Žemės ūkio naujienos: 2023-03-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Už laukinių paukščių apsaugą ūkininkai galės gauti paramą
Šiemet startuos nauja intervencinė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonė „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“. Žemės ūkio ministerija jau parengė ir su visuomene derina jos įgyvendinimo taisykles. Pagal naująją intervencinę priemonę bus remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės apsauga, pritaikant ūkininkavimo būdą taip, kad jis nekeltų pavojaus atskirų laukinių paukščių rūšių paplitimo teritorijoms.
Dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje ūkininkai prisidės prie laukinių paukščių – kurapkų, mažųjų erelių rėksnių, griežlių, balinių pelėdų, žalvarnių, tetervinų ir kitų paukščių – rūšių išsaugojimo.
Aktyviems ūkininkams parama bus skiriama kasmet už pievų plotą, esantį už „Natura 2000“ teritorijos ribų, siekiant paramos gavėjams kompensuoti dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
Norintis gautą paramą ūkininkas turės įsipareigoti 5 metams ir kasmet deklaruoti tuos pačius plotus.
Kompensacinė išmoka – 74 Eur už vieną hektarą pievų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-28
Patvirtintas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (GAAB) aprašą, kuris bus taikomas pareiškėjams, teikiantiems paramos paraiškas 2023 m. ir vėlesniais metais paraiškų teikimo laikotarpiu. GAAB standartai nustato minimalius reikalavimus, užtikrinančius, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkos būklė. Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašą galima rasti čia.
GAAB reikalavimai privalomi visiems ūkininkams ir už jų nesilaikymą bus mažinamos tiesioginės išmokos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas ūkis individualus, tad kiekvienam jų taikomi skirtingi GAAB reikalavimai.
Ministro patvirtintame apraše nustatyti devyni žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai, numatantys veiksmus, skirtus:
– klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos
1 GAAB standartas „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“
2 GAAB standartas „Šlapynių ir durpynų apsauga“
3 GAAB standartas „Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių
5 GAAB standartas „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“
6 GAAB standartas „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“
7 GAAB standartas „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius”
– biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai bei kokybės gerinimui
8 GAAB standartas „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“
9 GAAB standartas „Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-28
2023-2027 metų susietosios pajamų paramos už pienines karves taisyklės – kas naujo?
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino 2023-2027 metų susietosios pajamų paramos už pienines karves administravimo taisykles. Paramos avansus numatoma mokėti nuo šių metų spalio 16 d. Parama bus mokama valdos valdytojams, kurie atitiks visus šiuos reikalavimus:
1. kurie einamaisiais metais pateiks Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) paraiškas gauti paramą gauti paramą už deklaruotus plotus ir šiose paraiškose nurodys, jog prašo skirti susietąją pajamų paramą už pienines karves. Valdos partneriai valdoje gali būti užregistruoti ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 30 d. (imtinai);
2. už Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas valdos valdytojo ir (ar) partnerių vardu ir nepertraukiamai išlaikytas valdoje einamųjų metų gegužės 1 d.– birželio 30 d. (imtinai) pienines karves;
3. jeigu ŪGR yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) per paskutinius 18 mėnesių iki einamųjų metų balandžio 30 d. Jeigu per minėtus 18 mėnesių pieninė karvė ŪGR buvo registruota kitos valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu, laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas, jeigu prieauglio atvedimas arba gaišimas užregistruotas ŪGR bet kurios valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu per minėtus 18 mėnesių.
Paramos dydžiai bus diferencijuojami
Nauja yra tai, kad paramos dydžiai bus diferencijuojami pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių. Strateginiame plane numatytos 4 pakopos:
-Už pirmąsias 10 karvių (imtinai),
-Už 11–50-tąją karves (imtinai),
-Už 51–150-tąją karves (imtinai).
-Nuo 151 karvės ir daugiau už likusias karves.
Paramos dydžiai bus apskaičiuojami vadovaujantis atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta paramos dydžių apskaičiavimo metodika. Tikslūs paramos dydžiai bus nustatyti atskirais žemės ūkio ministro įsakymais, kasmet paaiškėjus tiksliam pareiškėjų skaičiui ir šiuose ūkiuose laikomų pieninių karvių skaičiui.
