Žemės ūkio naujienos: 2023-01-12

Nors apie trečdalį rajono ploto užima dirbama žemė, ūkininkauti čia nėra labai palanku. Daugiausia ūkininkai augina javus, rajone nemažai ir stambių ekologinių ūkių.

Susitikime su ūkininkais diskutuota, kaip jie galėtų efektyviau pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatytomis priemonėmis. Didžiausio dėmesio sulaukė naujosios ekologinės sistemos. Pasak rajono žemės ūkio skyriaus vedėjos Rasos Čibirienės, anksčiau pakako įgyvendinti žalinimo reikalavimus, o dabar išmokas reikės patiems „pasiimti“. Ūkininkams tai – nauja patirtis, ir jie domisi, kaip tai reikės praktiškai įgyvendinti ūkiuose.

Skaudina neigiama miestiečių nuomonė

Žemės ūkio ministras aplankė ir rajono pienininkystės ūkius, kuriuose tenka suktis galvijus ganant nenašiose ganyklose, tačiau patyrę ūkininkai pasiekia gerų rezultatų. Švenčionių rajone yra ne vienas pienininkystės ūkis, pelnęs apdovanojimus pažangiausių pieno ūkių konkurse „Pienės“.

 Vienas tokių – Pašaminės kaime ūkininkaujantis Izidorius Balčiūnas, jau penkerius metus skina laurus šiame konkurse. Ketvirtį amžiaus žemės ūkio verslą puoselėjantis I. Balčiūnas labiausiai pasitiki pienininkyste.

I. Balčiūno, turinčio veterinaro išsilavinimą, ūkis įkurtas buvusio kolūkio teritorijoje. Pastaruoju metu ūkyje auginama 650 galvijų, iš jų 330 – melžiamos karvės. Pieno gamybai reikalingi kukurūzai užima 110 ha plotą, o pievos – 400 ha. 

Fermoje žmonėms dirbti padeda du melžimo robotai. Iš jų ūkininkas į savo kompiuterį darbo kabinete gauna neįkainojamos informacijos apie galvijo sveikatą, produktyvumą, pieno sudėtį, kokybę ir pan.

I. Balčiūno nuomone, pieno gamyba – kaimo verslas, leidžiantis balansuoti esant kainų svyravimams. Pasak jo, ūkininkaujant išgyventa jau daugiau kaip dešimt krizių pieno sektoriuje. Bręsta ir nauja – auga žaliavų kainos, kitos išlaidos, krenta pieno supirkimo kaina. O labiausiai skaudina neigiama visuomenės nuomonė apie gyvulininkystės ūkius, jų skleidžiamą kvapą. Ūkininką jaudina, kur nuves trumparegiškas požiūris „tik ne mano kieme“. Aktualus ir darbo jėgos kaime klausimas. Ūkyje šiuo metu dirba 22 nuolatiniai darbuotojai. Bet jeigu tenka kuriam iš jų ieškoti pamainos, dažniausiai pasitaiko ,,laimės ieškotojai”, kurie pasipusto padus dar neapšilę gerai kojų.

„Mergaičių“ pieno ūkis

Jolita Gabrinovičiūtė, kaip ir daugelis šiuolaikinių jaunų žmonių, baigusi studijas keliavo po pasaulį, dirbo įvairiose kompanijose, vadovavo ne vienam tarptautiniam projektui, laisvai kalba keliomis užsienio kalbomis. Tačiau sėkmingą karjerą tarptautinėse kompanijose ji iškeitė į ūkininkavimą savo gimtinėje, Šutų kaime.

Žemės ūkio ministrą fermoje pasitikusi Jolita papasakojo ūkininkaujanti jau 12 metų. „Neseniai mirus tėvui brolis perėmė tėvų ūkį ir dirba kartu su mama, o aš turiu savo pienininkystės ūkį, bet abu su broliu dirbame ranka rankon“, – sakė moteris.

Pats pirmasis projektas buvo įgyvendintas 2016 m., kai ES lėšomis buvo pastatyta ferma. Rezultatų laukti ilgai nereikėjo – Jolitos valdomas pienininkystės ūkis 2019 m. gavo „Pienių“ apdovanojimą kaip vienas sparčiausiai augančių pieno ūkių Lietuvoje.

