Žemės ūkio naujienos: 2024-03-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pradedamas griežčiau kontroliuoti rusiškų grūdų importas
Pirmadienį pradeda veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė – bus tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek skirti Lietuvos rinkai, tiek eksportui per Klaipėdos uostą. Artimiausiu metu bus priimti nauji sprendimai dėl dar griežtesnės kontrolės – tuomet bus tikrinama ir per Lietuvą vežamų grūdų kilmė, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
„Žemės ūkio ministerija, reaguodama į gautą informaciją apie galimai Rusijos per Baltijos jūros uostus realizuojamus iš okupuotų teritorijų nusavintus grūdus, skubiai ėmėsi priemonių griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę“, – pranešime sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Uždniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos okupuotos Ukrainos teritorijos bei okupuoti Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionai.
Produkcija bus tiriama dėl pesticidų likučių, mikotoksinų, metalų (švino, kadmio). Kiek vėliau bus pradėti tyrimai ir produkcijos kilmei nustatyti.
Nauja priemonė bus pristatyta ir Latvijai – per šią šalį tranzitu iš Rusijos pervežami keliolika kartų didesni grūdų kiekiai, nei per Lietuvą.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-03-18
Šiais metais daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Komisijai priėmus deleguotojo reglamento papildymą, susijusį su pirmuoju geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartu, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) reikalavimą dėl daugiamečių pievų atkūrimo pripažįsta netekusiu galios. Visiems žemės ūkio veiklos subjektams iki kovo 20 d. bus išsiųsti pranešimai apie daugiamečių pievų atkūrimo procedūros netaikymą.
Europos Komisija priėmė papildytą deleguotąjį reglamentą, kurio vienas iš papildymų valstybėms narėms suteikia galimybę netaikyti reikalavimo atkurti daugiametes pievas, jeigu plotas, kuris turi būti pertvarkytas į daugiametes pievas arba kuriame turi būti įkurtos daugiametės pievos (t. y. plotas, kurį pareikalauta atkurti pareiškėjų), neviršija daugiamečių pievų plotų, kurie yra įregistruoti Kontrolinių žemės sklypų (KŽS) duomenų bazėje, bet nebuvo deklaruoti einamaisiais metais.
Pritaikius šią sąlygą Lietuvoje nustatyta, kad 2023 m. nedeklaruotų daugiamečių pievų plotai, esantys KŽS duomenų bazėje, padengia reikiamą atkurti daugiamečių pievų plotą, todėl daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikės.
Atkreipiame dėmesį, jog 5 proc. daugiamečių pievų pokyčio riba, palyginus su 2018 m. nustatytu referenciniu dydžiu, lieka galioti, todėl ateityje svarbu laikytis įsipareigojimo dėl pievų išlaikymo, o suarus pievas ar pakeitus jų paskirtį ir esant reikalavimui jas atkurti, šias pievas atkurti.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvavo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos organizuotame renginyje „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2024 m. planas nederlingiems rajonams“. Su asociacijos nariais ir Varėnos rajono ūkininkais aptarti svarbūs dirbantiems nederlingas žemes klausimai, taip pat ekologinio ūkininkavimo, dalyvavimo ekologinėse sistemose bei kitose paramos priemonėse aktualijos.
Ministras K. Navickas atsakė į susirinkusiųjų klausimus apie Strateginiame plane numatytą finansavimą ir galimybes, taip pat kalbėjo apie deklaravimo valstybinėje žemėje reikalavimus ir daugiamečių pievų atkūrimo problemą.
Ūkininkai, kalbėdami apie iššūkius, su kuriais susiduria, akcentavo investicinę paramą, kad daugiau atrankos balų gautų tie, kurie ūkininkauja nederlingose žemėse.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-18
Pratęsta galimybė pasinaudoti dalies palūkanų kompensacija nuo audros ir krušos nukentėjusiems ūkininkams
Ūkininkai, užsiimantys pirmine žemės ūkio gamyba, žemės ūkio produktų perdirbimu, kurių ūkis 2023 m. vasarą nukentėjo nuo labai smarkaus vėjo, audros arba krušos, kviečiami pasinaudoti galimybe gauti palūkanų kompensaciją, kai palūkanos sumokėtos už paskolas investicijoms finansuoti ar apyvartinėms lėšoms papildyti. Paraiškų pateikimo terminas pratęsiamas iki 2024 m. gegužės 31 d.