Papildoma išmoka
Nauja ir tai, kad papildomą 10 Eur išmoką už pieninę karvę, atitinkančią reikalavimus paramai gauti, numatoma skirti, jeigu laikytojo tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki einamųjų metų balandžio 30 d.
Valdos valdytojai ir jų partneriai privalo laikytis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo.
Labai svarbu į ŪGR laiku suvesti ne tik pieninių veislių karvių duomenis, tačiau taip pat laiku suvesti ir duomenis apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą), t. y. per 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo sekančios dienos nuo įvykio.
Taip pat išlikusi nuostata, kad valdos valdytojai turės laikytis valdymo ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, (GAAB reikalavimai).
Administravimo tvarka išlieka ta pati:
VĮ Žemės ūkio duomenų centras pateiks duomenis iš registrų, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliks ūkinių gyvūnų patikras vietoje. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasi gautais duomenimis ir atlikusi administracines patikras, apskaičiuos galutines paramos sumas ir perves į valdos valdytojų sąskaitas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-01
Netyla garsių Kėdainių krašto ūkininkų Župerkų ir žemės savininkų ginčai
„Rinkos aikštei“ paviešinus istoriją apie tai, kaip dėl žemės nuomos nesutaria Kėdainių rajone gerai žinomi ūkininkai Župerkai ir žemės savininkė Ona Kuprienė, į redakciją kreipėsi dar viena žemės savininkė Lina Politienė. Moteris pasakojo, kad, nesutarus dėl žemės nuomos mokesčio, ūkininkas Arnas Župerka jų šeimą padavė į teismą. Kaip sakė L. Politienė, apmaudžiausia yra tai, jog A. Župerka, kuris ir nuomojosi šeimai priklausančią žemę, yra judviejų su vyru krikšto sūnus.
Pasiūlytas nuomos mokestis netenkino
„Mes tą šeimą pažįstame labai seniai. Mūsų nesieja jokie giminystės ryšiai, buvome artimi draugai, gražiai bendravome. Tiek Mantą, tiek Arną žinome nuo kūdikystės, jie užaugo mūsų akyse, Arnas yra mūsų krikšto sūnus“, – su priešistore supažindino L. Politienė.
Kalbėdama apie minėtą ūkininkams nuomotą žemę, ji sakė: „Surviliškio seniūnijoje yra mano tėviškė, ten ir mūsų šeimos žemė, kurią iš mūsų nuomojo Arnas Župerka. 2021 metais pasitarę šeimoje nusprendėme padidinti nuomos mokestį. Nepakėlėme jo staigiai, nes žemės ūkis yra tokia šaka, kur reikia viską planuotis gerokai iš anksto, todėl vasaros pradžioje, kol laukuose nepradėti rudens darbai, susisiekiau su Arnu ir pasiūliau vieną sklypą pirkti, o už likusius paprašiau didesnio nuomos mokesčio – už 1 ha pridėti 30 eurų.
Pirkti jis atsisakė – netenkino kaina, nuomos mokestis taip pat netenkino – sakė galintis pridėti ne daugiau kaip 5 eurus už 1 ha su mokesčiais, o tokia kaina, kokią pasiūlėm, jam nebuvo priimtina. Tačiau mes prieš pakeldami žemės nuomos mokestį ar siūlydami ją pirkti, pasižiūrėjome, pasidomėjome, kokios yra rinkos kainos“.
Kalbėdamas apie bylą, atsakovų advokatas R. Mikulskas sakė, kad „tarp ieškovo Arno Župerkos bei atsakovų Politų ir naujojo nuomininko kilo ginčas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininko teisių perkėlimo, kuris buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme“.
„A. Župerka byloje įrodinėjo, kad Politos apie sprendimą nuomoti žemės sklypą bei nuomos sąlygas jo neinformavo, tuo pažeisdami jo, kaip žemės nuomininko, pirmumo teisę atnaujinti sutartį“, – aiškino advokatas.
Nusprendė žemę dirbti patys
„Kadangi tai nebuvo svetimi žmonės, o mūsų krikšto sūnus, mes nereikalavome apsispręsti iš karto. Klausėme kelis kartus, ar jis sutinka su didesne nuomos suma. Jis sakė, kad jokiu būdu nesutinka. Aš tada jam ir pasakiau, kad mes ieškosime, kas mokės daugiau ir paklausiau, ar nesupyks, jei rasime tokį žmogų. Jo atsakymas buvo: „Aišku, kad nesupyksiu. Mes ir patys grūdus į Klaipėdą vežam, kad brangiau parduotume, todėl aš jus visiškai suprantu“, – pasakojo pašnekovė.
