Žemės ūkio naujienos: 2024-06-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas su ūkininkais aptarė paramos teikimo jauniesiems ūkininkams rizikas
Keičiantis ūkininkavimo tendencijoms, dalis jaunųjų ūkininkų, įgyvendinančių ES paramos projektus, patenka į rizikos sąrašus ir yra dažniau tikrinami kontroliuojančių institucijų. O tai kelia didelį nepasitenkinimą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susitikęs su Jaunųjų ūkininkų sąjungos nariais ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistais, aptarė paramos teikimo situaciją ir galimus sprendimus.
Priemonė, pagal kurią remiami įsikurti norintys jaunieji ūkininkai, yra viena rizikingiausių. Vis daugiau nerimą keliančių signalų gaunama ir iš kitų ES šalių, situacija aktyviai domisi ir ES audito institucijos. „Stebime tokią tendenciją – tikrai dirbantys jaunieji ūkininkai dabar yra atsidūrę tarp girnų. Dėl paramos su realiai ūkininkaujančiais konkuruoja pasipelnyti siekiantys išmokų medžiotojai“, – teigė T. Orlickas.
Jaunųjų ūkininkų subsidija yra 100 proc. finansuojama ES paramos lėšomis, todėl ir atsiranda daug norinčiųjų gauti paramą, prie kurios nereikia prisidėti savo lėšomis. Siekiant sąžiningo ir skaidraus ES lėšų paskirstymo, NMA nuolat bendradarbiauja su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Po praėjusiais metais įvykusio paraiškų rinkimo buvo peržiūrėtos sankcijos ir papildomi apribojimai dėl susietumo, pajamų nustatymo bei kt. Papildomi reikalavimai ir neplaniniai patikrinimai sukėlė kai kurių ūkininkų nepasitenkinimą.
„Tendencijas matome labai aiškiai. NMA atliekami patikrinimai yra įrankis išsiaiškinti tikruosius ūkininkus“, – sakė ministras K. Navickas.
Ministras paragino ūkininkų asociacijas pateikti konkrečius siūlymus, kaip galima būtų patobulinti paramos administravimo procesus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-12
2024 m. balandžio mėn. sumažėjo pasaulinės nugriebto pieno miltelių (toliau – LPM) kainos, o sviesto – padidėjo
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, šių metų balandžio mėn. pieno gaminių kainų indeksas siekė 123,7 punktus ir buvo 1,6 proc. mažesnis nei kovo mėn. bei 4,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Analizuojamą laikotarpį labiausiai sumažėjo į indekso skaičiavimą įtrauktų LPM kaina, dėl sumažėjusios paklausos ir didelės ES valstybėse pagamintų LPM pasiūlos.
Europos Komisijos duomenimis, analizuojamą laikotarpį, palyginti su 2024 m. kovo mėn., 1,3 proc. (iki 2,40 EUR/kg) sumažėjo vidutinė ES LPM pardavimo (gamintojų) kaina (be PVM), o sviesto – padidėjo 1,9 proc. (iki 5,74 EUR/kg). Naujausiais šių metų gegužės 26 d. duomenimis, LPM kaina siekė 2,44 EUR/kg, o sviesto kaina ir toliau didėjo (iki 6,09 EUR/kg).
Šaltinis: Agro RINKA nr. 10 (446), 2024-06-10
Lietuviškos ekologinio ūkininkavimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą
Lietuvių liaudies patarlė byloja – obuolys nuo obels netoli rieda. Tai patvirtina ir ekologiškai ūkininkaujantys šalies ūkininkai – pirmiausia patys perėmę žemdirbystės tradicijas iš tėvų, o vėliau savo patirtį perdavę ir atžaloms. Ką reiškia ūkininkauti iš kartos į kartą ir kuo išsiskiria ekologinis ūkininkavimas?
Saulius Daniulis Ukmergės rajone ekologiškai ūkininkauja jau daugiau nei dvidešimt metų. „Ūkininkavo ir proseneliai tiek iš mano mamos, tiek iš tėčio pusės, ir tėvukas, tad nieko stebėtino, kad ir aš tuo pačiu užsiimu. Proseneliai ūkininkavo iki Antrojo pasaulinio karo, jų ūkis buvo ekologinis, be jokios chemijos. Apskritai daugybę šimtmečių tradicinis ūkininkavimas buvo tik ekologinis, viskas pasikeitė XX amžiaus viduryje, po dviejų pasaulinių karų.
