Žemės ūkio naujienos: 2023-03-02

„Lietuva nacionaliniu lygiu ir taip galvoja apie tai, kaip padėti ūkininkams. Tiek tiktai, kad galbūt yra skirtingos perspektyvos tame, kas iš tikrųjų yra pagalba. Todėl, kad yra žmonių, kurie yra įsitikinę, kad pagalba yra tai, jog valstybė ištraukia iš kišenės daug milijonų, juos padalina ir tokiu būdu išsprendžia problemą“, – ketvirtadienį LRT RADIJUI teigė I. Šimonytė.

„Lietuvoje galutinis vartotojas ant lentynos sumoka kainą, kuri yra visiškai Europinę. Ir dabar tas pieno vartotojas turės iš savo mokesčių mokėti subsidiją todėl, kad Lietuvos perdirbimo sektorius turi 70 proc. eksporto ir savo eksporto konkurencingumą taip ir valdo. Nes paprasčiausias būdas stabilizuoti savo situaciją, kai rinkos krenta ir kainos pradeda mažėti, tai yra pabandyti perkelti šitą naštą ant tų, kurie priduoda pieną. Tai turi būti atsakymas kuris nėra vienkartinis“, – aiškino ji.

Premjerės teigimu, Vyriausybės prioritetas turi būti ilgalaikiai sprendimai, o ne pasikartojantys „išsipirkimai“. Taip pat, jos manymu, toks subsidijų teikimas iškilus problemoms reiškia, kad nei pieno gamintojai, nei perdirbėjai neturi intereso siekti sprendimų, tokių kaip kooperavimasis, patys.

„Jokiems sprendimams nesakau ne. Bet prioritetas valstybės ir Vyriausybės yra rasti sprendimus, kurie yra ilgalaikiai. Todėl, kad kas kartą grįžti prie tos pačios temos, kas kartą išsipirkti, tai reiškia, kad pieno perdirbėjai nėra suinteresuoti nieko daryti, nes jiems atrodo, jog valdžia sumokės. Ūkininkai irgi nėra suinteresuoti kooperuotis, nes valdžia sumokės“, – tvirtino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja pildami pieną į laukus arba dalindami jį nemokamai gyventojams. Taip ūkininkai reaguoja į ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas.

Protesto akcija penktadienį surengta prie ŽŪM, ministerijoje vykstant pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos atstovų susitikimui.

Panašus susitikimas trečiadienį vyko ir prezidentūroje. Po jo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad K. Navickas „pieno krizę“ sprendžia nepakankamai greitai, nors ir turi pasiūlymų kaip tą padaryti.

Pasak jo, jau turėjo būti paruoštos nacionalinės priemonės situacijai spręsti.

Vasarį EK nusiųstame oficialiame rašte K. Navickas atkreipė komisaro dėmesį į tai, kad Lietuvos rinka yra išskirtinė, nes eksportuojama daugiau kaip 60 proc. pieno produkcijos, tuomet pranešė ŽŪM. Jame esą argumentuota, jog sumažėjus paklausai eksporto ir vidaus rinkose, išliekant dideliems gamybos kaštams, sektorius susiduria su sunkumais.

K. Navickas komisaro prašė suteikti „skubią išskirtinę paramą“ Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Taip pat kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą lieso pieno milteliams, sviestui ir visiems ilgo nokinimo sūriams.

Patys ūkininkai teigia, jog jiems reikia 40 mln. eurų vertės paramos.

Šaltinis: lrt.lt, Žygimantas Šilobritas, ELTA, 2023-03-02

Valdymo reikalavimai taikomi siekiantiems gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoką (ekologinės sistemos išmoką), susietąją paramą bei dalyvaujantiems įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

Nuo 2023 metų taikomame Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų apraše yra 11 reikalavimų:

1 – vandens apsauga;

2 – vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio veiklos;

3 – laukinių paukščių apsauga;

4 – natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsauga;

5 – maisto ir pašarų sauga;

6 – ūkinių gyvūnų sveikatingumas;

7 – augalų apsaugos produktų naudojimas;

8 – tausus augalų apsaugos produktų naudojimas;

9 – veršelių gerovė;

10 – kiaulių gerovė;

11 – ūkinių gyvūnų gerovė.

