Žemės ūkio naujienos: 2023-02-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kovo 1 d. daugelį ūkininkų pasieks susietoji parama už gyvulius
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kovo 1 d. pradeda mokėti susietąją paramą už 2022 m. laikytus gyvulius. Jau pirmąją dieną ūkininkams planuojama išmokėti 18,8 mln. Eur paramos. Pirmąją mokėjimų dieną 20,5 tūkst. ūkininkų planuojama išmokėti 18,8 mln. Eur paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas. Iš viso bus išmokėta 24 mln. Eur susietosios paramos, kuri pasieks 23 tūkst. pareiškėjų.
Nors pagal teisės aktus išmokų mokėjimo termino pabaiga yra birželio 30 d., NMA susietąją paramą pareiškėjams, kurie atitinka susietosios paramos reikalavimus, planuoja išmokėti iki kovo pabaigos.
Primename, jog susietoji parama už gyvulius yra mokama ūkininkams, nepertraukiamai išlaikiusiems gyvulius ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų ir įvykdžiusiems susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo taisyklių reikalavimus. Gyvuliai turėjo būti suženklinti ir įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d.
Šaltinis: nma.lt, 2023-02-28
Augalininkystės veiklą vykdantys ūkininkai gali kreiptis dėl pasėlių draudimo įmokų kompensavimo
Nuo kovo 1 d. d. iki birželio 30 d. renkamos paraiškos iš pareiškėjų, kurie nori, kad būtų kompensuota pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalis. Tai pirmasis šių metų paraiškų surinkimo etapas, kuriam skirta 235 461 Eur. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ (Priemonė), ji susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimu nuo sausros.
Galimi pareiškėjai
-Fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.
-Juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą.
Remiama veikla
Pagal priemonės veiklos sritį kompensuojama šių sektorių draudimo nuo sausros išlaidų dalis:
-pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos;
-kompensuojama suma negali viršyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.
Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai pareiškėjui
Draudimo sutartis / draudimo paraiška su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei.
Visa mokėtina draudimo įmoka turi būti sumokėta tik kitą dieną nuo paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.
Pareiškėjas savo produkciją nuo sausros rizikų turi būti apdraudęs šiomis sąlygomis:
-pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos;
-draudimo liudijimas / draudimo paraiška pasirašomas (-a) ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir jame / joje turi būti nurodyta:
-duomenys apie draudimo įmonę ir subjektą, kuriam nuosavybės teise priklauso draudžiama produkcija;
-kiekvienos apdrausto augalo ar pasėlio rūšies plotas, ha;
-kiekvienos augalų rūšies draudimo įmokos suma;
-kiekvienos augalų rūšies draudimo suma, draudimo laikotarpis, apdraustų augalų plotai pagal augalų rūšis ir rizikos, nuo kurių draudžiamasi, bei 20 proc. kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija;
-subjekto įsipareigojimas imtis būtinų rizikos prevencijos priemonių.
Aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro. Ši informacija skelbiama Lietuvos statistikos departamento svetainėje.
Žinotina, kad draudimo liudijime nereikalaujama nurodyti pareiškėjo būsimos gamybos tipo ar apimties ir nesiekiama to nustatyti.
Pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų įsipareigojimai
Draudimo liudijime nurodytas augalo rūšies bendras apdraustas plotas negali būti didesnis nei nurodytas bendras tos pačios augalo rūšies plotas, deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose.
Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami augalai ar sėjami pasėliai daugiau nei vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu vegetacijos laikotarpiu augančių pasėlių ir (arba) augalų rūšies plotas negali būti didesnis negu deklaruotas bendras šių pasėlių ir (arba) augalų plotas.
Nustačius, kad augalo rūšies apdraustas plotas yra didesnis negu deklaruotas plotas, kompensacijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą.
Paraiškų teikimo tvarka
Paramos paraiškos priimamos ir registruojamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, asmeniškai, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu.
Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.
Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką daliai draudimo įmokų kompensuoti pagal vieną draudimo sutartį vienam vegetacijos laikotarpiui. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
Paramos išmokėjimo tvarka
Taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kai finansuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos. Tokiu atveju, gavęs pranešimą apie sprendimą skirti paramą ir sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas pagal Tiesioginių išmokų taisykles, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. savivaldybei pateikia:
-draudimo sutartį bei visų jos pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas;
-visų įvykusių draudiminių įvykių (jei jų buvo) žalų pranešimų originalus arba kopijas, paaiškinimus dėl augalų atsėjimo ar atsodinimo, jeigu drausti plotai yra didesni negu deklaruoti;
– visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimo patvirtinimo dokumentų kopijas;
– dokumentai pateikiami savivaldybei asmeniškai, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu. Kiekvienas mokėjimo dokumento lapas turi būti patvirtintas paramos gavėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – saugiu elektroniniu parašu.
Šaltinis: nma.lt, 2023-02-27
Keisis ūkininkų konsultavimo taisyklės
Prasidėjus naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo laikotarpiui, Žemės ūkio ministerija tikslina bei keičia Ūkininkų ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, konsultavimo išlaidų finansavimo taisykles. Nauja tai, kad mokslo ir mokymo, konsultavimo įstaigos, įvairios asociacijos, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, norintys gauti valstybės paramą ir konsultuoti žemdirbius, dabar galės gauti finansavimą tik individualioms konsultacijoms teikti ir seminarams organizuoti. Nebus finansuojamos išlaidos grupinėms konsultacijoms, lauko dienoms ir diskusijų grupėms rengti.
Taisyklėse ŽŪM tikslina ir ūkininkų konsultacijų temas. Numatoma, kad šalies ūkininkai galės gauti konsultacijas šiais klausimais: žemės ūkio verslo planavimas, verslo planų parengimas ir veiklos teisiniai klausimai; pasėlių deklaravimo ir/ar ūkinių gyvūnų registravimo klausimai; geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai, taikomi reikalavimai, sąlygos; ūkių apskaitos tvarkymo ir mokesčių apskaičiavimas; gaminamos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos konkurencingumo didinimas; kooperacijos žemės ūkyje plėtra.
Pagalba konsultuotis žemės ūkio verslo planavimo, pasėlių deklaravimo, ūkinių gyvūnų registravimo, ūkių apskaitos tvarkymo ir mokesčių apskaičiavimo klausimais galės pasinaudoti tik smulkūs ir vidutiniai ūkiai, t. y. tie ūkio valdos valdytojai, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne didesnis kaip 30 000 Eur.
Individualios konsultacijos ir seminarai galės būti finansuojami iki 100 proc.
Teikiantys paslaugą konsultantai turės būti įtraukti į naująjį Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų tinklą.
ŽŪM ketina taisyklių administravimo ir paraiškų vertinimo funkcijas perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Agentūra, atlikusi gautų paraiškų vertinimą, turės parengti paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę, kurią pateiks svarstyti Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-27
Pienui per metus pabrangus apie 40 proc., vartotojai vis dažniau ieško, kuo jį pakeisti
Šį mėnesį ūkininkai reiškia nepasitenkinimą dėl rekordiškai nukritusių pieno supirkimo kainų bei įvairiose Lietuvos vietose pieną dalina nemokamai. Tuo metu pienas parduotuvėse per metus pabrango daugiau nei 40 proc. Parduotuvių atstovai sako, kad jau kurį laiką auga susidomėjimas alternatyva natūraliam pienui – augaliniu pienu, pvz. sojų, migdolų arba ryžių pienu. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, litras pasterizuoto 2,5 proc. riebumo pieno per metus pabrango nuo 0,93 iki 1,31 euro, t. y. 41 proc.
Kalbant apie trumpesnį periodą, Lietuvoje esančių prekybos centrų atstovai tvirtina, kad vasario mėnesį išskirtinai didesnės paklausos augaliniam pienui pastebėta nebuvo.
„Kokių nors ryškesnių pokyčių dėl šio dalyko nepastebėjome“, – Eltai tvirtino „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. „Kaip rodo mūsų duomenys, minėtų pieno alternatyvų pardavimai neturėjo tendencijos augti – jie išliko tokie patys, kaip ir anksčiau“, – tikino „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
Tuo metu prekybos tinklo „IKI“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pažymėjo, kad augalinio pieno vartojimas auga kasmet, tačiau pardavimų augimas nesusijęs su kokiomis nors rinkos turbulencijomis.