Mano proseneliai ir tėvai žemę gerbė ir mylėjo, tausojo ją, to išmokė ir mane. Tėvas ekologiškai ūkininkauti pradėjo maždaug 2000-aisiais metais, netrukus prie jo prisijungiau ir aš. Oficialiai savo veiklą žemės ūkyje pradėjau 2001 metais“, – pasakoja vyras. Iš pradžių abu Daniuliai kartu augino juoduosius serbentus, rinkdavo ir parduodavo jų pumpurus ir uogas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pasikeitė nemažai dalykų, pakito žemės ūkio reglamentavimas, prisidėjo įvairių naujų reikalavimų.
Ūkininkavimo kryptį pamažu teko keisti, nes auginti juoduosius serbentus vien dėl jų pumpurų tiesiog nebeapsimokėjo. Kurį laiką ukmergiškis augino uogas, tačiau vėliau pasirinko augalininkystę. Šiuo metu S.Daniulis ekologiškai augina įvairius grūdinius ir kitus kultūrinius augalus: kviečius, kvietrugius, avižas, sojas, pupas, rapsus.
„Iš viso turiu 120 hektarų. Tačiau kai į ekologinį ūkininkavimą pasuko ir visos trys mano dukros, hektarų gerokai padaugėjo – iki maždaug 700, nes dukrų žemė yra greta manosios. Nors dukterys yra registravusios atskirus ūkius, vis dėlto sėti, prižiūrėti ir nuimti derlių reikia mums visiems, juolab kad grūdinės kultūros, kurias auginame – tokios pat. Esame įkūrę savo šeimos kooperatyvą, tad viską, ką galime daryti bendrai, tą ir darome“, – pasakoja S.Daniulis.
Tėvo – patirtis, dukterų – idėjos, jaunatviška energija
Į klausimą, kas paskatino ūkininkauti ekologiškai, pašnekovas tikina tokį sprendimą priėmęs kažkaip natūraliai. „Mūsų šeimai visada buvo svarbu, kokius produktus mes valgome, kokioje aplinkoje gyvename. Viena vertus, smagu, kad šiuolaikinis vartotojas yra reiklesnis nei prieš kelias dešimtis metų ir vis dažniau ieško natūralesnės, sveikatai palankesnės produkcijos, kita vertus, pokyčiai visuomenėje nėra tokie spartūs, kaip norėtųsi.
Mėgstu juokauti, kad žmonės savo augintinius kartais myli labiau nei patys save, nes jiems geba nupirkti Premium segmento ėdalo, kur visos sudėtinės dalys – aukščiausios kokybės, natūralios, o savo stalui vis dar renkasi XXL pakuotes, kur gaminys visiškai neaišku koks“, – pastebi ūkininkas. Kalbėdamas apie perduodamą ekologinio ūkininkavimo tradiciją iš kartos į kartą, S.Daniulis atviras – dukros jo pėdomis nusprendė pasekti ne iš karto.
„Niekaip neskatinau jų rinktis daryti tai, iš ko duoną pelniausi pats. Leidau pačioms apsispręsti. Tad visos trys ir mokslus pabaigė, ir po užsienį pakeliavo, pagyveno svetur, išbandė kitokias specialybes. Nors mano šviesaus atminimo tėvukas ir nebuvo tuo labai patenkintas. Anot jo, kokie čia dar londonai, jei prie ūkio rankų trūksta“, – šypsodamasis prisimena S. Daniulis. Tačiau visos trys jo dukros galiausiai grįžo tėviškėn ir nusprendė taip pat ūkininkauti.
Pradėjo nuo nedidelių ūkių, tačiau kasmet po truputį jų plotą didina, nuomojasi vis daugiau žemės. Maža to, turi minčių ir idėjų plėsti ekologinę ūkininkystę – planuoja auginti ekologiškas vištas dedekles. „Merginos sąmoningai suka paukštininkystės link. Nes paukščių mėšlą, anot jų, bus galima panaudoti laukams tręšti, o ekologiški grūdai bus puikus vištų lesalas. Naudos – daugiau, o gamtai tai kainuoja gerokai mažiau, nes ūkininkavimo ciklas bus visapusiškesnis. Va taip ir darbuojamės – mano patirtis ir daugybės metų įdirbis, jų – idėjos, jaunatviška energija ir drąsa, kuri darant ką nors naujo – nepaprastai reikalinga“, – tvirtina pašnekovas.