„Atsižvelgdama į tai, kad ūkio subjektai, nukentėję nuo nepalankių meteorologinių reiškinių, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir sunkumais vykdydami prisiimtus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, ir siekdama sumažinti finansinę naštą ūkio subjektams, Žemės ūkio ministerija nusprendė atnaujinti paraiškų teikimą sudarant galimybę paraiškas teikti iki gegužės pabaigos“, – sako ministerijos Finansų ir biudžeto departamento Nacionalinės paramos skyriaus vedėja Sonata Bartkutė.
Kompensuojama 80 proc. sumokėtų palūkanų už imamas ar anksčiau paimtas paskolas, skirtas trumpalaikiam turtui įsigyti bei už paskolas investicijoms, susijusioms su ūkinių pastatų stogų remonto ir žemės ūkio veiklos finansavimu. Jei paskola skirta investicijoms, susijusioms su ūkinių pastatų stogų remontu, kompensuojamos palūkanos už ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį, kitais atvejais – už 2 metų laikotarpį.
Dar vienas svarbus pakeitimas – nuspręsta kompensuoti palūkanas ne tik tose savivaldybėse, kuriose buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija, tačiau ir tose, kur buvo nustatytas stichinis meteorologinis reiškinys (labai smarkus vėjas, labai stipri audra ir (ar) labai stambi kruša), nuo kurio nukentėjo ūkio subjekto turtas, o ekstremali situacija paskelbta nebuvo.
Dėl gamtos reiškinių kai kuriose savivaldybėse pernai buvo sunaikinta arba stipriai nukentėjo ūkio subjektų auginami pasėliai, todėl buvo prarasta didelė dalis pajamų. Dažnu atveju ūkio subjektai pritrūksta lėšų apyvartai bei prisiimtiems ilgalaikiams įsipareigojimams vykdyti. Siekiant sumažinti finansinę naštą, nuspręsta kompensuoti palūkanas, sumokėtas ir už anksčiau nei 2023 m. rugpjūčio mėn. paimtas paskolas, skirtas ūkininkų veiklos investicijoms.
Palūkanų kompensacijos ūkininkams bus mokamos kartą per ketvirtį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-18
Ūkininkai gavę mažesnes išmokas už mėsinius galvijus gali tikslinti jų kraujo laipsnio duomenis
Ūkininkai, kurie šiais metais gavo mažesnę paramos išmoką už mėsinius galvijus, gali patikslinti jų kraujo laipsnio duomenis ir pretenduoti į didesnes išmokas ateityje, teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė–Tumelienė.
„Kilmės duomenų patikslinimą laikytojai gali atlikti bet kuriuo metu. Jeigu šiais metais gavo mažesnę išmoką, bet turi duomenų, kuriuos suvedę gali papildyti kilmę ir ta kraujo laipsnio dalis padidėtų, jie gautų didesnę išmoką. Todėl visus laikytojus kviečiame peržiūrėti duomenis ir kitais metais pretenduoti į didesnę išmoką“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu aiškino D. Laureckaitė–Tumelienė.
Anot ministerijos, pavėlavus įvesti kergimo duomenis ir norint papildyti palikuonio kilmę, jo laikytojas Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) turi pateikti DNR tyrimų protokolo, patvirtinančio palikuonio reproduktorių, kopiją. ŽŪDC, vadovaudamasis protokolu, per 5 darbo dienas papildo kilmę reproduktoriaus kilmės duomenimis.
Anot D. Laureckaitė–Tumelienės, sprendimas diferencijuoti išmokas buvo priimtas siekiant paskatinti atsakingus ūkininkus, kurie pateikia visus gyvulių kergimo duomenis ir gerina savo galvijų mėsos kokybę.
ŽŪM atstovė taip pat paaiškino, kad išmokos už laikomas avis ir ožkas buvo praplėstos dėl žemo duomenų suvedimo lygio.
„Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiais metais mokama išmoka už avis yra tokia naujovė, kad ne tik už mėsinių veislių avis, bet ir visas. Tas pats ir už ožkas. Ne vien už pienines ožkas, bet ir visų veislių“, – sakė ŽŪM atstovė.
„Avių ir ožkų kergimo duomenys yra dar mažiau suvedami. Todėl kol kas diferencijavimo neturime. Jeigu asociacijos išreikštų tokį poreikį, tikrai svarstytume tokią galimybę. Bet kol kas jų duomenų suvedimas daug blogesnis“, – pridūrė ji.
Posėdyje dalyvavusiems parlamentarams paminėjus, kad kai kurie ūkininkai turi problemų suvedant ar koreguojant duomenis, ŽŪM atstovė teigė, jog ministerija turi paruošusi specialistus į kuriuos galima kreiptis iškilus tokioms problemoms. Taip pat, anot jos, siekiant padidinti duomenų suvedimo efektyvumą, ministerija svarsto apie galimybę išplėsti teisę suvesti galvijų kergimo duomenis.
„Kergimo duomenis gali suvesti pats ūkininkas. Nesugebantys to padaryti gali užpildyti kergimo formą ir ją nusiųsti žemės ūkio duomenų centrui. Bet kergimas turi būti įregistruotas, prieš užregistruojant gautą palikuonį. Priešingu atveju reikės daugiau duomenų. (…) Klaidų taisymą gali atlikti Žemės ūkio agentūra. Jos specialistai ir inspektoriai yra išsidėstę regionuose. Tereikia pateikti prašymą. Būtent kergimo laikotarpį, kas buvo įvesta ir specialistai padarys“, – aiškino ji.
„Ministerijoje mes dar svarstome apie galimybę didesniam ratui išplėsti teisę suvesti kergimo duomenis, kad ta informacija dar efektyviau būtų pateikiama į duomenų bazę“, – paminėjo ji.
Veislininkystės skyriaus vedėja taip pat paneigė, kad galvijų kraujo laipsnio vertinime gali atsirasti netikslumų, kadangi tai daroma automatiškai. Pasak jos, kraujo laipsniai skaičiuojami jau daugiau negu dešimtmetį, bet iki šiol nebuvo svarbūs išmokų kontekste.
„Kraujo laipsnis yra skaičiuojamas nuo 2011 m. veislininkystės dalyje ir nuo 2020 m. visame ūkinių gyvūnų registre. Kraujo dalys apskaičiuojamos automatiškai iš turimų duomenų. Tai reiškia iš įvestų atsivedimų, kergimų ir sėklinimų. Todėl išvados yra visiškai objektyvios“, – tikino ŽŪM atstovė.
„Nėra taip, kad su šia priemonė atsirado nauji reikalavimai. Tai buvo jau keletą metų. Ir tik tada, kai buvo tikėtasi, kad visi laikytojai buvo susipažinę su taisyklėmis, įvesti skirtumai“, – pabrėžė ji.
Vasarį ŽŪM patvirtino 2023 metų susietosios pajamų paramos išmokų už mėsinį galviją, avį ir ožką dydžius.
Išmokos už mėsinius galvijus diferencijuotos pagal mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį, mokamas išmokos priedas už produktyvumo tyrimą – už mėsinio galvijo kontrolinį svėrimą.
Didžiausia išmoka mokama už mėsinius galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis siekia 51 ir daugiau proc. Išmokos už tokį galviją suma – 142,15 eurų.
Už galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis nesieks 51 proc., mokama po 76,22 eurų.
Taip pat bus mokami 6 eurai už mėsinį galviją, kuriam buvo vykdytas produktyvumo tyrimas.
Ūkininkai gauna paramą ir už avis bei ožkas. Patvirtinta išmoka už avį – 17,96 eurų, už ožką – 24,62 eurų.
Kaip teigia ŽŪM, Kergimo žiniaraštį reproduktorių laikytojai turi užpildyti ŪGR per 14 darbo dienų nuo reproduktoriaus iškėlimo iš ūkinių gyvūnų bandos, kurioje buvo vykdomas kergimas, bet ne vėliau nei iki pirmo gauto palikuonio registravimo dienos.
Nauja susietosios pajamų paramos išmokų už mėsinius galvijus mokėjimo tvarka galioja nuo 2023 metų.
