Žemės ūkio naujienos: 2023-08-16

„Siūlome ieškoti galimybės dėl lengvatinių apyvartinių paskolų ir galbūt galimybę kompensuoti palūkanas. Taip pat mes siūlome ieškoti galimybės ir netaikyti sankcijų, leisti deklaravusiems būsimą pasėlį ar tarpinius žieminius pasėlius jų nesėti. Taip pat keisti posėlių deklaravimo sistemą“, – pridūrė Joniškio rajono meras.

Anot ministro K. Navicko, mero pasiūlymai dėl pagalbos ūkininkams yra svarstytini. Jo teigimu, ūkininkams pretenduojant į valstybės suteikiamas lėšas apyvartai, galėtų atsirasti papildomas kriterijus nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.

„Pasiūlymas yra labai taiklus, nes tokias priemones turime ir jas plečiame, tai ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai“, – kalbėjo K. Navickas.

„Kalbant apie papildomą kriterijų nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės, čia yra toks svarstytinas variantas ir mes pasitarsime. Iš papildomų kriterijų, kas galėtų turėti pirmumo balus, nes tai yra konkursiniai pinigai, (…) vienas iš prioritetinių balų dėl gamtos padarytos žalos nukentėjusiems galėtų būti“, – paaiškino ministras.

Vis dėlto, ministras ragina ūkininkų nelaukti valstybės pagalbos ir turimą turtą apsidrausti.

„Bet kokiu atveju, pagalbos niekada nebus per daug. Iš kitos pusės, valstybė padeda tiek, kiek gali ir tam ir yra draudimo mechanizmai, draudimo institutas, kuris padeda valstybei susitvarkyti, kai tokios nelaimės atsiranda“, – sakė K. Navickas.

„O žinant apie klimato kaitos padarinių stiprėjimą, tokių įvykių, deja, tik dažnės. Todėl gyventojai, ūkininkai turi pradėti rūpintis savo turtu ir nesitikėti, kad kiekvienu atveju valstybė padės“, – pažymėjo jis.

Praėjusį pirmadienį daugelyje Lietuvos rajonų kilo audra, liūtys. Ugniagesiai gelbėtojai 79 kartus vyko šalinti audros išverstų medžių, daugiausiai iškvietimų buvo Šiaulių apskrityje. Labiausiai nukentėjus Vakarų ir Šiaurės Lietuvos regionams, skaičiuojama, kad bendra patirta žala greičiausiai viršys 1 mln. eurų.

Nuo krušos nukentėjusiuose Panevėžio rajono ūkiuose praėjusį antradienį lankėsi žemės ūkio ministras. K. Navicko teigimu, šiame regione stichija padarė Lietuvos mastais sunkiai įsivaizduojamą žalą.

Pasak jo, nuo krušos apdrausta apie ketvirtadalis visų Lietuvos dirbamos žemės plotų. Ministro teigimu, dėl kitų pagalbos ūkiams priemonių bus sprendžiama sulaukus Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vertinimo.

Šaltinis: lrt.lt, Irtautė Gutauskaitė, ELTA, 2023-08-16

Pasak žemės ūkio viceministro Vytauto Abukausko, ministerijoje buvo nemažai siūlymų mokėti paramą už turimas karves, tačiau mokant paramą už pagaminamą pieną didesnę paramos sumą gauna ūkiai, pasiekę didesnį primilžį iš karvės, daugiau investuojantys į pašarus, gyvulių genetiką.

Ministerija siūlo, kad paramos suma būtų skaičiuojama pagal 2023 m. IV–VI mėn. parduoto pieno kiekį tiems pieno gamintojams, kurie liepos 1 d. laikė bent vieną karvę.

Paramos dydis būtų diferencijuotas pagal šių metų liepos 1 dieną ūkyje laikomų karvių skaičių. Tai reiškia, kad ūkiams, laikantiems nuo 1 iki 10 karvių, paramos dydis siektų 70 proc., laikantiems nuo 10 iki 50 karvių – 90 proc., laikantiems nuo 50 iki 150 karvių – 100 proc., laikantiems virš 150 karvių – 75 proc.

