Žemės ūkio naujienos: 2023-05-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Valstybinės žemės laikino naudojimo pokyčiai: ką svarbu žinoti
Nuo antradienio, gegužės 2 d., keičiasi valstybinės žemės laikino naudojimo žemės ūkio veiklai vykdyti tvarka (neteko galios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“). Asmenims, turintiems leidimus laikinai naudotis valstybinės žemės plotais (didesniais nei 10 arų), bus pasiūlyta pereiti prie kitų žemės naudojimo santykių – sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis (maksimalus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas – 25 metai).
Asmenų, turinčių leidimus laikinai naudotis valstybine žeme, informavimas:
– iki šių metų liepos 15 d. NŽT asmeniškai (registruotais laiškais) informuos piliečius, kuriems išduoti leidimai miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse (išskyrus miestelius), kad nuo 2023 m. gruodžio 31 d. miestuose, o nuo 2024 m. gruodžio 31 d. kaimo gyvenamosiose vietovėse jie nebegalės naudotis suteiktais naudotis valstybinės žemės plotais, nes išduoti leidimai po šios datos nebus pratęsiami. Kaimo gyvenamosiose vietovėse asmenys galės dalyvauti Projektuose ir teikti prašymus žemės nuomos sutartims sudaryti.
– asmenys, laikinai naudojantys valstybinę žemę kaimiškosiose teritorijose, tačiau nėra pateikę prašymų išnuomoti šiuos žemės sklypus, ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki teritorijų Projektams rengti patvirtinimo, raštu (registruotais laiškais) bus informuoti apie planuojamą patvirtinti teritoriją Projektams rengti. Jiems bus pasiūlyta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šių pranešimų išsiuntimo dienos pateikti NŽT teritoriniam skyriui prašymus išnuomoti naudojamus valstybinės žemės sklypus.
Be tiesioginio asmenų informavimo, informacija apie Projektų rengimo pradžią konkrečioje kadastro vietovėje taip pat nuolat bus skelbiama NŽT interneto svetainėje (nzt.lt) ir NŽT teritorinių skyrių skelbimų lentose.
Kviečiame ir raginame asmenis sekti informaciją, aktyviai dalyvauti Projektuose, teikti prašymus dėl nuomos sutarčių ir sklandžiai pereiti prie patogaus ir tvaraus ilgalaikio valstybinės žemės naudojimo.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-05-02
Pasėlių deklaravimas: paraiškas jau galima tvirtinti
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas įgauna pagreitį. Nuo šiandien jau galima tvirtinti paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas. Įdiegta ir automatinė atitikties kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ skaičiuoklė. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki gegužės 2 d. 12 val. jau patvirtintos 1706 paraiškos, deklaruotas 12120,65 ha plotas.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras automatinę skaičiuoklę integravo į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą, kuri iš paraiškoje suvestų duomenų pagal veiksmingumo ir efektyvumo metodikos reikalavimus suskaičiuoja atitikimą kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“.
Primename, kad žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-02
Ekologiškai ūkininkaujantys kviečiami kreiptis paramos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia susipažinti su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemone „Ekologinis ūkininkavimas“ (Priemonė). Pagal Priemonę remiamos šios veiklos: „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“; „Parama ekologiniam ūkininkavimui“.
Lauko plotas, už kurį gali būti mokamos išmokos pagal Priemonės veiklas, turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha. Bendras sertifikuotas pagal ekologinės gamybos reikalavimus tinkamas paramai naudmenų plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha.
Įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 2 metai. Pateikusieji paraiškas ir įgyvendinantys tęstinius įsipareigojimus, juos tęsia nedidindami deklaruoto ploto daugiau kaip 10 proc., bet ne daugiau nei 1 ha.
Pareiškėjai, 2021 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal Priemonės veiklas „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ arba „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, gali nutraukti ekologinio ūkininkavimo praktiką arba vykdyti tęstinę veiklą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ arba ekologinę sistemą „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“.