Ekologinės žemdirbystės keliu pasuko intuityviai
Alytaus rajone, Žvirgždėnų kaime, ekologiškai ūkininkaujanti Aldona Klimkevičienė ūkininkavimo tradiciją taip pat perėmė iš tėvų, nors ūkis registruotas vyro tėviškėje. Ūkininkavo abiejų tėvai ir seneliai. Seneliai buvo stiprūs ūkininkai. Sutuoktinių tėvai laikė nemažai gyvulių, turėjo žemės. Ūkininkė prisimena su vyru jiems padėdavę, nes darbo kaime niekada netrūkę. Be to, abu su vyru tuo metu dar laikę ir bites, iš viso turėję apie 40 bičių šeimų. „Vyro tėvams mirus, reikėjo apsispręsti: arba ūkininkaujame toliau, arba viską parduodame. Nusprendėme darbus tęsti. 2002-aisiais registravome savo ūkį. Ekologinės žemdirbystės keliu pasukome jau turėdami patirties, nes visada norėjosi gyventi švarioje ir neteršiamoje aplinkoje, kad vaikai valgytų natūralius produktus, be to, anuomet tai padaryti buvo gerokai lengviau nei dabar, nes buvo gerokai mažiau reikalavimų ir dokumentacijos“, – pasakoja A.Klimkevičienė
Anot moters, prieš dvidešimt metų ekologinė žemdirbystė visiems buvo naujas dalykas: ir tiems, kas jos ėmėsi, ir tiems, kas tokius ūkius prižiūrėjo. „Mokėmės, domėjomės, daug skaitėme, bandėme, tarpusavyje bendravome, patirtį kaupėme kartu“, – šypteli ir priduria, kad jų ūkininkavimo pradžia buvo 4 hektarai žemės, karvė, arklys, pulkas vištų. Pašnekovė atvira – laikui bėgant ūkis po truputį plėtėsi, nes aplink buvo nemažai apleistos, nedirbamos žemės.
„Pradėjome ją nuomotis. Gausėjo gyvulių. Labai pagelbėjo valstybės parama, nes tuomet pirmosios išmokos ekologiniam ūkininkavimui buvo visai kitokios nei dabar. Tai mus labai motyvavo. Įsigijome reikalingos technikos“, – tvirtina A.Klimkevičienė. Šiuo metu pašnekovės šeimos ūkyje laikoma 50 karvių, yra ferma, srutų rezervuaras, mėšlidė. Pagal ekologinius reikalavimus viskas iš ūkio sukauptų organinių trąšų yra naudojama laukams tręšti, nes ūkyje naudojama moderni įranga. 400 hektarų plote auginami rapsai, avižos, žirniai, pupos, grikiai, kvietrugiai, speltos. Beje, pastaroji kultūra prieš kurį laiką ypač sustiprino ūkį, nes Klimkevičiai buvo vieni pirmųjų Lietuvoje pradėję ją auginti.
„Visada stengiamės vystyti žiedinį ekologinį ūkį. Mėšlas, srutos naudojami kaip natūrali žemės trąša, o pievos, pasėliai užtikrina puikų gyvulių pašarą“, – teigia A.Klimkevičienė ir priduria, kad ūkyje kuris laikas padeda sūnaus ir dukters šeimos. Sūnus labiau padeda pačiame ūkyje, dukra tvarko buhalterinę apskaitą, padeda paruošti investicinius projektus. „Kodėl nusprendžiau eiti tėvų pėdomis, tęsti jų verslą? Na, kad labai pažįstama viskas. Juk užaugau ūkyje. Be to, man labiau patinka toks darbo pobūdis, kai gali būti lauke, gryname ore, o ne kur nors biure sėdėti prie kompiuterio. Tad ir specialybę rinkausi apie tai galvodamas, pagal išsilavinimą esu agronomas, – pasakoja A.Klimkevičienės sūnus Donatas.
Norint ekologiškai ūkininkauti, reikia nemažai kantrybės
Kaip teigia kalbinti ūkininkai, ekologiškomis laikomos tik tos grūdinės kultūros, kurios auginamos laikantis visų Europos Sąjungos ir nacionalinių ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Norint gauti ekologiško produkto patvirtinamąjį dokumentą, privalu atitikti reikalavimus nuo lauko iki galutinio vartotojo, tai įvertina nepriklausoma kontrolės įstaiga. Visa S.Daniulio ir jo dukrų bei A.Klimkevičienės ir jos sūnaus ūkiuose užauginta produkcija yra ženklinama Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu – iš baltų žvaigždučių suformuotu medžio lapu žaliame fone.
