžia finansinės problemos. Jas spręsti stengiasi perdirbdamas ir parduodamas savo produkciją. „Turiu leidimą spausti ne tik pluoštinių kanapių sėklų aliejų, bet ir rapsų. Naujovė – pilno grūdo kvietiniai, ruginiai ir avižiniai miltai, manų kruopos, sėlenos. Pardavinėju internetu ir ūkininkų turgelyje Klaipėdoje, tačiau žmonėms dar trūksta supratimo apie ekologiškus produktus – jie nori nusipirkti pigiau“, – kalbėjo T. Mockus.

Jis patikino, jog ekologiniame ūkyje negalima naudoti jokių cheminių trąšų ar augalų apsaugos priemonių – tik biologines, kurios labai brangios. „Ekologiniame ūkyje – griežta sėjomaina, intensyvus žemės dirbimas. Antai dirvą kultivuojame 2–3 kartus, rudenį skutame – atradau tinkamą žemės dirbimo būdą ir atsikračiau piktžolių“, – dalijosi patirtimi ūkininkas.

Tačiau T. Mockų neviltin varo valdininkų požiūris į ekologiją – neskatina ekologiškai ūkininkaujančiųjų, nors derlius pastaruosiuose ūkiuose gerokai mažesnis. „Klaipėdos rajone vidutiniškai prikulia 6 tonas iš ha, o ekologiniuose – apie 2 t iš ha, – teigė pašnekovas. – Jau kelerius metus nesulaukiame subsidijos padidinimo. Kai kurie ūkininkai atsisakė ekologinio ūkininkavimo, nes išgyventi labai sudėtinga. Eskaluojama ekologija, žaliasis kursas, o pinigai plaukia į chemizuotus ūkius, nors mes darome gerą darbą tausodami aplinką, gamtą, gamindami sveikus produktus.“

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-09

Rusijai paskelbtos tarptautinės sankcijos, taip pat eksporto srautų sutrikimai, kuriuos lėmė vasario 24 dieną Kremliaus surengta invazija į Ukrainą pakurstė baimę dėl pasaulinės bado krizės. Rusijai ir Ukrainai, kurių didžiuliai grūdų auginimo regionai yra vieni pagrindinių pasaulio aruodų, tenka milžiniška kelių svarbių prekių, tokių kaip kviečiai, augalinis aliejus ir kukurūzai, pasaulinio eksporto dalis. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas, kuris ir vasarį, ir kovą buvo pasiekęs rekordinį lygį, balandį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, smuktelėjo 0,8 proc., pranešė agentūra.

„Šioks toks indekso sumažėjimas yra sveikintinas pokytis, ypač mažų pajamų šalims, kuriose trūksta maisto produktų, tačiau maisto kainos tebėra arti neseniai pasiektų aukštumų. Tai rodo, kad padėtis rinkoje vis dar yra įtempta, ir kelia iššūkių siekiant maistu aprūpinti tuos pasaulio gyventojus, kurie yra labiausiai pažeidžiami“, – pareiškė FAO vyriausiasis ekonomistas Maximo Torero Cullenas.

Bendro indekso sumažėjimą visų pirma paskatino augalinio aliejaus kainos – FAO skaičiuojamas augalinių aliejų kainų subindeksas balandį smuko 5,7 procento. Tačiau FAO pažymėjo, kad kainos tebėra labai didelės, nes „tebėra neaiškumų dėl eksporto iš Indonezijos, pirmaujančios pasaulyje palmių aliejaus eksportuotojos“. Indonezijos sprendimas sustabdyti palmių aliejaus eksportą dėl nepakankamos pasiūlos vidaus rinkoje paskatino augalinių aliejų kainų pakilimą į rekordines aukštumas ir dar padidino įtampą rinkoje, kuri dėl karo Ukrainoje ir pasaulinio klimato šilimo jau patiria didžiulį spaudimą. FAO pasaulio maisto kainų indeksas rodo penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių aliejų ir cukraus – kainų mėnesio pokyčius tarptautinėse rinkose.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-05-06

Žirnių vidutinė supirkimo kaina šių metų balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje sumažėjo 3,95 proc. (iki 370,86 EUR/t), bet buvo daugiau kaip du kartus didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina. Rapsai 2022 m. 17 savaitę buvo superkami vidutiniškai po 945,42 EUR/t – 84,45 proc. didesne kaina, palyginti su 2021 m. analogišku metu buvusia kaina.

Šaltinis: Agro RINKA, 2022-05-09