„Šie produktai tikrai turi savo vartotoją, tačiau pardavimų augimas nesusijęs su kokiomis nors rinkos turbulencijomis. Augalinį pieną žmonės perka dėl tvarumo, sveikos gyvensenos puoselėjimo, įdomesnio skonio ar paprasčiausiai netoleravimo vienų ar kitų produktų“, – sakė V. Budrienė.
Kalbėdama apie pieno produkciją ji akcentavo, kad lentynos kainos priklauso nuo tiekimo kainų ir „IKI“ perka ne iš žaliavų tiekėjų, o iš pieno produktų gamintojų. Taip pat V. Budrienė aiškino, kad šiuo metu prekybos tinklas sumažino daugiau nei 100 pieno produktų reguliaras kainas.
„Per pastarąsias savaites sumažinome ne tik UAB „Pieno žvaigždės“ pieno gaminių kainas, bet ir tam tikrų mūsų tinklo privačių prekių ženklų „Iki“ ir „Clever“ pieno produktų – sviesto, pieno bei kefyro, kurie rikiuojasi perkamiausiųjų sąraše“, – tikino „IKI“ komunikacijos vadovė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pažymėjo, kad alternatyvos turi savo pirkėją ir augalinį pieną renkasi žmonės, besidomintys augaline mityba, netoleruojantys laktozės ar norintys paįvairinti mitybos racioną.
„Pieno kategorija yra viena populiariausių tarp mūsų pirkėjų, todėl mes visada siekiame, kad šių produktų kainos mūsų parduotuvėse būtų mažiausios. Mūsų asortimentą pagrinde sudaro privataus prekės ženklo produktai – jų asortimente beveik 90 proc., tarp jų yra ir pieno produktai. Nuolatiniame asortimente siūlome ir įvairių alternatyvų pienui – ekologiškų ryžių, migdolų, kokosų-ryžių, sojų ir avižų gėrimų“, – tvirtino L. Skersytė.
Galiausiai prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas Eltai tvirtino, kad augaliniai gėrimai kasmet tampa vis populiaresni dėl įvairių maistingų medžiagų ir vitaminų gausos, tačiau vasario mėnesį didelių pokyčių nefiksuojama.
„Įsiklausydami į pirkėjų poreikius, nuolatos pildome asortimentą naujovėmis – šiuo metu klientams siūlome net 56 skirtingus augalinio pieno produktus. Analizuodami pardavimų duomenis matome kasmet augantį pirkėjų susidomėjimą augalinėmis pieno produktų alternatyvomis, tačiau vasario mėnesį didelių pokyčių nefiksuojame“, – teigė M. Tilmantas.
ELTA primena, kad pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja pildami pieną į laukus arba dalindami jį nemokamai gyventojams. Taip ūkininkai reaguoja į ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas.
Protesto akcija penktadienį surengta prie ŽŪM, mitingas buvo organizuojamas ir antradienį.
Pieno gamintojai argumentuoja, kad perdirbėjų mokama kaina už žaliavinį pieną nuo metų pradžios itin sumažėjo bei yra mažesnė nei savikaina. Prašoma teisingesnio kainos paskirstymo tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir pardavėjų, kadangi galutinė pieno kaina išlieka aukšta, nors ūkininkų gaunama dalis smarkiai sumenkusi. Be to, norima, jog į derybas įsitrauktų ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Kaip anksčiau yra teigęs žemės ūkio ministras, galutinės pieno produktų kainos išlieka aukštos, nes apie 70 proc. lietuviškų pieno gaminių parduodami tarptautinėse rinkose, tad, jei kaina krenta ten, siekdami suvaldyti rizikas perdirbėjai laiko jas aukštesnes Lietuvoje. Dėl to K. Navickas tikina pasigendąs perdirbėjų solidarumo su ūkininkais.
Ministras sako, jog daliai ūkininkų argumentų ministerija pritaria bei yra parengusi planą, kaip jų naudai koreguoti įstatymus. ŽŪM inicijuos teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno kainos būtų indeksuojamos pagal produkcijos pardavimų kainas, pieno aukcionuose būtų prekiaujama kainas stebint realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip dabar.