Jei pareiškėjai prisiėmė įsipareigojimus po 2022 m. birželio 6 d. pagal Priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, jie privalės tęsti ekologinio ūkininkavimo veiklą pagal Strateginio plano kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ arba ekologinę sistemą „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“.
Pareiškėjai visą įsipareigojimų laikotarpį kasmet turi deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius:
-javus, javus pašarams, javus sėklai, javų mišinius (klasifikatoriaus I ir II grupės), jei deklaruojamas mišinys sėklai (kodas BMI ar AKM), mišinyje turi būti vikių arba žirnių;
-daugiametes žoles, daugiametes žoles sėklai, daugiamečių žolių įsėlį (klasifikatoriaus III grupė, klasifikatoriaus IV grupės kodas GPŽ, klasifikatoriaus VI grupės kodai: GPŽ, DGP, DGA, DGI, AGP, ŽMI, DKP, EKP);
-daržoves, mišrias daržoves, išskyrus bulvines saulėgrąžas ir krapus (klasifikatoriaus I grupė, išskyrus kodus TOP, KRA), uogynus, mišrius uogynus, išskyrus mėlynes (klasifikatoriaus V grupė, išskyrus kodą MĖU), sodus, mišrius sodus, išskyrus šermukšnius, riešutmedžius (klasifikatoriaus V grupė, išskyrus kodus ŠRM, RŠT), vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus (klasifikatoriaus I grupė).
Už laukus, kuriuose įgyvendinama Priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:
-javus – 218 Eur už 1 ha;
-javus pašarams – 232 Eur už 1 ha;
-javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur už 1 ha;
-daugiamečių žolių įsėlį – 59 Eur už 1 ha;
-daugiametes žoles – 176 Eur už 1 ha;
-daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;
-vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur už 1 ha;
-uogynus ir sodus – 518 Eur už 1 ha.
Už laukus, kuriuose įgyvendinama Priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:
-javus – 238 Eur už 1 ha;
-javus pašarams – 247 Eur už 1 ha;
-javus, daugiametes žoles sėklai – 298 Eur už 1 ha;
-daugiamečių žolių įsėlį – 59 Eur už 1 ha;
-daugiametes žoles – 182 Eur už 1 ha;
-daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;
-vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516 Eur už 1 ha;
-uogynus ir sodus – 534 Eur už 1 ha.
Tais atvejais, kai pareiškėjas pagal Priemonę prašo paramos daugiau nei už 200 ha, plotas iki 200 ha, laikantis paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes, yra remiamas 100 proc., o plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes, yra remiamas 70 proc.
Šaltinis: nma.lt, 2023-05-02
Lietuva šių metų kovo mėnesį grūdų eksportavo daugiau kaip 50 proc. mažesnį kiekį negu 2022 m. kovo mėn.
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2023 m. kovo mėn. eksportavo 121,206 tūkst. t grūdų – 69,51 proc. mažesnį kiekį nei prieš mėnesį bei 54,37 proc. mažiau, palyginti su prieš metus eksportuotu kiekiu. Kviečius (63,559 tūkst. t) Lietuvos grūdų supirkimo įmonėseksportavo į Latviją, Ispaniją, Kongą, Kamerūną, Haitį ir Togą (vidutinė kaina – 282,00 EUR/t). Miežiai (42,367 tūkst. t) buvo eksportuoti į Ispaniją (vidutinė kaina – 262,55 EUR/t), grikiai (237,44 t) – į Prancūziją ir Italiją (vidutinė kaina – 905,07 EUR/t), o kvietrugiai (7,681 tūkst. t) – į Latviją, Ispaniją ir Kongą (vidutinė kaina – 250,43 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 7 (421) / 2023 m
Ūkininkai gelbėdamiesi nuo krizės griebiasi ir „šiaudo“
Prienų rajonas – pienininkystės kraštas, todėl čia šiemetė pieno krizė pasijautė kaip niekur kitur – dalis smulkiųjų ūkių neišgyveno. Nesulaukę jokios valstybės paramos jie likvidavosi – išpardavė turėtas karvių bandas. Ir tik vienas kitas surado savo nišą – būdą kaip išgyventi. Mišrų ūkį Virkininkų kaime (Stakliškių sen., Prienų r.) plėtojantis ūkininkas Aivaras Jonutis orientuojasi į pieno ūkį – laiko pieninių karvių bandą, o turimoje žemėje sėja kukurūzų, vasarinių ir žieminių javų.
