Žemės ūkio naujienos: 2024-06-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Birželio 12 d. kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją apie paramą jauniesiems ūkininkams
Jaunieji ūkininkai, teikiantys paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų plano intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ kviečiami stebėti tiesioginę transliaciją apie šios paramos galimybes jau šį trečiadienį – birželio 12 d., 14 val. Transliacijos metu žiūrovai bus galės pateikti klausimus bei išgirsti atsakymus į juos. Klausimus bus galima pateikti transliacijos metu užpildžius klausimo pateikimo formą, ją rasite čia.
Transliacijos metu bus pristatytos šiam paraiškų teikimo etapui aktuali informacija apie paramą: naujausia statistika, šios paramos formas, tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, paramos gavėjų įsipareigojimus gavus paramą. Bus atkreiptas dėmesys į atvejus, kada jaunųjų ūkininkų projektai laikomi rizikingais bei kokias dažniausiai pasitaikančias klaidas paraiškose aptinka NMA vertintojai.
Transliaciją bus galima stebėti NMA Youtube platformoje, nukopijavus šią nuorodą:https://youtube.com/live/ar96rwOnwmQ?feature=share.
Pasibaigus transliacijai, NMA svetainėje bei NMA Youtube kanale bus paskelbtas jos įrašas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-10
Lietuvos kaimo tinklo narių projektams – papildomos lėšos
Informuojame, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimu skirtos trūkstamos paramos lėšos Lietuvos kaimo tinklo paraiškoms, pateiktoms šių metų kovo–balandžio mėnesiais pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. ŽŪM priėmus sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo, papildomai gauta 242 487 Eur paramos, todėl minėti 13 pareiškėjų – Lietuvos kaimo tinklo narių – galės įgyvendinti savo projektus pilna apimtimi.
Nacionalinei mokėjimo agentūrai įvertinus pagal SP priemonę pateiktų paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, 13-ai paraiškų, surinkusių didžiausią – 100 balų skaičių, paramos lėšų pakako tik iš dalies: bendra jų prašoma paramos suma sudarė 798 237 Eur, tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui skirta paramos suma sudarė 555 750 Eur.
Primintina, jog parama Lietuvos kaimo tinklo nariams skirta organizuoti ir vykdyti renginius, skirtus suinteresuotus subjektus supažindinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, skatinti jų dalyvavimą įgyvendinant šį planą, prisidėti prie jo įgyvendinimo kokybės gerinimo ir užsiimti kita su strateginio plano kokybišku įgyvendinimu susijusia veikla.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-10
Nepaisant ir toliau mažėjančios pieninių galvijų bandos Europos Sąjungoje (toliau – ES), 2024 m. ES valstybėse žalio pieno supirkimas turėtų šiek tiek padidėti
Praėjusiais metais, nepaisant mažėjančių, bet vis dar aukštame kainų lygyje išsilaikiusių žalio pieno kainų, ES valstybėse* buvo supirkta 144,71 mln. t žalio pieno, t. y. 0,1 proc. daugiau nei 2022 m. Nors bendras ES valstybėse* supirktas žalio pieno kiekis keitėsi nedaug, tačiau žalio pieno supirkimo pokyčiai tarp kai kurių valstybių buvo stebimi: pavyzdžiui, Airijoje, Prancūzijoje, Italijoje žalio pieno supirkimas sumažėjo, o Belgijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje – padidėjo.
Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo supirkta 1,35 mln. t žalio pieno – 0,8 proc. mažiau nei prieš metus. Šiems pokyčiams įtakos turėjo orų sąlygos ir struktūriniai pokyčiai.