Tiems ūkiams, kurie nesilaikys šių reikalavimų, bus taikomos sankcijos visai paraiškai, t. y. mažinamos išmokos pagal visas paramos schemas. Sankcijos dėl reikalavimų nesilaikymo nustatomos atsižvelgiant į pažeidimo mastą, sunkumą, poveikio trukmę, taip pat į pažeidimų pasikartojimą. Sankcijos bus patvirtintos atskiru žemės ūkio ministro įsakymu.

Ūkių patikras, priklausomai nuo reikalavimų, atliks Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) arba Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Už vandenų apsaugos, vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, laukinių paukščių apsaugos, natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsaugos, augalų apsaugos produktų naudojimo, tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų kontrolę paskirta atsakinga NMA. Maisto ir pašarų saugos, ūkinių gyvūnų sveikatingumo, veršelių, kiaulių ir ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi prižiūrės VMVT. Informaciją NMA apie nustatytus pažeidimus teiks valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-01

Visi galiojantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) teritorinių skyrių vedėjų įsakymų dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme duomenys (trumpalaikė nuoma) yra integruoti į Valdų registrą ir periodiškai atnaujinami.

Siekiant išvengti atvejų, kai pasėlių deklaravimo metu nustatoma, kad NŽT teritorinių skyrių vedėjų įsakymai dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme negalioja, taip pat galimų netikslumų ir klaidų bei užtikrinti sklandesnį paraiškų priėmimą, Žemės ūkio ministerija ragina prisijungti prie Valdų registro ir pasitikrinti, ar į jį sukelti visi galiojantys valstybinės žemės naudojimo ar valdymo dokumentai.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakyme Nr. 3D-92 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad galima deklaruoti tik teisėtai naudojamus ar valdomus valstybinės žemės plotus bei įbraižyti (deklaruoti) grafiniuose valstybinės žemės duomenyse nurodytą plotą.

Įbraižant valstybinės žemės plotus, taikoma 10 proc., bet ne daugiau nei 2 ha paklaida laukui, t. y., siekiant palengvinti deklaravimo procesą, galima įbraižyti ir deklaruoti nurodytą leistiną paklaidą neviršijančius plotus, nepatenkančius į PPIS elektroninio žemėlapio VŽ ir LŽ sluoksnius, kuriuose vaizduojama suteikta laikinai naudoti valstybinė žemė ir laisvi valstybinės žemės fondo plotai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-01

Ūkininkai gali savanoriškai pasirinkti, kokioje ekologinėje sistemoje dalyvauti ir gauti išmokas: kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“.

Visi norintieji gauti paramą pagal ekologines sistemas privalo atitikti bendruosius reikalavimus ir jų laikytis visą įsipareigojimų laikotarpį. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė skaičiuojama nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo dienos iki paraiškų teikimo pradžios, kuri eina po paskutinių įsipareigojimų metų pabaigos.

Įsipareigojimų laikotarpis pagal ekologines sistemas nurodytas lentelėje:

Eil. Nr. -Ekologinė sistema- Įsipareigojimų laikotarpis (trukmė metais)
1. Veiklos ariamojoje žemėje (kompleksinė ekologinė sistema)
1.1. Augalų kaita – 4
1.2. Tarpiniai pasėliai – 1
1.3. Sertifikuotos sėklos naudojimas – 1
1.4. Kraštovaizdžio elementų priežiūra (esamų kraštovaizdžio elementų priežiūra, naujų žolinių elementų įkūrimas, naujų medėjančių elementų sodinimas) – 3
1.5. Trumpaamžių medingųjų augalų juostos – 1
1.6. Daugiamečių žolių juostos – 3
1.7. Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos – 1
2. Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu – 1
3. Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa – 3
4. Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis – 5
5. Eroduotos žemės keitimas pievomis – 5
6. Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema:
6.1. Veikla „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – 1
6.2. Veikla „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ – 2
7. Ekstensyvus šlapynių tvarkymas – 5
8. Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo – 2 arba 3
9. Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) – 5

Šaltinis: nma.lt, 2023-03-02

Pieno gamintojų atstovų pastangos š.m. vasario 24 d. tartis su likusiais trimis grandinės dalyviais (Žemės ūkio ministerija, perdirbėjais bei prekybininkais) žlugo. Derybų partneriai ir moderatoriai buvo nepasiruošę susitikimui: užuot aptarę pieno gamintojų teikiamus prašymus dėl skubios pagalbos, primygtinai siūlė priemones, galinčias suveikti tik per ilgą laiką. Konkurencijos taryba niekaip neprisidėjo prie žemdirbių derybinių pozicijų sustiprinimo.