Anot jo, jiems tiesiog pavyko rasti tiesiausią kelią pas vartotoją. Ir tai pavyko per šiemetes pieno gamintojų protesto akcijas. A.Jonučio ūkis gan ilgai, apie mėnesį, nemokamai dalino pieną kauniečiams. Ūkininkas buvo įvedęs limitą – vienam žmogui nuo 3 iki 5 litrų pieno, nes kai kas ateidavo atsinešdami ir 20–30 litrų talpas. Jeigu po tiek būtų dalinęs, tai daug kitų žmonių būtų net neparagavę šviežio pieno. Tad nustatė limitą, kad visi eilėje laukiantys žmonės galėtų paragauti nemokamo pieno. Mėnesį davė paragauti, o dabar miestiečiai – jau jo patys nusiperka.
„Dabar prekiaujame kiekvieną dieną mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose visame Kaune“, – tikino A.Jonutis, neslėpdamas, jog tai yra ir milžiniškas darbas – pieną reikia atvežti, pardavinėti ir tuo pat metu rūpintis ūkiu. Tad, kol ūkyje darbymetis, Aivarui padeda mama. Paskui vėl pačiam reikės tuo užsiimti – toliau pardavinėti pieną. Nors pripažįsta, jog kai jo nebūna, labai kenčia ūkis – stoja visi būtini darbai.
Be to, teko ir pasiruošti prekybai pienu mobiliuosiuose turgeliuose, nes juose parduodamas pienas privalo atitikti tam tikrus kokybinius reikalavimus, reikia turėti tam skirtą šaldančią talpą, kad pienas nešiltų, nes balandį atšilo, o prekiauti tenka nemažai valandų. Dar reikėjo gauti ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą prekybai. „Yra reikalų, reikia ir šiek tiek investicijų. Bet viskas įmanoma“, – sakė A.Jonutis.
Jis į Kauną pieną gabena pieno cisterna, o pirkėjams pieną pilsto į jų atsineštą tarą. Ūkininkas turi ir savo taros, kurią gali parduoti žmogui, nes ne visi atsineša. Paties susikurta sistema leidžia ūkininkui turgeliuose parduoti didžiąją dalį primelžiamo pieno.
Pajamos didesnės, kaip ir išlaidos
A.Jonutis VL teigė, kad tokia pieno realizavimo schema, kokią pasirinko jis, kai pieną parduoda tiesiogiai galutiniam vartotojui, šiuo metu, kuomet pieno supirkimo kainos yra labai mažos, padeda išgyventi, nors dėl to didėja ir išlaidos. Jų dydį lemia ne tik išaugusi pieno gamybos savikaina, bet ir išlaidos degalams, kurie reikalingi pieno vežiojimui į Kauną. Mobiliuosiuose turgeliuose ūkininkui pavyksta gauti 1 eurą už litrą pieno. „Pardavus tokia kaina (1 euras/1 l) triūsas atsiperka, bet, aišku, rūpesčių padidėja vos ne dvigubai. Kai pieną parduodi perdirbėjams, supirkėjai atvažiuoja į kiemą. Tad pamelžei, palikai šaldytuve, atvažiavo, pasiėmė – ir viskas. O pieną išvežiojant vartotojams, reikia įdėti daugiau darbo. Pieną reikia susipilti į specialią cisterną, užtrunka kelionė iki Kauno, o ir pardavinėdamas užtrunki ne vieną valandą – turguje turi būti ryte jau nuo 7 val. ir išbūti iki 12.30 val. O kol grįžti, kol išsivalai talpas – dar užtrunka. Tad realiai praeina daugiau nei pusė dienos. Be to, kai grįžti, jau nieko nebesinori daryti“, – apie savo darbo dieną pasakojo pieno ūkio savininkas.