„Žalias lapas vartotojams garantuoja, kad viskas, ką užauginome, yra tikrai ekologiška. Šis simbolis bendras visoje Europoje ir žmonėms padeda nesupainioti maisto gaminių ženklinimo“, – tvirtina abu pašnekovai. Ekologinių ūkių priežiūra, anot ūkininkų, yra labai griežta ir vyksta ištisus metus: tikrintojai apie savo vizitą gali įspėti iš anksto, tačiau atvykti gali ir nieko iš anksto nepranešę.
Paimama žemės, pasėlių mėginių (pastarieji tiriami akredituotose Europos laboratorijose), taip pat įvertinama, kaip sėkla ar derlius yra sandėliuojami, atidžiai tikrinama ir ūkio dokumentacija, kokia sėkla, iš kur ir kada pirkta, studijuojami ūkininkų veiklos žurnalai: kada pasėta, kada tręšta, kaip saugotasi nuo kenkėjų, kada derlius nuimtas, kada ir kam jis parduotas. Ar sunku ekologiškai ūkininkauti? „Pats ūkininkavimas nėra itin sudėtingas, jei laikaisi nustatytų reikalavimų. Taisyklė čia paprasta – kultūrinis augalas turi augti pirmas, piktžolė – jo šešėlyje. O tam daug įtakos turi klimato sąlygos.
Pavyzdžiui, piktžolėms naikinti negalima naudoti jokių cheminių preparatų, tik mechanines priemones. Jei pavasaris labai drėgnas, tuomet būna sudėtinga įvažiuoti į dirvą, kad išakėtum piktžoles. Tada šios ima viršų, ir grūdų derlius būna menkas. Negalima naudoti ir sintetinių trąšų, tik – natūralias: mėšlą, kompostą ir pan. Ekologinėje žemdirbystėje būtina taikyti sėjomainą, kad žemė būtų naši ir sveika. Taigi, būtina geležinė kantrybė, nes jei kas nors nepasisekė dėl vienos ar kitos kultūros, atsigriebti bus galima tik po kelerių metų“, – teigia S.Daniulis.
Ekologinis ūkininkavimas Klimkevičių šeimai yra tapęs gyvenimo būdu. „Taip, reikalavimų ir dokumentacijos šitaip ūkininkaujant yra nepaprastai daug. Kartais juokaujame, kad nežinia kur daugiau dirbame: laukuose ar su popieriais, tačiau mums tai – įprasta. Puikiai suprantame, kodėl tiek daug taisyklių ir nurodymų. Prekybininkai, verslininkai dabar labai gudrūs – pasitelkdami rinkodaros triukus, savo produktus žymi įvairiais skambiais šūkiais ar akį patraukiančiais simboliais.
Dauguma tokių ženklų neturi nieko bendro su natūralumu, ekologija ar sveikata. Niekada nesivaikėme jokių madų. Mums svarbiausia, kad vartotojas galėtų gauti tikrai ekologišką produktą“, – pabrėžia D.Klimkevičius. Dalį savo produkcijos S.Daniulis ir jo dukros, A.Klimkevičienė ir jos sūnus parduoda bendradarbiaudami su kooperatyvu BIO LEUA, tad jų auginamų kultūrų ar gaminių iš jų galima nusipirkti kooperatyvo įkurtoje parduotuvėje „Rupūs miltai“, esančioje Kaune.
Šaltinis: lrytas.lt, 2024-06-13
Lietuvos ūkininkai džiaugiasi ankstyvu derliumi, tačiau bijo praėjusių metų kartojimosi
Neįtikėtinai karšta, Ispanijos orus primenanti šiųmetė gegužė jau nužydino rapsus, dar nė neprasidėjus vasarai laukuose nusviro javų varpos, gerokai į viršų šoktelėjo bulvių kerai, o kai kur netgi jau prasidėjo ankstyvasis bulviakasis. Visgi žemdirbiai pabrėžia: gera pradžia – nors ir pusė darbo, tačiau jo baigties dar negalima prognozuoti.
Prisimenant pernykštę patirtį, kai iš dangaus pasipylusi kruša Panevėžio rajone ne tik išdaužė derlių, bet ir prakiurdė pastatų stogus, labiausiai bijoma, kad toks reiškinys gali pasikartoti.