Moteris teigė, kad nieko blogo neįtardami ir iš anksto įspėję bei pasitarę su A. Župerka, surado kitą ūkininką, sutikusį mokėti didesnį nuomos mokestį.
„Tikėjom ir pasitikėjom Arno žodžiais, pradėjome ieškoti kito nuomininko. Radom jį. Paskambinau Arnui ir pasakiau, kad nebedirbtų žemės, nes radome kitą nuomininką, Arnas neprieštaravo. Praėjus kuriam laikui jis staiga persigalvojo ir pasakė, kad vis tiek mes jam nuomotume tą žemę, jau ir 100 eurų gali pridėti, ne tik 30. Bet aš tada pasakiau šeimos nuomonę, kad taip nieko neišeis, nes žemė jau išnuomota kitam žmogui, o mes laikomės žodžio.
Supratom, kad Arnas išsižada savo žodžių. Ne pinigai tapo svarbiausi – nenorėjom pyktis nei su Župerkais, nei su naujuoju nuomininku, todėl nusprendėme savo žemę dirbti patys, juolab kad abu su vyru esame žemės ūkio srities specialistai, baigę tuometinę Žemės ūkio akademiją. Naujasis nuomininkas geranoriškai sutiko su mūsų prašymu sutartį nutraukti, mes taip ir padarėme.“
Dirbo žemę neatnaujinęs sutarties
Advokatas R. Mikulskas patikslino: „Politos gyvena ne Kėdainių rajone, todėl tik vėliau sužinojo, kad A. Župerka be jokio faktinio pagrindo toliau dirba šeimai priklausančią žemę, nepaisydamas to, kad nebuvo atnaujinęs nuomos sutarčių. Remiantis atsakovų pozicija, A. Župerka neatlaisvino šeimai nuosavybės teise priklausančios žemės, tokiu būdu sudarydamas tyčines kliūtis vykdyti sutartinę pareigą perduoti žemę naujajam nuomininkui.
Dėl tokių A. Župerkos veiksmų nuomos sutartys objektyviai negalėjo būti ir nebuvo vykdomos, taip buvo pažeisti ne tik naujojo nuomininko interesai ir teisėti lūkesčiai, tačiau ir nuomotojų Politų šeimos, kaip savininkų, teisė laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu.
Kadangi nauja nuomos sutartis dar nebuvo pradėta vykdyti, t. y. naujasis nuomininkas nebuvo pradėjęs jokių žemės ūkio darbų, todėl šalys nutarė nutraukti nuomos sutartį. O susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu pasirašė 2021-12-05“.
Pardavė žemę ir gavo žinią apie teismą
Tačiau, moters teigimu, istorija tuo nesibaigė: „Tą sklypą, kurį siūlėme pirkti Arnui, vis dėlto pardavėme ir jau kitą rytą po pardavimo kurjeris mums atvežė pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad jei nenuomosime Arnui žemės, būsime paduoti į teismą. Atsakyme į pretenziją aiškiai parašėme, kad savo žemę dirbsime patys.“
„Pažymiu, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jokie teisiniai santykiai Politų ir naujojo nuomininko jau nebesiejo, – L. Politienės pasakojimą tęsė advokatas. – Apie tai, jog minėtų asmenų sutartiniai santykiai yra nutrūkę, A. Župerka buvo raštu informuotas dar iki bylos iškėlimo, tačiau jis vis vien kreipėsi į teismą reikalaudamas perkelti nuomos teises pagal nutrauktą ir nebegaliojančią nuomos sutartį.
Negana to, remiantis Politų parodymais, A. Župerka, nepaisydamas aplinkybės, kad su juo jokie sutartiniai santykiai nesiejo, tyčia neatlaisvino šeimai priklausančios žemės, su kuria iš esmės elgėsi kaip su savo nuosavybe“.