Anot ministerijos, tikimasi, kad parama bus išmokėta rugsėjo mėn. Paraiškos renkamos nebus – paramos lėšos bus iš karto pervestos į pieno gamintojų sąskaitas.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-08-14

Remiama žemės ūkio subjekto veikla, bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pagal Aplinkos ministro įsakymą) ir (arba) iššalimo (šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu pagal Aplinkos ministro įsakymą ir (arba) šalna augalų vegetacijos laikotarpiu pagal LHMT direktoriaus įsakymą) rizikų apdraudus remiamus Lietuvos Respublikos teritorijoje auginamus pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Galimi pareiškėjai

Paramos gali kreiptis fizinis ar juridinis asmuo, kuris, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio, už praėjusius deklaravimo metus gavo (buvo apskaičiuota bendra visų paramos schemų suma) tiesioginių išmokų sumą, neviršijančią 5 tūkst. Eur, o tais atvejais, kai praėjusiais metais neteikė paramos paraiškos, pagal einamųjų metų deklaruotą plotą už praėjusius metus jam apskaičiuota paramos tiesioginių išmokų suma neviršija 5 tūkst. Eur ir kuris atitinka aktyviam ūkininkui nustatytus žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimus (atitinka bent vieną iš šių kriterijų):

-pareiškėjo ūkis registruotas Ūkininkų ūkių registre;
-pareiškėjo pagrindinė valdos ekonominė veikla yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė;
-pareiškėjas turi bent 1 sutartinį gyvulį (toliau – SG) valdoje, kuris (-ie) einamaisiais metais nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. yra registruotas (-i) Ūkinių gyvūnų registre;
-pareiškėjui nuosavybės teise priklauso registruota žemės ūkio technika, kuri einamaisiais metais, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 d. įskaitytinai, nepertraukiamai registruota Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir iš jo neišregistruota.
-pareiškėjas yra mokslo ir studijų institucija arba profesinio mokymo įstaiga, vykdanti formalųjį ir neformalųjį švietimą ir (arba) mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinę plėtrą žemės ūkio srityje;
-pareiškėjas yra žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas);
-pareiškėjas dalyvauja kaimo plėtros intervencinėse priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

Paramos dydis ir intensyvumas

Visa paramos suma išmokama tiesiogiai paramos gavėjui neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.

Pagal Priemonę parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius bei einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus. Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas. Apskaičiuota paramos suma pagal augalo rūšį suapvalinama euro cento tikslumu iki mažesnio skaičiaus.

Paramas intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Paramos gavėjas, pagal pateiktą paramos paraišką apdraudęs augalus bei draudimo įmonei sumokėjęs visą draudimo sutartyje nurodytą draudimo įmokų sumą, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d gali kreiptis dėl paramos avanso, sudarančio 50 proc. apskaičiuotos paramos sumos.

Tinkamumo sąlygos ir reikalavimai gauti paramą

Vertinant paraišką tikrinamas tinkamumas gauti paramą. Vertinimas atliekamas pagal paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis. Jei duomenys skiriasi nuo viešuosiuose registruose esančių duomenų, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.

Pareiškėjas, prieš patirdamas draudimo įmokų išlaidas, gali teikti vieną paramos paraišką pagal vieną draudimo objektą (pasėlių, augalų plotą ir (arba) riziką) vienam augalų vegetacijos laikotarpiui, laikydamasis nustatytų terminų: nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.

Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jeigu yra apdraudęs augalus ir (arba) pasėlius pagal tinkamą gauti paramą draudimo sutartį.

Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos. Draudimo sutartyje turi būti nurodyta:

-draudimo laikotarpis – ne ilgesnis kaip vienas augalų ir (arba) pasėlių vegetacijos laikotarpis;
-draudžiamos kompensuojamos rizikos – sausros ir (arba) iššalimo stichiniai meteorologiniai reiškiniai, kurie laikomi įvykusiais, jei atitinka Aplinkos ministro ir LHMT direktoriaus įsakyme nustatytus rodiklius ir yra užfiksuoti vadovaujantis Žemės ūkio ministro patvirtinta tvarka;
-kiekvieno apdrausto pasėlio ir (arba) augalo rūšies pagal draudžiamas rizikas (t. y. sausra ir (arba) iššalimas): plotas (ha), draudimo suma (Eur), draudimo įmoka (Eur);
-kiekvienos apdrausto pasėlio ir (arba) augalo rūšies 20 proc. vidutinė metinė produkcija paskutinių trejų metų laikotarpiu arba paskutinių penkerių metų laikotarpiu;
-kiekvienos apdrausto pasėlio ir (arba) augalo rūšies 20 proc. vidutinės metinės produkcijos, apskaičiuotos remiantis tos savivaldybės, kurioje yra registruota pareiškėjo valda, Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamą produkcijos rūšies derlingumą (t/ha) paskutinių trejų metų laikotarpiu arba paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės;
-pareiškėjo įsipareigojimas imtis būtinų rizikos prevencijos priemonių.