Antrasis projektas pradėtas įgyvendinti pernai. Jo vertė – 3 mln. Eur. Jolita juokiasi Kalėdoms gavusi visai nemoterišką „dovaną“ – traktorių. Už projekto lėšas dar bus įsigytas srutovežis ir rinktuvinė priekaba siloso gamybai. Antruoju projekto įgyvendinimo etapu numatyta „nuo nulio“ pastatyti naują robotizuotą fermą.

Pasak Jolitos, ūkio modernizavimas labai reikalingas norint jį padaryti patrauklų jauniems žmonėms. Fermą robotizuoti skatina ir norinčių joje dirbti žmonių trūkumas.

Šiandien pievos žaliuoja ir kukurūzai auga daugiau kaip 400 hektarų savos ir nuomojamos žemės. Ūkyje auginama 315 galvijų, pusė jų – melžiamos karvės. J. Gabrinovičiūtė, kalbėdama apie ūkį, visas savo karvutes švelniai vadina „mergaitėmis“. Pasak jaunosios ūkininkės, meilė gyvūnams jų šeimoje buvo skiepijama nuo mažų dienų.

Nors ir kupina pozityvo, Jolita neslepia nepasitenkinimo pieno perdirbėjais, kaltindama juos vengimu kalbėtis ir ieškoti ilgalaikių sprendimų. Nepaisant visų nuoskaudų, ji tiki šviesia pieno sektoriaus ateitimi, ir neabejoja, kad pienas žmonėms visada bus reikalingas. 

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-11

Remiama veikla ir galimi pareiškėjai
 
Pagal priemonę parama teikiama tarptautinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui pasirengti (techninė parama) ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams įgyvendinti, taip pat teritorinio bendradarbiavimo projektams įgyvendinti, kai:

investuojama į žmogiškąjį kapitalą (pvz., mokymus);
investuojama į viešosios poilsio, laisvalaikio, rekreacinės infrastruktūros kūrimą ir (arba) atnaujinimą;
vykdoma ekonominė veikla.

Projektas turi būti susijęs su VVG vietos plėtros strategijos tikslais, kurių be projekto partnerių nebūtų įmanoma pasiekti.
 
Dėl paramos vykdyti numatytas veiklas kviečiamos kreiptis kaimo vietovių VVG, dvisektorės VVG bei jų partneriai, kuriais gali būti:

kaimo vietovių VVG,
dvisektorės VVG,
miesto VVG,
žuvininkystės VVG,
kiti viešieji juridiniai asmenys, t. y. viešojo ir privataus sektoriaus partnerių grupė, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją, – tik kai prašoma parengiamosios paramos ir paramos tarptautiniam bendradarbiavimui.

Partnerių skaičius neribojamas.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant tarptautinio bendradarbiavimo projektus (pasirengimo įgyvendinimui ir įgyvendinimo) turi būti vadovaujamasi Tarptautinio bendradarbiavimo projektų, teikiamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“, įgyvendinimo nuo 2020 metų taisyklėmis. Įgyvendinant teritorinio bendradarbiavimo projektus reikia vadovautis Teritorinio bendradarbiavimo projektų, teikiamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“, įgyvendinimo taisyklėmis.
 
Paramos dydžiai 
 
Pagal KPP priemonę vienam VVG tarptautinio bendradarbiavimo projektui parengti gali būti skirta iki 3 tūkst. Eur, vienam VVG tarptautinio bendradarbiavimo projektui įgyvendinti – iki 100 tūkst. Eur. Tarptautinio bendradarbiavimo projektų (tiek techninės paramos, tiek projekto įgyvendinimo) tinkamos finansuoti išlaidos kompensuojamos 100 proc.
 
Techninė parama tam pačiam tarptautinio VVG bendradarbiavimo projektui inicijuoti ir tai pačiai VVG skiriama vieną kartą per KPP įgyvendinimo laikotarpį.
 
