Žemės ūkio naujienos: 2024-03-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimas prašo EK uždrausti rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą
Seimas prašo Europos Komisijos (EK) uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importą į Europos Sąjungą (ES). EK siūloma neatidėliotinai parengti tai numatančius teisės aktų projektus – Seimas ketvirtadienį priėmė tokią rezoliuciją, už ją balsavo 107 Seimo nariai, o balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
„Šia rezoliucija siekiame konsoliduoti visų ES šalių parlamentus, kad būtų priimtas bendras europinis sprendimas ir nereikėtų atskiroms šalims uždrausti“, – Seimui pristatydamas rezoliucijos projektą sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis.
„Nemanau, kad turėtume daryti kokias nors išimtis okupantams“, – teigė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika.
Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad iš rinkos išstumiant rusiškas prekes būtų remiami vietos gamintojai.
Pasak V. Pranckiečio, uždraudus maisto produktų importą iš Rusijos, Europa nepajustų „kokio nors maisto trūkumo“.
Jo teigimu, rusiškų maisto produktų per metus į ES importuota už maždaug 2 mlrd. eurų, o į Rusiją iš ES atvežta už 14 mlrd eurų.
Rezoliucija taip pat prašoma EK užtikrinti ES valstybių bendradarbiavimą ir koordinavimą, siekiant įgyvendinti šį draudimą efektyviai ir vienodai visoje ES.
Parlamentarai taip pat siekia, kad EK išanalizuotų galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į ES, o esant poreikiui dėl žemės ūkio produkcijos srautų sureguliavimo – naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją.
EK siūloma apsvarstyti galimybę taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą perteklinių grūdų supirkimui Ukrainoje, esant nepalankioms kainoms rinkoje, taip palaikant grūdų kainą.
Seimas taip pat ragina Europos Parlamentą ir ES Tarybą, Europos Vadovų Tarybą remti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į ES uždraudimą ir bendrą ES poziciją šioje srityje.
Latvija laikinai jau uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, tačiau ne tranzitą.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-03-14
Lenkų ūkininkai į Ukrainą pradėjo leisti daugiau vilkikų, bet protestų baigti nežada
Pasienį su Ukraina blokuojantys Lenkijos ūkininkai į kaimyninę šalį pradėjo įleisti daugiau sunkvežimių, tačiau nuo lapkričio trunkančių protestų pasienyje baigti nežada. Per valandą į Ukrainą įleidžiamų vilkikų skaičius padidėjo nuo trijų iki penkių. Nuo penktadienio Lenkijos ūkininkai žada blokuoti ir vieną iš sienos perėjimo punktų su Slovakija.
Protestuotojai tvirtina neva iš šios šalies į Lenkiją patenka ukrainietiški grūdai. Žadama, kad į abi sienos puses bus praleidžiamas vienas sunkvežimis per valandą. Blokadą žadama tęsti iki kovo pabaigos.
Tarptautinės Lenkijos verslininkų Ukrainoje asociacijos pirmininkas Szymonas Waszczynas sako, kad Lenkijos ūkininkams blokuojant Ukrainos sieną, šioje šalyje dirbančios lenkų bendrovės patiria šimtų milijonų JAV dolerių nuostolius.
„Tai tiesioginiai nuostoliai, kuriuos abejų šalių įmonės patiria, nesugebėdamos pristatyti prekių ir įvykdyti sutarčių. Konkrečių skaičių nurodyti negaliu, bet jie siekia dešimtis ir šimtus milijonų dolerių“, – kalbėjo Sz. Waszczynas.
Remdamasis Europos verslo asociacijos tyrimų duomenimis, Sz. Waszczynas užsiminė, kad kiekviena iš 44 Ukrainoje apklaustų Lenkijos bendrovių dėl streiko prie Ukrainos ir Lenkijos sienos patyrė vidutiniškai 700 000 JAV dolerių nuostolių. Šią sumą sudaro tiek tiesioginiai nuostoliai, tiek baudos dėl sutarčių nevykdymo, tai yra nesugebėjimo pristatyti siuntas. Dėl to labiausiai nukentėjo statybų sektorius.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-03-14
Patvirtinta nauja tręšimo mėšlu ir srutomis tvarka
Aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė įsakymo „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pataisas, kuriose numatyta nauja tręšimo mėšlu ir srutomis tvarka. Dėl šios tvarkos po antradienį įvykusių derybų susitarė abiejų ministerijų ir ūkininkams atstovaujančių organizacijų atstovai. Išsamiau, kaip tinkamai mėšlą laikyti, saugoti ir juo tręšti, skaitykite Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.
„Laukus tręšti mėšlu ir srutomis bus draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., tačiau naujoje tvarkoje yra numatyta išimčių. Jos įteisintos dėl skirtingų gamtinių sąlygų minėtais laikotarpiais“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. bus galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurios nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Bus draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos, o į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui.
Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. tręšimui galioja tos pačios sąlygos, tačiau netaikomas reikalavimas, kad azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui.
Kaip ir anksčiau, visu laikotarpiu draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę.
Naujoje tvarkoje nebelieka nuostatos, kad Žemės ūkio ministerija gali paskelbti ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvoje arba atskiruose regionuose, jei 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃.
„Ateityje, kai sulauksime mokslininkų išvadų, ketiname tobulinti šios tvarkos nuostatas dėl mėšlo laikymo rietuvėse“, – teigia aplinkos viceministrė.
Tręšiant dirvą mėšlu ir srutomis būtina laikytis aplinkosauginių reikalavimų, nes neatsakingas tręšimas organinės kilmės trąšomis daro žalą aplinkai. Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-03-13
S. Gentvilas: su ūkininkais susitarėme, kada atšilus orams, tręšti laukus mėšlu
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad susitarė su antradienį protestavusiais ūkininkais, reikalavusiais sutrumpinti draudimo tręšti mėšlu laikotarpį. Anot jo, priimtas kompromisas, kad atšilus orams ūkininkai gali mėšlu tręšti savo laukus jau nuo kovo 1 d. „Antradienį yra padėtas parašas ir man atrodo kompromisas rastas. Tik reikia įvardinti, kad neturi būti viskas gamtos sąskaita daroma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė S. Gentvilas.
„Dabar mes esame priėmę kompromisą, kad atsižvelgiant į gamtines sąlygas ir atšilus orams, nuo kovo 1 d. atsiranda galimybė išvežti mėšlą į laukus. Bet čia yra ūkininkų infrastruktūros neturėjimas pakankamas. Ir tai stumia juos išvežinėti anksčiau į laukus, kai dar įšalas ne visada išėjęs“, – aiškino jis.
Anot Aplinkos ministerijos svetainėje pateiktos informacijos, šiuo metu laukus draudžiama mėšlu tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus kai Žemės ūkio ministerija paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią.
Tuo metu antradienį prie Aplinkos ministerijos protestavę ūkininkai reikalavo pakeisti mėšlo tręšimo draudimo terminą į gruodžio 1 d. – kovo 1 d.
Aplinkos ministro vertinimu, ūkininkų problemas dėl mėšlo sukėlė dėl lietingos žiemos persipildžiusios talpyklos. Visgi, jo manymu, dar nėra tinkamas laikas tręšti laukus, mėšlas nubėgs į vandens telkinius, kas prisidės prie jų blogos būklės ir „žaliavimo“.
„Čia yra ne aplinkosauginis klausimas, bet ūkininkų infrastruktūros neturėjimo klausimas. Nes ūkininkams trūksta vietos talpinti besikaupiančias srūtas ir jie nori tai išvežioti po laukus. O kaip matėme šį ilgąjį savaitgalį – Žemaitijoje buvo geras šerkšnas. Trakuose ant Galvės ežero buvo kai kur po porą centimetrų ledo“, – aiškino ministras.
„Ant įšalusios žemės esantis mėšlas nubėga į upes ir upelius. Ir dėl to žaliuoja pusė mūsų upių, žaliuoja Kuršių marios“, – pabrėžė jis.
Antradienį prie Aplinkos ministerijos protestavo keliolika iš Telšių atvykusių ūkininkų. Jie reikalavo pakeisti mėšlo tręšimo draudimo terminą ir naikinti mėšlo tręšimo planui keliamus perteklinius reikalavimus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-14
Seimas ketvirtadienį nesvarstė siūlymo uždrausti importuoti į Lietuvą rusiškus žemės ūkio produktus
Seime iš ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas siūlymas uždrausti į Lietuvą įvežti, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Klausimą išimti iš darbotvarkės paprašęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad yra gauta Teisės departamento išvada ir Vyriausybės siūlymas integruoti idėją i kitą įstatymą.
„Prašau projektą išimti darbotvarkės, nes buvo gauta Teisės departamento išvada ir Vyriausybės siūlymas integruoti pačią idėją, grūdų transportavimo per Lietuvą uždraudimą, į Vyriausybės pateiktą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuris Seime bus svarstomas artimiausiu metu“, – posėdžio metu teigė V. Pranckietis.
„Tikiuosi bendro sutarimo“, – pažymėjo jis.
Klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas bendru sutarimu.
ELTA primena, kad įvairioms frakcijos atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo laikinai uždrausti importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Siūloma, kad importo draudimas galiotų nuo šių metų balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. Įstatymo pataisas parėmė beveik 20 parlamentarų.
Vienas iš sausio mėnesį protestavusių Lietuvos ūkininkų reikalavimų buvo sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.
Taip pat Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius įregistravo pasiūlymą, kuriuo siekiama laikinai uždrausti ne tik importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija, bet taip pat uždrausti ir jų gabenimą per mūsų šalį tranzitu.