Žinotina, kad draudimo sutartyje nereikalaujama nurodyti pareiškėjo būsimos gamybos tipo ar apimties.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu yra:

-patirtos ne anksčiau kaip kitą dieną nuo paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos;
-faktiškai patirtos ir pagrįstos dokumentais;
-patirtos atsiskaitant su draudimo įmonėmis per finansų įstaigas;
-patirtos draudimo paslaugą įsigijus iš pripažintų tinkamų teikti pasėlių ir (arba) augalų draudimo paslaugas draudimo įmonių ar kitų Ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų, turinčių teisę vykdyti turto draudimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą.

Pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų įsipareigojimai

-Draudimo sutartyje nurodytas pasėlių ir (arba) augalų plotas pagal augalų rūšis negali būti didesnis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose nurodytą plotą.
-Apdraudus didesnį pagal augalų rūšis plotą negu deklaruotas plotas, pagalbos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą ir sumažintą draudimo įmoką už šią augalų rūšį, išskyrus tuos atvejus, kai, įvykus draudžiamajam įvykiui, už juos yra sumokėtos draudimo išmokos bei pateikti paaiškinimai dėl augalų atsėjimo ar atsodinimo.
-Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami ar sėjami augalai ne vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu metu augančių augalų plotas negali būti didesnis už deklaruotą bendrą šių augalų plotą.

Paraiškų teikimo tvarka

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Šaltinis: nma.lt, 2023-08-14

Pievų, žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, taip pat sodų, riešutų ir uogynų tarpueilių, kuriuose yra pieva, iki rugsėjo 1 d. nušienauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti sutvarkyta, t. y. išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius.

Sodų, riešutų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų, riešutų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai: OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, SMD, AKT, RŠT, VYN, SOM, UOM), reikia nušienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus iki rugsėjo 1 d. Taip pat iki šios dienos būtina pašalinti negyvus vaismedžius ar vaiskrūmius ir jų liekanas. Deklaruojantiems plotus erozijai jautriose teritorijose (šlaitų, statesnių nei 12 proc. sluoksnis), sodų ir uogynų plotuose bei jų tarpueiliuose žemės dirbimas ir purenimas yra draudžiamas.

Pareiškėjai, kurio einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio (SG) hektarui, pievų ar žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje plotuose ganymo sezonu metu yra ganoma, ganytų plotų neprivalo papildomai šienauti. Po ganymo lauke likę žolės likučiai nebus laikomi neatitikimu reikalavimams. Tokiu atveju ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. deklaruojamuose laukuose būtų matomi ūkinių gyvūnų buvimo lauke požymiai, t. y. ekskrementų liekanos, išguldyta ar nuėsta žolė ir kiti požymiai, arba laukai turi būti nušienauti – nušienauta žolė turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko ir supresuota, šienas sudėtas į kūgius ar susmulkinta ir tolygiai paskleista).

Kai pareiškėjo laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui, nepadengti SG plotai (1 SG padengia 3,33 ha) ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkyti visame lauko plote, t. y. nušienauta žolė turi būti iš lauko išvežta ar supresuota, šienas sudėtas į kūgius. Žolės smulkinimas ir paskleidimas lauke yra draudžiamas.

Pareiškėjai, iki liepos 1 d. įregistravę ne mažiau kaip 5 bičių šeimas, padengtuose bičių šeimomis (1 bičių šeima atitinka 0,59 ha) pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje plotuose gali smulkinti žolę ir paskleisti ją lauke. Likusius pievų plotus iki rugsėjo 1 d. turi sutvarkyti visame lauko plote (nušienauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, šienas sudėtas į kūgius), žolės smulkinimas ir paskleidimas lauke draudžiamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ūkininkų laukams, deklaruojamiems Klasifikatoriaus kodu GPŽ arba Klasifikatoriaus III grupės kodais, auginamiems sėklai ir įsėliui (požymiai SĖ, ESĖ, ES, JS), netaikomi šienavimo reikalavimai.

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, turi nušienauti ežias (ribines juostas), palaukes, paviršinio vandens telkinių pakrantes – ne mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo kranto, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius, medžius – po laja, miškelius, krūmus – 1 m atstumu nuo lajos ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki rugsėjo 1 d.. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje, susmulkinti ar išvežti. Pagal veiklas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ žolę taip pat reikia nušienauti bent kartą per metus iki rugsėjo 1 d., o nušienautą žolę būtina išvežti arba susmulkinti.