Jis neslėpė, kad daug ir didelių vilčių į valdžios pažadėtą paramą pieno gamintojams nededąs, bet artimiausiu metu užpildys prašymą. Mat jis šiais metais perdirbimui pardavė tik nedidelius kiekius pieno, o jei ji ir priklausys jam, tai neaišku, kada ji pasieks pieno gamintojus. Vis tik, nepaisant iškilusių sunkumų, A.Jonutis tebegalvoja plėsti savo ūkį. Jo vizijose – dar labiau išplėtota pienininkystė. Plėtoti augalininkystę kol kas neketina, jų krašte – į šiaurę nuo Stakliškių – vyrauja nenašios žemės, tad perspektyvu galvoti tik apie pienininkystę. O jei pasėja javus, kukurūzus ar dar kažką, viską sunaudoja gamindami pašarus karvėms.
Šiuo metu A.Jonučio ūkyje auginama apie 50 melžiamų karvių, o išplėsti bandą galvoja bent jau iki 120. Dirbama apie 120 ha žemės, tiesa, ne itin derlingos. Ūkininkas pasistatęs naują fermą. Tačiau kol kas visus galvijus laiko vienoje patalpoje – ir veršelius, ir melžiamas, ir užtrūkusias karves. Jei dar plėsis – statysis atskirą fermą veršeliams.
A.Jonučio ūkis Prienų rajone – vienas stabilesnių, kurie dar negalvoja atsisakyti pienininkystės. Nors rajone yra nemažai smulkių ūkių, kurie dabar nyksta arba atsidūrę ant išnykimo ribos. „Bent mūsų krašte jų nedaug beliko. Išliko tik turintys bent 50 melžiamų karvių. Jie dar gali kaip nors sudurti galą su galu, o smulkiesiems išgyventi nepavyko. Tai labai liūdina“, – apgailestaudamas pasakojo kaimo realybę išgyvenęs ūkininkas.
Užsiimančių pienininkyste mažėja
„Valstiečių laikraštis“ apibūdinti žemės ūkio situaciją Prienų rajone paprašė Prienų rajono merą Alvydą Vaicekauską.
Pristatykite rajono žemės ūkį, kokius pokyčius stebite?
Prienų rajone yra registruota 1 844 ūkininko ūkiai, žemės ūkio valdų registruota 3 631. Deklaruojama 47 604,51 ha, deklaruojančių asmenų – 2 770. Rajone daugiausia deklaruojama žieminių kviečių, žieminių rapsų, kvietrugių. Kiekvienais metais deklaruojančių asmenų skaičius mažėja, tai lemia didėjantys ūkiai. Mažėjančios pieno supirkimo kainos stipriai palietė ir mūsų rajoną. Mažėja ūkininkų, užsiimančių pieno gamyba, skaičius.
Rajone yra 481 pieno ūkis, juose laikoma 3 080 melžiamų karvių. Pieno ūkių pasiskirstymas pagal seniūnijas: Balbieriškio seniūnijoje – 65 pieno ūkiai, Išlaužo seniūnijoje – 35 pieno ūkiai, Jiezno seniūnijoje – 61 pieno ūkis, Naujosios Ūtos seniūnijoje – 13 pieno ūkių, Pakuonio seniūnijoje – 28 pieno ūkiai, Prienų seniūnijoje – 17 pieno ūkių, Stakliškių seniūnijoje – 119 pieno ūkių, Šilavoto seniūnijoje – 71 pieno ūkis, Veiverių seniūnijoje – 72 pieno ūkiai.
Pieno ūkių pasiskirstymas rajone pagal pieninių karvių skaičių ūkiuose: iki 10 karvių – 422 ūkiai, 10–50 karvių – 42 ūkiai, nuo 50 iki 90 karvių – 17 ūkių.
Kokiomis nuotaikomis rajono žemdirbiai pasitiko pavasario darbymetį?