Vienam teritorinio bendradarbiavimo projektui gali būti skirta iki 100 tūkst. Eur, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
 
Bendra paramos suma, suteikta įmonei ar asmeniui, taip pat įmonėms partnerėms ir (arba) susijusioms įmonėms, neturi būti didesnė kaip 200 tūkst. Eur per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus.
 
Tinkamos finansuoti išlaidos
 
Paramos lėšomis gali būti kompensuojamos komandiruočių, ryšių, vertimo, susitikimų su projekto partneriais išlaidos (parengiamoji parama (tarptautinių projektų inicijavimas)), projekto koordinavimo (banko mokesčiai, kelionių ir (arba) transporto nuomos ir kt.), bendrosios išlaidos, projekto įgyvendinimo išlaidos ir kt. (teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo).
 
Paraiškų teikimo būdai
 
Paraiškos pagal priemonę teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) (adresu www.zumis.lt) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu esančiu punktu „Pranešimai“), pateikiant skenuotą paraišką ir prašomus dokumentus. Taip pat paraiškos priimamos jas siunčiant elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt, paraiška ir kartu pateikiami skenuoti privalomi dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
 
Visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.
 
Atrankos kriterijai
 
Pareiškėjų projektai pagal KPP veiklos sritį „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos bus suteikti balai.
 
1. Įgyvendinant projektą dalyvaujančių projekto partnerių (VVG) skaičius:

4 ir daugiau partnerių – suteikiama 30 balų;
3 partneriai – suteikiama 20 balų.

2. Projekte dalyvaujančių partnerių įvairovė:

kaimo vietovių VVG, miesto VVG ir dvisektorė VVG – suteikiama 20 balų;
kaimo vietovių VVG, miesto VVG ir žuvininkystės VVG – suteikiama 10 balų;

dviejų skirtingų rūšių VVG:

kaimo vietovių VVG ir dvisektorė VVG – suteikiami 5 balai;
kaimo vietovių VVG ir miesto VVG – suteikiami 5 balai;
kaimo vietovių VVG ir žuvininkystės VVG – suteikiami 5 balai.

3. Projekto pagrindinis tikslas – siekti šio Europos Sąjungos kaimo plėtros prioriteto tikslinės srities įgyvendinimo:

6 prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ A veiklos srities „Veiklos įvairinimas, mažų įmonių kūrimas ir plėtojimas, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas“ – suteikiama 30 balų;
3 prioriteto „Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje“ A veiklos srities „Pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas geriau juos integruojant į žemės ūkio maisto produktų grandinę taikant kokybės schemas, kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, propaguojant vietos rinkas ir pasitelkiant trumpas tiekimo grandines, gamintojų grupes ir organizacijas, taip pat tarpšakines organizacijas“ – suteikiama 30 balų;
6 prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ B veiklos srities „Vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimas“ – suteikiama 20 balų;
5 prioriteto „Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose“ C veiklos srities „Atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų nemaistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimas bioekonomikos tikslais“ – suteikiama 20 balų;
4 prioriteto „Atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas“ A veiklos srities „Biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas, be kita ko, „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, gamtiniu požiūriu didelės vertės ūkininkavimui skirtose teritorijose, taip pat Europos kraštovaizdžių būklei“ – suteikiama 10 balų.

4. Projekto tikslinė grupė:

socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės (senyvo amžiaus žmonės, negalią turintys asmenys, skurdą ir skurdo riziką patiriančios šeimos, daugiavaikės šeimos, bedarbiai, kt.) – suteikiama 20 balų;
jauni žmonės (asmenys iki 40 metų) – suteikiama 10 balų.

Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Šaltinis: nma.lt, 2023-01-11

Nuo 2023 m. spalio 1 d. neprivatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypai bus priskiriami laisvos žemės fondo žemei, kurią valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybė, išskyrus atvejus, kai jau yra pradėtos, bet dar neužbaigtos sklypo pardavimo procedūros, tai yra asmuo iki 2023 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir (ar) už žemės sklypą yra įmokėjęs įmokas valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

NŽT iki šių metų kovo pabaigos raštu (registruotąja pašto siunta) informuos asmenis apie esančią galimybę iki rugsėjo 30 d. NŽT teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Jeigu raštu (registruotąja pašto siunta) informuoti asmenų nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, NŽT teritorinis skyrius informuos asmenis (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 1 d. vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamos savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas, – regioniniame laikraštyje) ir NŽT interneto svetainėje, paskelbdamas: asmenų (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių asmenų įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių asmenų vardai ir pavardės); informaciją apie galimybę įsigyti asmeninio ūkio žemę, apie tai, kad asmuo, pageidaujantis pasinaudoti šia galimybe, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d. NŽT teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir apie šių veiksmų neatlikimo teisines pasekmes.

Šaltinis: nzt.lt, 2023-01-03

ES Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė šiuo metu Lietuvoje siekia 964 Eur/ha. Tai stabiliai mažiausias rodiklis Bendrijoje. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pabrėžia: svarbu ne tik faktas, kad Lietuva pagal šį rodiklį atsilieka nuo kitų ES šalių, o ir tai, ar mažėja atotrūkis. Palyginus vidutinę bendrosios produkcijos vertę, tenkančią 1 ha ŽŪN, pirmuoju išmokų konvergencijos laikotarpiu iki 2013 m. ir 2014–2020 m., paaiškėjo, kad Lietuvos rezultatai augimo tempų atžvilgiu (+135 Eur/ha) tik didina atsilikimą.

„Gal ir galime turėti vilčių pasivyti kaimyninę Lenkiją (+173 Eur/ha), bet Estijos (+253 Eur/ha) ir Latvijos (+340 Eur/ha) augimo tempai yra beveik 2–2,5 karto spartesni. Dvigubai atsiliekame ir nuo ES vidurkio augimo tempų“, – apgailestauja LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas.

Apie skaudžiausias Lietuvos žemės ūkio problemas gruodį išsamiai diskutuota metinėje konferencijoje, kuri subūrė žemės ūkio sektoriaus dalyvius, svarbiausių institucijų atstovus, politinių sprendimų priėmėjus ir ekonomikos ekspertus.

Sprendimai grindžiami neobjektyvia žinute

Dr. Jonas Čaplikas, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius, pabrėžia, kad ūkių pasiektas gamybos technologinis lygis ir intensyvumas – esminis pagrindas gyvybingumui išsaugoti, tolesniam augimui ir atsparumui negandoms didinti. „Intensyvumo lygio pagrindinis matas – bendroji žemės ūkio produkcija iš hektaro naudojamų žemės ūkio naudmenų. Lietuvos ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse šis rodiklis labai skirtingas, o vidutiniškai – vienas prasčiausių ES šalyse“, – pabrėžia mokslininkas.

Analizuojant veiksnius, kurie nulemia šį žemės ūkio raidos rodiklį, paaiškėja, kad jis nėra statistiškai tikslus. Lietuvoje jo vidutinį dydį labiausiai lemia ūkių struktūra pagal jų dydį ir veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovėse ir kitose įmonėse vidutinė bendroji žemės ūkio produkcija, gaunama iš vieno hektaro, yra tokio pat lygio kaip vidutiniškai visoje ES. Tačiau Lietuvoje labai daug neprekinių ar mažaprekių smulkių ūkelių, kuriuose gamybos intensyvumo lygis daug kartų žemesnis nei verslo pagrindais besitvarkančiuose ūkiuose.

„Sudėję visų kategorijų ūkių deklaruotą produkciją į vieną krūvą statistikai išveda vidurkius, pagal kuriuos esame žemiausiame gamybos intensyvumo lygyje visoje ES. Tai ne tik prasta, bet ir netiksli, netgi neobjektyvi žinutė politikams, pagal kurią priimami sprendimai“, – teigia dr. J.Čaplikas.