Šaltinis: nma.lt, 2023-08-14

Dėl to šiemet Lietuvos ūkininkams gali tekti atkurti daugiau nei 100 tūkst. hektarų daugiamečių pievų, nurodo ministerija. Iš devynių Lietuvoje esamų europinės svarbos pievų buveinių tipų visų būklė yra nepalanki – netinkama arba bloga. „Nuolat mažėja ir įprastų kaimo paukščių populiacijų indeksas, visoje Europos Sąjungoje vieningai naudojamas kaip indikatorius vertinant agrarinio kraštovaizdžio pokyčius. Tai su pievomis glaudžiai susijusios paukščių rūšys. Lietuvoje per pastaruosius 20 metų šis indeksas sumažėjo daugiau kaip dvigubai“, – teigiama pranešime.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-14

Nuo krušos nukentėjusiuose Panevėžio rajono ūkiuose antradienį lankėsi žemės ūkio ministras. Kęstučio Navicko teigimu, šiame regione stichija padarė Lietuvos mastais sunkiai įsivaizduojamą žalą. „Iš vienos pusės kruša buvo labai lokali, tokioje juostoje. Bet ten, kur kliuvo, yra kažkas tokio, kur sunkiai įsivaizduojama, kad galime turėti Lietuvoje“, – Eltai teigė K. Navickas. Pasak jo, nuo krušos apdrausta apie ketvirtadalis visų Lietuvos dirbamos žemės plotų. Ministro teigimu, dėl kitų pagalbos ūkiams priemonių bus sprendžiama sulaukus Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vertinimo.

Nukentėję ūkiai neteko derliaus

Smarkios liūtys su perkūnija, stambi kruša ir škvalas prasidėjo savaitgalį. Pavojingi reiškiniai centriniuose rytiniuose bei šiauriniuose šalies rajonuose tęsėsi ir pirmadienį. Pasak A. Macijausko, stichijos žala įtakos bendram Lietuvos derliui neturės, tačiau paveiktų žemdirbių laukai yra itin suniokoti. „Kruša būna labai lokaliai, bet toje vietoje, kur ji praeina, derlius gali būti sunaikintas 100 proc. Tose vietose, kur ta kruša buvo, nuostoliai yra didžiuliai, milžiniški“, – teigė grūdų augintojų atstovas.

Jo teigimu, labiausiai nukentėjo ūkiai Panevėžio, Šiaulių, Joniškio rajonuose. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Indrės Lukoševičienės teigimu, įvertinti stichijos žalą daržovių augintojams sudėtinga, kadangi audros intensyvumas skirtinguose šalies regionuose skyrėsi. „Audra praėjo tokiais ruožais ir labai gerai, kad daugelis ūkių laukų (…) nėra konsoliduoti – laukai išsimėtę, todėl jei vienam laukui kliuvo, kitam nekliuvo. Tas dalinai išgelbėjo“, – Eltai sakė I. Lukoševičienė.

Vis tik ji patikino jau sulaukusi žinių iš kelių itin nukentėjusių ūkių. Juose, pažymi LDAA vadovė, derlius bus tiek mažesnis, tiek prastesnės kokybės, pasėliai bus labiau pažeidžiami ligoms. „Šiaulių rajone labai smarkiai nukentėjo svogūnai. 30 ha svogūnų, kaip sakė ūkininkas, atrodo lyg nupjauti žoliapjove. Yra ūkininkas, kuris augina 80 ha burokėlių – iš jų 40 ha nukapota lapija“, – akcentavo I. Lukoševičienė.

„Net ir pasėliai, kurie nukentėjo mažiau, nebuvo drastiškai sugadinti, juose yra rimtas poveikis, kadangi nukentėjo stiebai. O per stiebus automatiškai pradės pulti ligos ir derlius bus prastesnis“– pažymėjo ji. Savo ruožtu Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) vadovas Tautvydas Gurskas teigė sulaukęs vieno ūkio pranešimo apie krušos visiškai sugriautą šiltnamį. Jo teigimu, audra galėjo pažeisti vėlyvąsias šilauoges, gervuoges, avietes auginančių ūkininkų derlius.