Didžiausią susirūpinimą šiandien kelia Žemės ūkio ministerijos delsimas. Vietoje to, kad operatyviai rengtų ir derintų jos kompetencijoje esančias valstybės pagalbos priemones, ji ES Komisijai siūlo imtis Bendrijos masto veiksmų, tokių kaip intervencinių kainų peržiūros, privataus saugojimo priemonių (lieso pieno milteliams ir sviestui) bei visiems ilgo nokinimo sūriams aktyvavimo, kurių patvirtinimas ES Komisijoje yra abejotinas. Istorija neatmena, kad vienos ar kelių ES narių problemos būtų sprendžiamos tokiu būdu.

Pieno gamintojai siekia, kad į krizės valdymo procesą įsikištų aukščiausieji valstybės vadovai. Šiandien, kovo 1 d., Prezidentūroje suplanuotas susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, kuriame bus aptarta susiklosčiusi situacija pieno sektoriuje ir reikalingi pokyčiai padėčiai pagerinti bei stabilizuoti. Susitikime pakviesti dalyvauti Žemės ūkio ministerijos, Seimo, žemės ūkio sektoriaus asociacijų, prekybos įmonių asociacijų, maisto perdirbimo pramonės atstovai. Pieno ūkių interesus susitikime atstovaus Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.

Žemdirbiai taip pat kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę prašydami priimti pieno gamintojų interesus atstovaujančių organizacijų suformuotą derybinę grupę galimoms pieno gamintojų išeitims iš krizės aptarti.

Ūkininkai prašo valdžios institucijų išgirsti juos: pieno ūkių padėčiai stabilizuoti pirmiausia reikalingos skubios pagalbos priemonės, kad sustabdyti kylančią pieno ūkių likvidavimo bangą, kuri gali lyg cunamis sunaikinti visą Lietuvos pieno sektorių. Vėliau jau būtų galima vykdyti ūkių modernizavimą ir plėsti kooperaciją, bet ne atvirkščiai, kaip kad siūlo Žemės ūkio ministerijos atstovai. Savo rezoliucijoje žemdirbiai siūlo visiems pieno tiekimo grandinės dalyviams solidarizuotis trumpuoju laikotarpiu ir rasti būdų, kaip užtikrinti žemdirbiams bent 40 proc. vertės parduoto galutinio produkto kainos. Neradus sprendimo pieno produktų kainos vertės pasiskirstymo grandinėje, pieno gamintojai ragina nedelsiant reaguoti į kritinę situaciją pieno sektoriuje visų lygių valdžios institucijoms, kad krizė būtų suvaldyta ir užtikrintos sąžiningos konkurencijos sąlygos, kaip tai valstybę įpareigoja daryti LR Konstitucijos 46 straipsnis. Žemdirbių skaičiavimais, nuostoliams padengti 6 mėn. laikotarpiui reikalingi bent 40 mln. eurų. Žemdirbiai, įvertinę Europos Sąjungos šalių pieno sektoriaus padėtį nukritus kainoms tarptautinėje pieno produktų rinkoje ir matydami, kad išskirtinai Lietuvoje pieno gamintojai atsidūrė blogiausioje situacijoje, reikalauja, kad Konkurencijos taryba nedelsiant pradėtų tyrimą dėl produktų kainos vertės pasiskirstymo pieno tiekimo grandinėje.

Situaciją dar labiau blogina vis didėjanti administracinė našta. Naujasis Bendrosios žemės ūkio politikos strateginis planas neįneša ramybės ir užtikrintumo. Apsileidimas ir atsainus požiūris į gamintoją iš Žemės ūkio ministerijos matomas iš laiku neatliktų darbų ir daugelio teisės aktų, vienas jų – neveikiantis Pieno įstatymas, kurio pagrindu ne tik skaldoma žemdirbių bendruomenė, bet ir įteisintas pieno supirkimo įmonių nebaudžiamumas. Minėtas įstatymas galioja tik iš dalies (t.y. iš esmės netekęs galios) jau nuo 2020 m. liepos mėn., o jo pataisų parengimui vis neatrandama laiko.