Nepadėjo net akivaizdūs įrodymai
L. Politienę stebina tai, jog teisme A. Župerka pats prisipažino, kad ir pirkti, ir nuomotis žemę atsisakė, tačiau toks faktas teisėjos Aurelijos Ozolinios neįtikino. Apie tai, jog teismui buvo pateikti nenuginčijami įrodymai patvirtino ir šeimai apeliacinės instancijos teisme atstovaujantis advokatas:
„Pažymėtina, kad byloje buvo pateiktas telefoninio pokalbio įrašas, kuriame A. Župerka pripažino, kad buvo informuotas apie galimybę pratęsti nuomos sutartis didesne kaina. Vykusio teismo posėdžio metu A. Župerka taip pat paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. iki nuomos sutarties termino pasibaigimo buvo susitikęs su L. Politiene, kuri prašė mokėti didesnę nuomos kainą, tačiau A. Župerka susitikimo metu su didesne kaina nesutiko (nurodydamas, kad „tokių kainų nėra“), vėliau jokio atsakymo apskritai nebeteikė, – aiškino R. Mikulskas. – Iš ginčo šalių santykių, nenuginčijamo bendravimo fakto, mūsų nuomone, buvo aiškiai įrodyta, kad A. Župerka buvo informuotas apie pirmumo teisę nuomotis žemę nuomotojų nurodytomis sąlygomis.“
„Viską buvome teisiškai, dokumentiškai susitvarkę: gavome iš Nacionalinės žemės tarnybos pažymą, kad asmuo, turintis pirmumo teisę (A. Župerka), oficialiai atsisakė pirkti žemę, nes jam per brangu, – advokatui antrino ir toliau tęsė L. Politienė. – Tas pats buvo ir su nuomos kaina – buvo pateikti daiktiniai įrodymai, kad Arnas atsisakė nuomoti dėl tos pačios priežasties – per brangu.
Siekiant nesusipykti su viena ir kita puse, sutartis su nauju nuomininku buvo nutraukta ir išregistruota viešajame registre. Su vyru esame įregistravę ūkininko ūkį, LR Žemės ūkio ir kaimo verslo registre yra įregistruota mūsų žemės ūkio valda, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktos pasėlių deklaracijos, žemės dirbimo sutartys, grūdų pridavimo, transporto paslaugų sąskaitos, bankinių pavedimų kopijos – visa tai pateikėme teismui, bet teisėja visai į tai neatsižvelgė.“
Situaciją komentuoja tik per advokatę
Susisiekus su ūkininku A. Župerka ir paprašius pakomentuoti situaciją, jis to daryti nepanoro: „Nieko nekomentuosiu. Tegul komentuoja advokatė. Yra teismai ir jie viską sprendžia“.
Ūkininkų advokatė Eglė Višinskienė sakė, jog ginčas šioje byloje kilo dėl nuomininko pirmumo teisės pažeidimo.
„Svarbu suprasti, kad žemės sklypų savininkams, kurie savo pasirinkimu nuomoja žemės sklypus, įstatymas nustato pareigas, kurių nevykdymas ir gali sukelti ginčus tarp savininko ir nuomininko, – atkreipė dėmesį E. Višinskienė. – Viena ir labai svarbi pareiga – pasibaigus nuomos sutarčiai pasiūlyti buvusiam nuomininkui nuomotis žemės sklypą toliau (sudarant naują nuomos sutartį ar pratęsiant ankstesniąją). Akcentuočiau ir tai, kad nuomininko teisė pasinaudoti pirmumo teise išsinuomoti žemės sklypą, niekaip nedaro įtakos nuosavybės teisėms. Nuomos sutartimi nuosavybės teisių iš savininko perimti nėra galimybių.“
Anot advokatės, „šiuo atveju, savininkė pažeidė nuomininko pirmumo teisę, nes nepasiūlė ūkininkui nuomotis žemės sklypo tokiomis pat sąlygomis, kokiomis buvo sudaryta nuomos sutartis su kitu asmeniu“.
„Ūkininkas nei žodžiu, nei raštu savo pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypo neatsisakė, anaiptol, siekė atnaujinti nuomos sutartį geranoriškai bendraudamas su Lina Politiene. Ir abejoti tuo nėra pagrindo, nes šalis sieja itin artimi, giminiški, santykiai. Ir šiuo atveju sveikos bei sąžiningos konkurencijos šioje situacijoje nebuvo“, – komentavo teisininkė.
Jos teigimu, „teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas, jis privalo būti objektyvus ir nešališkas. Ir tokie argumentai, jog teisėja buvo vienų ar kitų pusėje dar iki sprendimo priėmimo, yra absoliučiai nepagrįsti“.