Ministras: pasiūlymus teiks NKVC

Panevėžio rajone antradienį besilankęs K. Navickas Eltai pasakojo, kad audra smarkiai suniokojo gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, grūdų saugyklas. Taip pat, teigė ministras, nukentėjo gyvuliai, sudaužyta žemės ūkio technika. „Kažkas tokio, ką galėtume įsivaizduoti tik žiūrėdami užsienio šalių žinias. Visi iš tikrųjų šoke. Žmonės ūkiuose yra gerokai sužlugdyti. Bet reiktų turėti mintyje, kad didžiausias poveikis yra gyvenamiesiems namams“, – kalbėjo K. Navickas.

„Buvome ūkyje, kur remontuojamos fermos. Gyvuliai buvo išginti į laukus, jie sužaloti. Ir tų pačių fermų stogai yra visiškai kiauri“, – pasakojo jis. Paklaustas apie galimas pagalbos priemones, K. Navickas akcentavo, kad paramos mechanizmai nukentėjusiems ūkiams paaiškės, kai ekstremalią situaciją dėl stichijos žalos paskelbusios savivaldybės kreipsis į NKVC. Centras tuomet spręs dėl tolimesnių veiksmų, kreipsis į Vyriausybę. „Ilguoju laikotarpiu, bendra tvarka, savivaldybės pateiks paraiškas NKVC, o jis pateiks Vyriausybei vienus ar kitus siūlymus. Tokia yra tvarka“, – informavo ministras.

Draudimo priemones laiko nepatraukliomis K. Navickas pažymėjo, jog ūkiai gali apsidrausti nuo krušos padarytos žalos bei, jei pasėliai sunaikinti, gauti 100 proc. kompensaciją. Taip pat veikia ūkinių pastatų, šiltnamių draudimai, priduria jis. Vis dėlto, A. Macijauskas pabrėžė, kad pasėlius draudžia labai nedaug ūkininkų, draudikų siūlomos sąlygos nėra palankios, jis yra brangus. „Draudimas yra labai brangus, nėra konkurencijos draudimo rinkoje – realiai veikia viena įmonė, yra monopolis.

Dėl to, kad yra monopolis, sąlygos ūkininkams labai nepalankios“, – teigė grūdų augintojų atstovas, pridūręs, jog apsidrausti vien nuo krušos „praktiškai neįmanoma“. „Turi draustis kompleksiškai, turi draustis visą savo ūkį. Negali drausti, pavyzdžiui, tik nuo krušos ir tik rapso, kuris šiam gamtos reiškiniui jautriausias“, – teigė A. Macijauskas. I. Lukoševičienės teigimu, draudimo įmokos daržovių ūkiams yra labai didelės, tad augintojai ryžtasi rizikuoti. „Didžioji dalis ūkių nėra pasiryžę mokėti tokių didelių įmokų.

Jie pasiskaičiuoja, kad rizika dėl liūčių, krušų yra per didelė, o ekstremalios situacijos atsitikdavo kol kas retai, (…) paliesdavo tai vieną, tai kitą lauką ir tiesiog jiems neapsimokėjo kiekvienais metais mokėti didžiules įmokas. Tad iki šiol geriau apsimokėjo pinigus kaupti juodai dienai pačiam ir nuostolius dengti iš savo kišenės“, – sakė daržovių augintojų atstovė. Tuo tarpu T. Gurskas akcentavo, jog uogų augintojams šie metai pirmieji, kai pradedami naudoti draudimo instrumentai.

Pasiūlytas draudimo sąlygas jis vadina logiškomis. Savo ruožtu ministras nebuvo linkęs sutikti su kritika, jog pasėlių draudimo nuo krušos sąlygos nėra patrauklios – jo teigimu, priemonė pakankamai populiari, Lietuvoje apdrausta apie ketvirtadalį viso ariamos žemės ploto. „Negaliu pasakyti, kad jos yra nepatrauklios. Sakyčiau priešingai – (draudimas – ELTA) nuo krušų yra viena populiariausių priemonių – apdrausta 462 tūkst. ha, o ariamos žemės yra maždaug 2 mln. ha. Tai vis tiek yra ketvirtadalis.

Draudimas yra pirminė priemonė, o kažkokių pažadų ir laisvų pinigų, kurie būtų ministro kišenėje ar ministerijos biudžete nėra. Kadangi tai jau stichinė nelaimė, o stichinės nelaimės valdomos per krizių rezervą“, – tikino K. Navickas. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo krušos ir stichinių liūčių šiuo metu apdrausti 462 tūkst. ha ploto arba 2,4 tūkst. ūkių.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-08-09