Lietuvoje nėra aiškios pieno sektoriaus ateities vizijos, nes nuolat griežtėjant ūkininkavimo veiklos ir aplinkosaugos reikalavimams, visų jų įgyvendinimui ūkininkai patiria išlaidas, kurios didina produkcijos savikainą. O ES ir nacionalinė parama nepadengia ūkininkams jų patiriamų išlaidų padidėjimo ar atsiradusių nuostolių dėl gamybos apimčių mažinimo, įgyvendinant naujus reikalavimus. Įgyvendinamos chaotiškos politikos padariniai daro neigiamą įtaką ne tik Lietuvos pienininkystei, bet ir bendrai Lietuvos ekonomikai, ypač ekonominiam kaimo vietovių gyvybingumui.

Pieno ūkiams kiekvienas litras šiandien neša vidutiniškai 10 ct nuostolį. Ūkininkams sąnaudos augo jau nuo 2021 m. rudens. Kilo ne dešimtimis procentų, o kartais. Karvių nemelžti galimybės nėra, todėl kiekviena diena sparčiai artina ūkių bankrotą. Pieno krizei jau antras mėnuo, ūkių rezervai senka, todėl žemdirbiai, nematydami šviesos tunelio gale, o tik girdėdami pažadus šviesesnio rytojaus, griebiasi šiaudo ir priima sprendimus skubiai likviduoti fermas. Tai – sulaužyti žemdirbių likimai, nes nėra paprasta likviduoti tai, ką dešimtmečiais kūrė. Šios vis dar nevaldomos stichijos pasekmės palies kiekvieną Lietuvos vartotoją, nes lietuviško pieno produktų parduotuvių lentynose sumažės, o tai atsilieps ir jų kainai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-02

„Dviejų dienų primelžtas pienas ištekės į lauką per kokias 2 minutes“, – rodo Alytaus rajono ūkininkas Arūnas Nenortas.

Jis laukuose išpylė 4 tonas pieno. Paskutinį kartą tai darė po gaisro padangų perdirbimo įmonėje, kai užterštas pienas nebuvo superkamas. Dabar tai daro savo noru, už pieną gauna 27 centus. Jo skaičiavimu, jei parduotų pieną dabar patirtų 10 centų nuostolį už 1 litrą. Ūkininkas neslepia, kad praėjusieji metai pienininkams buvo auksiniai. Tačiau sukauptos santaupos greitai tirpsta.

„Reikalingos milžiniškos investicijos pievų atnaujinimui, pašarų gamybai, kukurūzams sėti. Jeigu galvojame apie pienininkystę, tai net esamų pinigų, kuriuos mums mokėjo, šiuo metu tai didelei investicijai net neužtektų“, – sako

Žemės ūkio ministerija prašė paramos iš Europos komisijos, tačiau ši prašymą atmetė motyvuodama, kad dvejus metus supirkimo kainos buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra rimtas rinkos disbalansas. Ūkininkai prašo 40 mln. eurų paramos.

„40 milijonų iš ūkininkų pusės – tikrai nepamatuotas skaičius. Mes nenorime kaip iš sraigtasparnio dalinti paramos, bet norime padalinti tikslingai, kam labiausiai reikia“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Kai kurios savivaldybės siūlo pagalbą ūkininkams – 30 eurų kompensaciją už karvę. „Šiuo metu tai gelbėjimo šiaudas skęstančiam“, – sako ūkininkas.

Ministras kartoja – būtina kooperuotis. Ieškoti būdų, kaip padėti pieno ūkiams, išnaudoti valstybės maisto rezervą, pavyzdžiui, superkant produktus esant mažiausiai jų kainai, Vyriausybę ragina ir prezidentūra. „Organizuoti ką nors panašaus į garantijų fondą, į savitarpio pagalbos fondus, kur valstybė galėtų užtikrinti stabilesnį reguliavimą, kainų lygį ūkininkams, numatyti tam tikras kainų grindis ir lubas“, – teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Europos komisija nurodo, kad ir Lenkijoje pieno supirkimo kainos pernai buvo didesnės nei ES vidurkis, ūkininkai ten už litrą pieno sako gavę ir po 62 centus. Tačiau ir čia supirkimo kaina krito 20 proc. Šio ūkio pieno savikaina 38 centai. „Ką daryti, ar uždaryti? Jei uždarysi, kur eiti? Yra įsipareigojimai bankams, agentūrai, palūkanos yra virš 10 procentų“, – mini Punsko krašto ūkininkas Silvestras Nevulis. „Gaila būtų, gaila, nes kaimas mums labai svarbus. Kaimas yra lopšys lietuviškumo ir kitas dalykas iš kartos į kartą perduodami ūkiai, tradicijos, labai svarbu“, – mini Punsko valsčiaus sekretorius Jonas Vaičiulis.