Jis sutinka, kad socialiniu požiūriu svarbūs visi ūkiai – dideli ir maži, prekiniai ir neprekiniai, versliniai ir mėgėjiški. „Vis dėlto kyla retorinis klausimas, ar neatėjo laikas statistikoje ir agrarinėje politikoje pagal moksliškai pagrįstus kriterijus atskirti verslo pagrindais tvarkomus ūkius ir įmones nuo neprekinių ir mažaprekių mėgėjiško pobūdžio ūkelių? Svarbu išsiaiškinti konkrečiam ūkiui kylančias esmines grėsmes ir galimybes, surasti tinkamiausias ir prieinamiausias inovacijas ūkyje priimtiems strateginiams sprendimams įgyvendinti“, – rekomenduoja dr. J.Čaplikas.

Kaip pagrindinius variklius proveržiui pasiekti jis įvardija tiksliąją žemdirbystę, žiedinės ekonomikos principus, taupias žaliąsias technologijas, žaliąją energetiką, skaitmenizaciją ir kitas konkretiems ūkiams pritaikytas inovacijas.

Ekspertai stebisi: burtažodžiai ir padriki sprendimai

Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos ekspertas prof. dr. Kazimieras Lukauskas teigia, kad Lietuvoje labai stinga vientiso politinio požiūrio į visą žemės ūkio sektorių. „Tarkime, susitelkiama į gyvūnų gerovę. Šiuos reikalavimus yra nustačiusi Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, o samprata susideda iš daugelio elementų, lemiančių gyvulio augimo ir gyvenimo kokybę. Lietuvoje būna atvejų, kai fermoje, kurioje laikomos sveikos palaidos karvės, vienas inspektorius pagal vieną indikatorių nustato, kad gerovė neužtikrinta. Ūkio gyvenimas stringa, nors reikėtų jam padėti“, – sako K.Lukauskas.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Zita Varanavičienė ironizuoja, kad viešumoje dominuoja tokie „burtažodžiai“ kaip žaliasis kursas, tvarumas, ekologija, inovacijos, skaitmeniniai ir tikslieji metodai: „Jei nesigilintume į detales, slystume paviršiumi kaip vandens čiuožikai į šviesią ateitį. Tačiau realiame gyvenime daug ką lemia detalės.“ 2021 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai vertino Lietuvos sprendimų priėmėjų gebėjimus remtis mokslu ir kitais duomenimis. „Situacija nėra džiuginanti – trūksta žmonių ir gebėjimų, trūksta duomenų, o svarbiausia – trūksta supratimo ir politinės valios“, – sako Z.Varanavičienė. Jos teigimu, dažnai skelbiama apie žemės ūkį kaip didžiausią teršėją, bet duomenys rodo ką kita: mūsų klimatą nuodija anglies dvideginis, o čia pirmauja energetika, transportas ir pramonė.

Ekonomistas: kaip didinti našumą

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad sprendimai, kaip didinti ūkininkaujančių asmenų pelną, priimami ir įgyvendinami lėtai. Pasak ekonomisto, pridėtinė vertė iš hektaro didesnė tose šalyse, kurios nėra tiek daug susitelkusios į grūdų ir rapsų auginimą. Lietuvoje didžiausias neigiamas skirtumas tarp eksportuojamos ir importuojamos žemės ūkio produkcijos, arba to, ko patys jau nebepasigaminame pakankamai, – tai pienas, kiauliena, daržovės, vaisiai. „Kiaulienos sektoriuje progreso jau nebepasieksime, tačiau dėmesys kitiems sektoriams iš valdžios pusės negali mažėti“, – mano T.Povilauskas.

Pasak jo, neišvengiama tendencija, susijusi ir su didesniu našumu, – ūkių stambėjimas, leisiantis didinti gamybą ir mažinti sąnaudas. Svarbi ir kooperacija, apie kurią kalbama keliolika metų, tačiau „nepasitikėjimas vienų kitais vis dar sulaiko nuo galimybių dirbant kartu pasiekti geresnių pelningumo rezultatų“, sako T.Povilauskas.