Kiekvienas pavasaris būna su savais iššūkiais. Ne išimtis ir šie metai. Ši žiema neigiamos įtakos pasėliams neturėjo. Augalai peržiemojo, šalnos dar įtakos nepadarė, nors jų padarytą žalą, savivaldybės sudaryta komisija vertina nuo 2020 metų, kuomet pavasarinės šalnos ištinka sodų žydėjimo metu. Tokių vertinimų po vieną turėjome kasmet.
Ūkininkams nerimą kelia krentančios grūdų supirkimo kainos, trąšų kainų svyravimai. Vis tai daro įtaką galutiniams metų rezultatams. Jau keletą metų ūkininkams tenka susidurti su gamtos stichijomis: liūtimis, sausra, vėtromis… Nuo gamtos stichijų ūkininkas nėra apsaugotas. Dalį patirtos žalos kompensuoja draudimas, tačiau tuo pasinaudoja tik maža dalis ūkininkų. Su nerimu ūkininkai laukė pasėlių deklaravimo, tiesioginių išmokų bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano naujovių. Reikia rimtai žiūrėti į pasikeitusius žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, su plotu susijusių priemonių taisyklių pakeitimus 2023 metams, pakeitimų yra ir išmokų už gyvulius taisyklėse.
Kokia žemės ūkio Jūsų rajone ateitis?
Šiandien žemės ūkis neatsiejamas nuo bendradarbiavimo su mokslininkais ir į priekį
žengiančių technologijų, kurios padeda susitvarkyti su klimato kaitos iššūkiais. Vis daugiau vartotojų pageidauja kokybiško, ekologiško maisto, nes rūpi produktų kilmė, maistinės savybės, tvarumas ir gyvūnų gerovė. Todėl ūkininkai ieško būdų, kaip žemę dirbti ir gyvulius auginti pasitelkiant kuo natūralesnes priemones.
Kuo ūkis stambesnis, tuo didesnes galimybes jis turi atnaujinti technologijas ir prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau būtų neteisinga manyti, kad smulkus šeimos ūkis negali konkuruoti.
Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-05-03
Modernus ir pelningas mažytis pieno ūkis – už paramos gavėjų sąrašų: laimi tie, kurie ūkininkauja atmestinai
Žemės ūkio ministerijai nusprendus, kad dėl kritusių pieno kainų paramą gaus tie ūkiai, kurių supirkimo kaina mažesnė nei 35 euro centai už kilogramą, susiklostė paradoksali padėtis. Kaip teigia ūkininkas, pakankamai stambūs ūkiai, kurie ūkininkauja ekstensyviai ir kurių pieno kokybė prasta, bus remiami, o maži ir modernūs ūkiai, iš mažo ploto maitinantys šeimą, liks už borto.
Lazdijų raj. ūkininkaujantis Vilius Rudinskas neslepia, kad jam buvo šokas, kai sužinojo, kad paramos negaus, nes jis ypatingai daug dėmesio skiria pašarams ir dėl pieno kokybė jam mokamas 41 euro centas. Už bazinį 29 ct. Žmogus 20 hektarų laiko 21 melžiama karvė, kartu su prieaugliu 48 raguočiai. Nors žemės nederlingos, tačiau pajamos iš hektaro kartu su gyvulininkyste siekia 5 tūkst. eurų, – keletą kartų daugiau nei šalies vidurkis.
„Skaudu ne todėl, kad negavau, o todėl, kad kiti mano lygio ūkiai gavo, nors įdėjo kur kas mažiau pastangų ir darbo, jų pienas „liesas“ ir su visais priedais neperkopia 35 ct. už kilogramą. Aš stengiuosi iš savo ūkio išspausti viską, ką galiu, nes valdomas plotas mažas. Pieną parduodu nedidelei pieninei“, – aiškina ūkininkas. Delfi atsiųstame Žemės ūkio ministerijos atsakyme ūkininkui nieko paguodžiančio nėra: „Pagal Nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisykles, vienas iš reikalavimų paramai gauti yra tas, kad vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kaina buvo ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą (duomenys apie VĮ Žemės ūkio duomenų centre registruotų pieno supirkėjų sumokėtą pieno kainą kiekvienam pieno gamintojui imami iš Pieno apskaitos informacinės sistemos).