Lenkijoje dauguma ūkininkų susibūrę į kooperatyvus, yra perdirbimo įmonių dalininkai, bet sako jų balsas nėra girdimas. „Ant popieriaus yra, kad turime sprendimą, kad kai krenta kaina, tai ir krenta kaina ir niekas neklausia, daro ką nori“, – teigia Punsko krašto ūkininkas Silvestras Nevulis. Čia paruošti pašarai gyvuliams. Traiškyti kukurūzų grūdai, silosas ir šienainis. Ūkininkas sako, kad jų pakaks porai metų. Tačiau šiemet pašarų gamybos sąnaudos augs.

Šio ūkininko tvarte apie 100 galvijų. Pieno supirkimo kaina mažėja, bet nerimą kelia kitos išaugusios kainos. „Viskas bus ant pašarų naudojama, kuras. Jeigu kris kainos toliau, tai ko gero irgi bus protestai“, – mini Punsko krašto ūkininkas Darius Radzevičius. Lenkijos ūkininkai, taip pat kaip Lietuvos, sako: šiemet greičiausiai negalės modernizuoti ūkių, įsigyti naujos technikos. Dalis svarsto karvių atsisakyti, ar bankroto procedūrą.

Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, 2023-03-01

Mes visus matome, visą žemės ūkį ir kiekvieną ūkininką savam radare. Jie pasakė, kad mes kol kas nematome priežasčių aktyvuoti krizių rezervo fondą“, – spaudos konferencijoje po prezidento Gitano Nausėdos sutikimo su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais trečiadienį sakė Kęstutis Navickas.

„Dabar jau prisijungė latviai, einame kaip dvi šalys, stipriname argumentus, naujoje pozicijoje, skaičius, ir tikimės jų sprendimo“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, Lietuva yra dar ne tokioje blogoje situacijoje, kad aktyvuotų kitas priemones – intervencinius pirkimus, privatų pasaugojimą.

Eurokomisaro Januszo Wojciechowskio laiške K. Navickui teigiama, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.

„Po dvejų metų nuolatinio pieno kainų augimo dabartinė kainų korekcija pieno sektoriuje nestebina. Tikėtina, rinkos korekcija negali būti klaidingai interpretuojama kaip rimtas rinkos disbalansas, dėl kurio šiuo metu būtų pateisinama pradėti taikyti rinkos apsaugos priemones“, – teigiama komisaro atsakyme ministrui, kurį matė BNS.

K. Navickas taip pat prašė EK kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą šiems produktams ir visiems ilgo nokinimo sūriams, tačiau eurokomisaras pabrėžia, jog tai galėtų būti tik kraštutinė priemonė.

Ministras teigė, kad pieno krizė Lietuvoje įvyko dėl pokyčių tarptautinėse rinkose bei dėl ūkių struktūros, kai dominuoja smulkūs ūkiai.

„Mes norime labiau spręsti per paramą, kuri judėtų link struktūrinių pokyčių. Daug kartų susitikime nuskambėjo kertinis žodis kooperacija, nepaprastai norime, kad kooperatyvai ryžtųsi į platesnį ir didesnį produktų pardavimą, skirtą vartotojui, turime eilę priemonių nusimatę, reikia tikėtis kad, ryžtas bus“, – kalbėjo K. Navickas.

Paklaustas, kokios kompensacijos galėtų būti skiriamos ūkininkams trumpuoju laikotarpiu sprendžiant krizinę situaciją, ministras teigė: „Kai pasitarsiu su premjere, tada ir atsakysiu“.

Jis taip pat kartojo, kad svarbus yra susitarimas ne dėl konkrečios sumos, o dėl pačių principų, o be ūkininkų kooperatyvų krizę išspręsti sudėtinga.

„To vieni negalime daryti, be ūkininkų kooperatyvų to nepadarysime. Kai tai įvyks, tą pačią minutę paskelbsime“, – sakė ministras.