Nepaisant gana stabilios žalio pieno pasiūlos, ES valstybėse* stebimas ilgalaikis pieninių galvijų bandos mažėjimas (2023 m. pieninių galvijų banda sumažėjo 1,7 proc.). Šį mažėjimą kompensavo žalio pieno išeigos padidėjimas, kuris pernai buvo apie 1,8 proc., didesnis nei 2022 m. Taip pat dėl palankių oro sąlygų buvo stebimas pieno kokybės pagerėjimas: pieno riebalų kiekis žaliame piene padidėjo apie 0,7 proc., o pieno baltymų kiekis žaliame piene padidėjo apie 0,6 proc.
Europos Komisija prognozuoja, kad 2024 m. esant įprastoms oro sąlygoms ir aukštesniam žalio pieno kainų lygiui, ES valstybėse* žalio pieno supirkimas turėtų būti apie 0,4 proc. didesnis nei prieš metus. Nors ir šiais metais tikimasi tolesnio ES pieninių galvijų bandos mažėjimo (apie 0,5 proc.), tačiau tai neturėtų turėti įtakos žalio pieno pasiūlai dėl 0,9 proc. išaugsiančios žalio pieno išeigos.
Šių metų I ketvirtį ES valstybėse* supirkta 36,33 mln. t žalio pieno – 1,1 proc. daugiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Analizuojamą ketvirtį, palyginti su 2023 m. I ketvirčiu, Lietuvoje žalio pieno supirkimas padidėjo apie 7,1 proc. (iki 320,3 tūkst. t).
2024 m. pradžioje ES žalio pieno supirkimo kainos stabilizavosi ir siekė apie 0,46 EUR/kg. Šis aukštas kainų lygis net 15,0 proc. viršijo 5 metų žalio pieno supirkimo kainų vidurkį.
Šaltinis: Agro RINKA, nr. 10 (446), 2024-06-10
Parama ir už aukštesnių gyvūnų gerovės standartų taikymą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad pareiškėjai gali kreiptis paramos pagal keturias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklas. Svarbu žinoti, kad yra naujovių siekiantiems užtikrinti aukštesnių gyvūnų gerovės standartų taikymą pagal dvi veiklas: „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą“ ir „Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“.
„Viena jų – ne rečiau kaip kiekvieną ketvirtį deklaruoti laikomus ūkinius gyvūnus. Tai svarbu, nes vėliau priemonėje „Gyvūnų gerovė“ dalyvaujančių deklaruotų ūkinių gyvūnų suma padalinama iš deklaravimų skaičiaus. Jei per ketvirtį nebuvo jokių deklaravimo duomenų, imama 0 reikšmė ir užskaitomas kaip vienas deklaravimas, o jei ūkyje buvo atlikta patikra, jos metu nustatyti faktiniai duomenys užskaitomi kaip papildoma deklaracija, deklaravimų skaičius neribotas“, – atkreipia dėmesį ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyr. specialistas Gediminas Vagonis.
Per vieną mėnesį nuo paraiškos pateikimo pareiškėjas turi informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) elektroniniu paštu info@vmvt.lt apie technologines pertraukas kiekviename tvarte (nurodyti paukštidės ir (ar) kiaulidės unikalų numerį), įrašytame į priemones (jei tokios taikomos), nurodant jų pradžią ir pabaigą. Jei technologinės pertraukos pradžia ir (ar) pabaiga dėl nenumatytų priežasčių pasikeitė, būtina informuoti VMVT per vieną darbo dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo datos.
„Atsirado ir dar vienas pokytis dėl antibiotikų naudojimo. Jei antibiotikų panaudojimas yra neišvengiamas, jų skyrimas turi būti pagrįstas laboratorijoje atliktos gaišenos ir (ar) patologinės medžiagos ir (ar) klinikinės medžiagos mėginio tyrimo rezultatais, kuriais patvirtinamas tikslinis patogenas ir jautrumas antibiotikams (antibiograma)“, – sako vyr. specialistas G.Vagonis.