Ūkininkų ir žemės savininkų ginčai – gana dažna teismų praktika
Apmaudo neslėpdama L. Politienė piktinosi A. Župerkos advokatės priekaištais: „Lakstymas po mūsų laukus, kaip po savo ir žmonių, pasamdytų atlikti žemės darbus, filmavimas, fotografavimas, jų erzinimas – sveika konkurencija? Atsisakyti mokėti prašomą nuomos kainą žinant visas nuomos sąlygas, paleisti ieškoti nuomininkų, kurie mokės daugiau, o juos radus – „prisiminti savo pažeistas teises“ ir paduoti į teismą kaip nieko nežinojus – sąžininga konkurencija? Būtent su Arnu buvo elgiamasi dorai ir sąžiningai.
Liūdna, esame labai nusivylę ir lig šiol nesuprantame, kaip teisinėje valstybėje teismas gali uždrausti savininkams patiems dirbti savo žemę ir priversti nuomoti“.
Teisininko R. Mikulsko teigimu, šiuo metu yra apeliaciniai skundai Kauno apygardos teismui. Byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama rašytine forma, teismo posėdis buvo paskirtas 2023-02-21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2 dalimi, sprendimas (nutartis) bus priimamas ir skelbiamas kovo 7 dieną.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-02-28
„Linas Agro Group“ pajamos per šešis mėnesius viršijo 1,1 mlrd. eurų
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Linas Agro Group“ per šešis 2022–2023 finansinių metų mėnesius gavo 1,1 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas išaugo 2,8 karto iki beveik 45 mln. eurų. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė beveik 74 mln. eurų – 77 proc. daugiau, pranešė grupė.
„Nuoseklus mūsų finansinių rodiklių gerėjimas nuo 2021 metų rodo, kad „Kauno grūdų“ ir kitų tais metais įsigytų įmonių integracija į bendrą Grupės veiklą yra sėkminga,“ – pranešime sakė „Linas Agro Group“ Finansų direktorius Mažvydas Šileika.
„Linas Agro Group“ per šešis mėnesius pardavė virš 2 mln. tonų įvairios produkcijos – 4 proc. daugiau nei ankstesniais metais per tą patį laikotarpį.
Grūdų bei aliejinių sėklų pardavimai mažėjo 20 proc. iki 1,2 mln. tonų, kombinuotų pašarų, premiksų bei žaliavų pašarams parduota 405 tūkst. tonų – 9,6 proc. mažiau. Tačiau laikantis aukštoms grūdų kainoms bendros segmento pajamos augo 39 proc. iki 716 mln. eurų, o praėjusių metų nuostolį keitė 37 mln. eurų pelnas.
Grupės prekių ir paslaugų žemdirbiams verslo pajamos augo 26 proc. iki 234 mln. eurų, veiklos pelnas buvo 3 proc. mažesnis ir siekė 25 mln. eurų. Žemės ūkio technikos, atsarginių dalių ir serviso paslaugų pardavimai išaugo 22 proc. iki 47 mln. eurų, grūdų saugyklų bei fermų įrengimo projektų pajamos traukėsi 10 proc. iki 3,1 mln. eurų.
Grupės žemės ūkio bendrovių pajamos augo 41 proc. ir siekė 29 mln. eurų. Veiklos pelnas siekė 2 mln. eurų, palyginti su 1 mln. eurų nuostoliu ankstesniais metais.
Maisto produktų segmento, kuris apima paukštininkystės ir miltų produktų verslus, pajamos augo 27 proc. iki 206 mln. eurų. Veiklos pelnas buvo 1,5 mln. eurų, palyginti su 0,2 mln. eurų nuostoliu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Linas Agro Group“ turi 69 įmones bei dvi asocijuotas įmones. Grupės finansiniai metai prasideda liepos 1 dieną. „Linas Agro Group“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-02-28
„Pieno žvaigždės“ pernai patyrė 5,3 mln. eurų nuostolių
Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ praėjusiais metais patyrė 5,3 mln. eurų nuostolių, kai 2021 metus buvo uždirbusi 1,3 mln. eurų grynojo pelno. Preliminariais neaudituotais duomenimis, įmonės pardavimų pajamos per augo 15,8 proc. iki 204,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.
Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) buvo 0,5 mln. eurų, kai 2021 metais jis siekė 7,3 mln. eurų.
„Pieno žvaigždžių“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