Šaltinis: Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2023-03-01

Jo teigimu, per susitikimą buvo išskirtos trys sritys, kuriose, prezidento manymu, vertėtų imtis veiksmų.

„Pirma dalis yra trumpalaikė situacija ir tai, kad yra nemažai iššūkių, kuriems reikalinga pagalba čia ir dabar. Kalbame apie tai, kad turi būti rastos priemonės kompensacijoms, pagalbai ūkiams, ypač kalbant apie tuos, kurie investavo į ūkius, juos modernizavo.

Būtų tikrai nedovanotina, jei valstybė nepadėtų tiems žmonėms atsilaikyti per krizės laikotarpį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį žurnalistams sakė prezidento patarėjas. Taip pat, anot J. Neverovičiaus, buvo taip pat diskutuota apie geresnio rezervo valdymo poreikį. „Tai yra tokia priemonė, kuri ir nacionaliniu pagrindu turi būti geriau naudojama“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

J. Neverovičius atkreipė dėmesį, kad panašia situacija susiduriama ne pirmąkart, todėl būtina ieškoti priemonių „cikliškumui suvaldyti“. „Matome, kad tie iššūkiai kartojasi“, – pažymėjo jis.

„Nuskambėjo įvairių idėjų. Pirmoje vietoje – kooperavimas, kaip pagrindinė priemonė stiprinti derybinę galią, stiprinti kokybę, didinti Lietuvos žemės ūkio gaminamą pridėtinę vertę. Nuskambėjo poreikis organizuoti ką nors panašaus į garantijų fondą, į savitarpio pagalbos fondus, kur valstybė galėtų užtikrinti stabilesnį reguliavimą, kainų lygį ūkininkams, t.y. numatyti tam tikras kainų grindis ir lubas“, – komentavo J. Neverovičius.

Prezidento patarėjas atkreipė dėmesį, kad būtina geriau valdyti valstybės maisto rezervą, pavyzdžiui, supirkti esant mažiausiai jų kainai. „Yra maisto atsargos, įstatymas buvo priimtas praėjusiais metais. Galimybė iš rinkos išimti tam tikrą kiekį maisto produktų, pagal ekonominį ciklą tam produktui nenaudingą svyravimą kainos. Šiuo atveju valstybė laimėtų dvejopai – užsitikrintų rezervą ir pirktų tada, kai kaina žemiausia. Tai galėtų būti ne pagrindinis sprendimo būdas, bet kuris padėtų valdyti“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Nuostoliams reikėtų 40 mln. eurų

Pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja prieš ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas. Praėjusią savaitę protesto akcija surengta prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Pieno gamintojai susitiko su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, pieno perdirbėjais, prekybos įmonėmis ir institucijomis.

Anot ūkininkų, nuostoliams dėl kritusių pieno kainų padengti reikėtų 40 mln. eurų. Ūkininkai tvirtina, kad, nors galutinė pieno kaina parduotuvėse išlieka aukšta, jų gaunama dalis yra smarkiai sumenkusi. Dėl to prašoma teisingesnio kainos paskirstymo tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir pardavėjų.

K. Navickas kreipėsi į EK dėl skubios pagalbos priemonių, tačiau trečiadienį Lietuvos prašymas skirti paramą pieno sektoriui buvo atmestas, pranešė BNS. Po susitikimo ministras K. Navickas kalbėjo, kad toks EK pareiškimas „nėra atsisakymas“.

„Jie pasakė, kad mes kol kas nematome priežasčių aktyvuoti krizių rezervo fondą. Dabar jau oficialiai yra prisijungę latviai ir mes jau einame kaip dvi šalys, stipriname savo argumentus, skaičius ir tikimės jų sprendimo“, – aiškino ministras. Reaguodamas į EK atsakymą, J. Neverovičius kalbėjo, kad tokiu atveju reikėtų nacionalinių priemonių.

„Suprantame, kad ministras dirba, derasi ir dės visas pastangas, kad būtų suderinta pagalba“, – akcentavo prezidento patarėjas. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sausį mažėjo trečią mėnesį iš eilės – ji siekė 443,8 euro už toną ir buvo 12,9 proc. mažesnė nei gruodį, bet 0,6 proc. didesnė nei pernai sausį.

Šaltinis: Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt, 2023-03-01