Pareiškėjas privalo ne rečiau kaip kartą per mėnesį informuoti VMVT, pateikdamas antibiotikų skyrimo pagrįstumą įrodančius dokumentus (laboratorijoje atlikto gaišenos ir (ar) patologinės medžiagos ir (ar) klinikinės medžiagos mėginio tyrimo protokolą, kuriame nurodytas nustatytas tikslinis patogenas, antibiograma) bei nurodydamas unikalų paukštidės numerį ir paukščių, kuriems suduoti antibiotikai, skaičių.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-06-11
Ministras K. Navickas: „Atsakas į klimato kaitos pokyčius – tvarus dirvožemio valdymas“
Intensyvus dirvožemio naudojimas ir klimato kaita išryškina pasaulio dirvožemio problemas, kurias nedelsdami turi spręsti ir ūkininkai, ir vartotojai. Ką privalome padaryti šiandien, kad turėtume sveiką dirvožemį rytoj? Šis ir kiti svarbūs klausimai aptariami tarptautinio projekto „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL) konferencijoje, kuri vyksta birželio 10–14 dienomis Vilniuje.
Mokslininkai iš 24 šalių susibūrė dėl svarbaus tikslo – pasiūlyti sprendimus žemės ūkyje naudojamų dirvožemių sveikai būklei užtikrinti. Visą savaitę truksiančioje konferencijoje bus kalbama apie tris pagrindinius aspektus, kurie gali padėti pagerinti Lietuvos ir pasaulio dirvožemių būklę: anglies sekvestraciją (t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų pašalinimą iš atmosferos fotosintezės būdu, užrakinant anglį dirvožemyje), dirvožemio sveikatos stebėseną ir tvarų dirvožemio valdymą.
Šio renginio organizatoriai yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Jungtinė mokslinių tyrimų programa EJP SOIL, Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos mokslų akademija.
Kaip akcentavo konferencijoje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, dirvožemis yra mūsų maisto sistemų ir aplinkos pagrindas. Deja, jo būklė prastėja daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Europoje. Dirvožemio tausojimas yra vienas iš Lietuvos Vyriausybės prioritetų.
Pernai Žemės ūkio ministerija patvirtino Darnaus dirvožemio naudojimo veiksmų planą, kuriame nustatyti tikslai ir priemonės, kaip iki 2030 metų pagerinti dirvožemio būklę, taip pat paskatinti įvairių institucijų ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą.
Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane ūkininkams siūloma 10 įvairiems žemės ūkio sektoriams tinkančių ekologinių sistemų, skirtų tausoti vandenį, dirvožemį, biologinę įvairovę bei kraštovaizdį. „Daugelis šių ekologinių sistemų praėjusiais metais buvo labai populiarios, o tai rodo, kad einame teisingu keliu skatindami pereiti prie tvaresnės žemės ūkio praktikos“, – kalbėjo ministras.
Konferencijoje bus kalbama ir apie ES žaliojo kurso politikos iniciatyvas. Lietuva pritaria Europos Komisijos pasiūlymui dėl Dirvožemio monitoringo ir atsparumo direktyvos, padėsiančios užtikrinti geresnę dirvožemio apsaugą ES. Tikimasi, kad siūlomas naujasis Anglies dioksido šalinimo sertifikavimo reglamentas prisidės prie naujovių ūkių lygmeniu.
Pasak ministro K. Navicko, EJP SOIL suteikia neįkainojamų duomenų bei įžvalgų apie dirvožemį ir jo tvaraus valdymo praktiką. Ši programa taip pat skatina bendradarbiavimą ir mainus tarp šalių, mokslinių tyrimų institucijų ir atskirų mokslininkų.
Tačiau EJP SOIL misija nesibaigia tyrimais. „Būdami politikos formuotojais galime padėti užtikrinti, kad svarbūs EJP SOIL rezultatai paskatintų reikšmingus politikos pokyčius ir didesnį tvarios žemės ūkio praktikos įsisavinimą. Tai tikrasis jūsų darbo poveikis, kuris bus naudingas ir ūkininkams, ir visuomenei, ir aplinkai“, – sakė Žemės ūkio ministerijos vadovas.