Dar ministerija ketina peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus, yra parengusi teisės aktų pataisas, pagal kurias jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms. ŽŪM taip pat kreipėsi ir į už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Janusz Wojciechowski.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį sakė, kad ministerija derina pagalbos pieno gamintojams priemones. Jo teigimu, jas reikia suderinti su Europos Komisija (EK), o tai gali trukti bent mėnesį.
Šaltinis: lrt.lt, Ignas Dobrovolskas, ELTA, 2023-02-25
K. Navickas: „Sprendžiant „pieno krizę“ trūksta ir pačių ūkininkų indėlio”
Pieno gamintojams, perdirbėjams ir prekybininkams toliau tariantis dėl veiksmų nukritus pieno supirkimo kainoms, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia pasigendąs daugiau ir iš pačių ūkininkų. Tiek Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), tiek pieno perdirbėjus ir prekybininkus kritikuojantys pieno gamintojai, ministro teigimu, nepakankamai aktyviai kooperuojasi.
„Pačių ūkininkų indėlio taip pat trūksta. Tikrai pasigedau konkrečių pasiūlymų ir veiksmų dėl kooperacijos. Ką skatiname ir esame parengę – visą eilę instrumentų, kad kooperuotųsi“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Navickas, pažymėjęs, kad šiuo metu pieno ūkininkų kooperacija Lietuvoje vyksta vangiai.
„Tikrai valdžia šito veiksmo nepadarys. Įvardindami visi sutinkame, kad šitų krizių gylis visada atsitinka vien dėl to, kad esame labai stipriai diversifikuoti į labai daug smulkių gamintojų ir kooperacija vyksta labai, labai vangiai“, – kalbėjo ministras.
„Mes nesikooperuojame. Lyginant su kitomis šalimis, kooperacijos lygmuo tikrai yra žemas“, – kartu akcentavo ministras.
Jo teigimu, atsakomybes dėl vadinamosios pieno krizės turėtų prisiimti visos suinteresuotos šalys – „iš visų pusių“. K. Navickas patikino, kad ŽŪM buvo priimti „visi sprendimai“, kad ūkių kooperacija ir modernizavimas būtų paskatintas.
Ministras taip pat pažymėjo, kad kitose valstybėse, kuriose pieno produktai, panašiai kaip ir Lietuvoje, daugiausia eksportuojami, kooperacija perdirbant pieno produktus yra „gerokai aktyvesnė“.
ELTA primena, kad pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja pildami pieną į laukus arba dalindami jį nemokamai gyventojams. Taip ūkininkai reaguoja į ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas.
Protesto akcija penktadienį surengta prie ŽŪM, ministerijoje vykstant pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos atstovų susitikimui.
Kaip po jo žurnalistams kalbėjo K. Navickas, pagalbos pieno ūkiams instrumentus dar būtina suderinti su Europos Komisija (EK), į kurią jau kreiptasi. Vis tik, ministro teigimu, kadangi padėtis pieno rinkoje unikali Lietuvai ir Latvijai, derybos Komisijoje – optimistišku atveju – gali užtrukti bent mėnesį.
Pirmadienį LRT radijui K. Navickas neatmetė, jog EK apskritai nepatvirtins jokių priemonių.
Tuo metu pasitarime dalyvavę ūkininkų atstovai teigė, kad konkretaus susitarimo pasitarime pasiekta nebuvo, o nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesutiko sumažinti savo kainos dalies ir daugiau skirti ūkininkams.
Pieno gamintojai teigia esą nusivylę ŽŪM požiūriu į pieno gamintojų padėtį, kuri, jų teigimu, yra „daugiau nei neigiama“. Jų akcentuojama, kad per artimiausius šešis mėnesius ūkiams reikia 40 mln. eurų paramos vien tam, kad jie galėtų išsilaikyti.
ŽŪM inicijuos teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno kainos būtų indeksuojamos pagal produkcijos pardavimų kainas, pieno aukcionuose būtų prekiaujama kainas stebint realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip dabar.
Dar ministerija ketina peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus, yra parengusi teisės aktų pataisas, pagal kurias jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms, taikyti kitas priemones.