Jis atkreipė dėmesį į mažus ūkius, sugebėjusius atrasti savo nišą ir generuojančius geras pajamas orientuojantis į tokias veiklas kaip daržovių ar vaisių auginimas: „Ši niša ir toliau turėtų būti valstybės skatinama padedant ne tik parduoti vidaus rinkoje, bet ir skatinti kooperaciją ir eksportą.“ „Dėl klimato kaitos žemės ūkio produkcijos ir maisto gamybos sektoriaus laukia daug pokyčių ir inovacijų, todėl norėtųsi, kad Lietuva neliktų šio proveržio uodegoje, o šoktų į traukinį ir galėtų iš to ateityje gerai uždirbti. Visi šie bendrosios pridėtinės vertės iš hektaro didinimo sprendimai reikalauja atitinkamo dėmesio bendrojoje žemės ūkio politikoje“, – apibendrina ekonomistas.

Ydingi paramos principai

LŽŪBA vadovas Jonas Sviderskis pabrėžia, kad žemės ūkio parama jau dešimtmečius teikiama remiantis ydingais principais. LŽŪBA duomenimis, pirmiesiems 30 ha remti 2014–2020 m. išleista apie 420 mln. Eur. Tam Lietuva skyrė didžiausią ES – 15 proc. tiesioginių išmokų dalį. Ši parama turėjo pagerinti apytiksliai 2000–25 000 Eur ekonominės veiklos dydžio ūkių veiklą.

„Nepaisant paramos, išlaidų panaudojimo efektyvumas šios grupės ūkiuose yra neigiamas. Į juos įdėto euro dėka sukurtos produkcijos vertė nesiekia net euro. Nepaisydama to Žemės ūkio ministerija ir 2023–2027 m. tęs pirmavimo ES taikant šią priemonę praktiką, tam numatydama jau 600 mln. Eur, arba 20 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų. Vienodo dydžio parama skiriama ir tiems, kurie ketina augti ir didinti efektyvumą, ir to nesiekiantiems, įskaitant ir „sofos ūkininkus“.

Todėl tikėtis bendro pagerėjimo, ypač šioje ūkių grupėje, 2023–2027 m. neverta, – skeptiškai perspektyvas vertina J.Sviderskis. – Grįžtame į laikus, kai buvo vadovaujamasi principu iš vieno atimti, kitam atiduoti, o gerai ūkininkaujančiam dar uždėti apynasrį. Tai – blogas pasirinkimas.“ Jis priduria, kad 2023–2027 m. kaimo plėtrai skirta 4,3 mlrd. eurų. „Tai nemaža suma, bet pamirštama, kad iš kaimo plėtrai skirtų lėšų 31 proc. skiriama aplinkosaugai, o dar 25 proc. nuo tiesioginių išmokų skirta ekosistemoms. Taigi nereikia manyti, kad už viską, kas skiriama kaimo plėtrai, prisiperkame traktorių – didžiulė dalis tenka aplinkosaugai“, – pabrėžia LŽŪBA generalinis direktorius.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-09

Anot ministerijos, buvo numatyta, kad fondas nuo šių metų sausio nebegalės teikti individualių garantijų finansų įstaigoms dėl Rusijos karo Ukrainoje, todėl pasiūlyta pratęsti terminą iki birželio pabaigos.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-01-11

Organizacijos teigimu, remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama.

„Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 141 kg maisto, kuris dar yra tinkamas vartojimui. Iš šio kiekio daugiausia – net 86 kg – išmetama namuose.

Kiekvienais metais maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų, Europos Sąjungoje (ES) – 88 mln. tonų. Patekęs į sąvartynus maistas išskiria metano dujas, kurios sukelia šiltnamio efektą. FAO duomenimis, dėl maisto atliekų kasmet susidaro apie 10 proc. visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio“, – pažymima organizacijos pranešime.

Pranešama, kad per 21 veiklos metus organizacija surinko ir nepasiturintiems maitinti perdavė dešimtis tūkstančių tonų maisto. 

Organizacijos savanoriai paramą maistu renka 84 Lietuvos miestuose, vėliau šią labdarą išvežioja į atokiausias šalies vietoves. Surinkti maisto produktai atiduodami nepriteklių patiriančioms socialinėms grupėms: neįgaliesiems, senjorams, tėvų neturintiems vaikams, daugiavaikėms šeimoms, vienišiems tėvams, sergantiems ar nelaimes patyrusiems žmonėms.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-11