Atsižvelgiant į tai, kad ministerija turi ribotus finansinius išteklius, nustatant paramos kriterijus buvo siekiama kuo efektyviau panaudoti turimas lėšas ir remti tik tuos pieno gamintojus, kurie už parduotą pieną gavo nepadengiančią savikainos natūralaus pieno kainą. Pagal ŽŪM turimus duomenis, pieno gamybos savikaina sudaro vidutiniškai 0,35 ct už kg natūralaus pieno, taigi nustatant šį kriterijų buvo atsižvelgiama į visas realiai pieno gamintojo gautas pajamas už parduotą pieną. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, jokių išimčių dėl skirtingo gyvulių šėrimo nėra numatyta.“
Išspaudžia ką gali
V. Rudinskas pasakoja ir kaip jam tiek pavyksta išspausti iš mažo ūkio. Žolę pjauna keturis kartus, nes tiesioginių išmokų gauna mažai. Tai nėra pajamų šaltinis, taip jam pavyko pasiekti praktiškai 5 tūkst. eurų iš hektaro. Karvės laikomos tvarte, nes taip taupiau. Be to, dar turi šiek tiek pašarų rezervo iš tų laikų, kai turėjo daugiau žemės. „Kreipiausi dėl technikos atnaujinimo, tačiau nedavė, pirkau iš savo lėšų. Iki šiol moku paskolą. Negausiu ir toliau technikos atnaujinimui, nes atsakymas paprastas „jei ūkio plėtros nėra, nieko negausi“.
Krautuvą, kurio verkiant reikia, pirksiu iš savo lėšų. O paramą gaus tie, kurie ūkininkauja atmestinai ir gyvena realiai iš išmokų“, – aiškina V. Rudinskas ir sako, kad parama naudojosi kol tvarka buvo paprastesnė. Ji neviršijo vienų metų pajamų, nors kiti, ūkininkaujantys praktiškai tik popieriuje, nuolat perka naują techniką. Ūkyje dirba kartus su žmona. Abu oficialiai įdarbinti. Iš 20 ha gaunamų pajamų per metus sumoka 7500 eurų mokesčių. „Esu vienas iš pirmųjų ūkininkų Lazdijų raj. Turėjau virš 40 ha žemės, tačiau kitą plotą nuomavausi, turėjau virš 100 raguočių, tačiau suprastėjo sveikata ir pamačiau, kad nebesugebu tokio galvijų kiekio išlaikyti“, – dėsto V. Rudinskas ir sako, kad 2022 m. kai buvo kainų pakilimas už neperskaičiuotą pieną gavo 38 ct., o didieji ūkiai, kurie pardavinėjo virš tonos per dieną, 48 ct.
Tokio dydžio ūkiui kaip jo, tai 16 tūkst. eurų mažesnės pajamos per metus. „Jei stengiesi, tave apkrauna viskuo, kuo galima, o kai kurie mano pažįstami, kurie valdo už mane 5-6 kartus žemės gauna daug neapmokestinamų tiesioginių išmokų, neleidžia lėšų gyvuliams, trąšoms ir iš to gyvena. Tokie ūkiai kaip mano neremiami“, – skirtumus aiškina V. Rudinskas ir sako, kad jam 4 tūkst. eurų per metus „kainuos“ išmokų sistemos pakeitimas, kai nebemokama už pieninius bulius ir kita su gyvulininkyste susijusi parama. Ūkininkas sako, kad pieninių bulių dideli ūkiai neaugina, tuo, kaip papildomų pajamų šaltiniu užsiima mažieji.
Už plėtrą papildomi balai
Žemės ūkio ministerija sako, kad privalomo reikalavimo plėsti ūkį jei siekiama paramos nėra, tačiau už tai skiriami papildomi balai: „Parama ūkiams modernizuoti teikiama pagal 2014–2020 m. KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Parama teikiama, jeigu žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte yra ne mažesnis kaip 8 000 Eur. Pareiškėjas žemės ūkio veikla turi užsiimti ne mažiau kaip 1 metus ir pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų.
Taip pat reikia atitikti ir kitas veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas ir reikalavimus. Privalomo reikalavimo didinti gamybą nėra, tačiau pareiškėjo projektui suteikiami atrankos balai, jei pareiškėjas savanoriškai įsipareigoja didinti gamybą. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ pareiškėjas ūkiui modernizuoti gali kreiptis paramos, jei valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur. Kai pareiškėjo valdos dydis yra ne mažesnis kaip 16 000 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur, paramos gali kreiptis pagal SP intervencinę priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“. Nurodytose SP intervencinėse priemonėse privalomas reikalavimas didinti gamybą nenustatytas. Už savanorišką įsipareigojimą didinti gamybos apimtis projektui suteikiami atrankos balai.
Žemės ūkio ministerija, teikdama socialiniams partneriams pasiūlymus dėl būsimo laikotarpio susietos paramos, vadovavosi mokslininkų rekomendacijomis. Jie rėmėsi susietos paramos tikslingumu, su šalies apsirūpinimu (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms sietinais kriterijais, (sub)sektoriaus plotų/gyvulių skaičiaus pokyčiu (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus), (sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus susietos paramos finansavimas šiame laikotarpyje yra 13 + 2 proc., iš kurių 2 proc. turi būti skirti baltyminių augalų auginimui, o naujame laikotarpyje Europos Komisija siūlo mažinti finansavimą iki 10+2 proc., visiems sektoriams paremti lėšų gali pritrūkti. Mokslininkai, pagal minėtus kriterijus prioretizuodami sektorius nustatė, kad didžiausios paramos turi sulaukti pieninių karvių sektorius.
Atsižvelgiant į tai, kad paskutiniu metu Lietuva naudojo maksimalų 13+2 proc. finansavimą susietajai paramai, vieno sektoriaus rėmimo susietąja parama didinimas nulemia kito ar kelių kitų sektoriaus rėmimo susietąja parama mažinimą ar nutraukimą. Vienas iš tokių sektorių, kuriam numatyta nutraukti paramą, buvo pieninių bulių sektorius. Remiantis mokslininkų įžvalgomis, pieninių veislių buliai Lietuvoje tradiciškai naudojami mėsos gamybai.
Nors šių bulių mėsos savikaina šiek tiek mažesnė, tačiau kokybė bei supirkimo kaina žymiai mažesnė negu mėsinių. Tai nulemia, kad sąnaudos dažnai viršija vertę. Atsižvelgiant į tai, kad auginant mėsinių veislių gyvūnus užtikrinama aukštesnė mėsos kokybė, ir į tai, kad finansinis susietosios paramos lygis yra ribotas, buvo nuspręsta koncentruoti paramą pieno sektoriui labiau remiant pienines karves, o mėsos sektoriui – tuo pačiu lygiu remiant mėsinius galvijus.“
Idealus pieno ūkis pagal ministeriją
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas neseniai įvardino, kokį pieno ūkį ministerija įvardintų kaip idealų: „Tai modernus ūkis, kuriame reikėtų kuo mažiau žmogaus darbo ir energetinė dedamoji. Iš mėšlo galima gauti šilumą, elektros energiją, perdirbtas mėšlas puiki trąša. Tokie ūkiai labai konkurencingi. Kalbant apie idealų ūkį, tai šeimos ūkis 100-200 karvių, ne didesnis.
Tokiam prižiūrėti užtenka vieno žmogaus, kuris kontroliuotų automatizuotą bandos valdymo sistemą. Automatizuotomis linijomis galima melžti, išplauti linijas. Joms didelės priežiūros nereikia. Tokios fermos yra Švedijoje, Danijoje, o fermos veikia automatiškai ir kuria papildomas pajamas šeimai. Ten dirba tik šeimos galva. Norint augti reikia daugiau technologijų pašarų ruošimo technologijose, nes mūsų ūkininkai neišnaudoja viso tiek trąšų, tiek grūdinių kultūrų potencialo.“
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-05-02
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