Stichijos pamokos
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, šis kraštas garsėja tuo, kad čia visi laukai apsodinti, nėra dirvonuojančių. Tad, jei neužklups stichijos, galima galvoti apie neblogą derlių. Anot jos, po nelemtų praėjusių metų, kai per Panevėžio rajoną prasiautė audra, iš dangaus pažėrusi kone kiaušinio dydžio ledėkų, gerokai daugiau žemdirbių apdraudė pasėlius.
Lietus laisto nevienodai
Upytėje veikiančios bendrovės „Genetiniai ištekliai“ vadovas Audrius Zalatoris pažymi, kad gamta pamėgo kraštutinumus. Iki pat praėjusio sekmadienio atrodė, kad lietaus mažoka, bet tądien Upytėje jo iškrito pusė mėnesio normos. „Dėl karščių viskas: rapsai, kviečiai, pievos, šiemet suvešėjo gerokai anksčiau. Šienavimą pradėjome dviem savaitėmis anksčiau nei įprasta ir jau nupjauta didžioji dalis pievų“, – pasakojo A. Zalatoris. Bendrovė „Genetiniai ištekliai“ augina 300 melžiamų karvių. Jos į laukus neišleidžiamos. Už pieno litrą perdirbėjai bendrovei šiuo metu moka 40 centų.
Gąsdina kruša
Žemės ūkio kooperatyvui „Panevėžio aruodas“ vadovaujantis Algis Atkočiūnas irgi džiaugiasi žemdirbiams bent kol kas neblogais metais. Pasėliai, pasak jo, išties suvešėjo anksčiau nei įprastai. „Šalnų, reikia manyti, nebebus. Bet kruša, jei dar ir su vėju, laukams tikrai gali pakenkti. Jau sunokusiems javams ypač grėsmingos vėtros, nes juos išguldo“, – nuogąstavo A. Atkočiūnas.
Kooperatyvo vadovas teigė, jog pernai, per sausrą, nustatyta santykinai nedaug augalų ligų, bet šiemet, kai ir šilta, ir drėgna, tenka atidžiai sekti derliaus augimą.
Pašoko per tris savaites
Genėtinių kaime bulves, svogūnus ir česnakus auginantis Dainius Kasiulis atkreipė dėmesį, kad šios daržovės šiemet suvešėjo neįtikėtinai greitai. „Tai dėl karšto pavasario. Anksčiau taip nebūdavo“, – patikino žemdirbys. Jis pasidžiaugė, kad daržovės puikiai auga, nors sodinti jas teko pora savaičių vėliau. „Žiemą mūsų laukuose tarp Raguvos ir Jotainių privertė labai daug sniego, tad ir pavasarį buvo šlapia, ilgai negalėjome įeiti į laukus. Bulves ir svogūnus sodinome tik gegužės viduryje. Nepaisant to, per tris savaites viskas sušoko augti, tikimės neblogo derliaus“, – kalbėjo D. Kasiulis. Jis svarstė, kad šiemet bulviakasis jo laukuose galėtų prasidėti liepos viduryje, nors įprastais metais kasti bulves būdavo pradedama liepos pabaigoje ir kasama iki spalio vidurio. Pasak ūkininko, žieminiai česnakai, pasodinti lapkričio pradžioje, paprastai auga devynis mėnesius. Tad nuimti juos planuojama vasaros pabaigoje. Svogūnus jis teigė ir sodinantis, ir nuimantis kartu su bulvėmis.
„Mano išauginti svogūnai yra labai paklausi daržovė, nes ilgai išsilaiko“, – sakė ūkininkas.
Gegužę krušų nebūdavę
Krekenavos apylinkių laukuose ūkininkaujantis Saulius Račkauskas dar praėjusią savaitę neramiai sekė orų prognozes – net 28-ias gegužės dienas jo pasėliai nematė lietaus. „Matydavau, atslenka debesis, ant kaimynų laukų užlyja, o manieji taip ir likdavo nepalaistyti“, – sako ūkininkas. Laimei, praėjusį sekmadienį dangus pagaliau palaistė ir jo laukus. Pasak ūkininko, ne mažesnį nerimą sukeltų iš dangaus pasipylusi kruša, kokią matė praėjusį savaitgalį viešėdamas Lietuvos pajūryje. Pasak S. Račkausko, iki šiol būdavo įprasta, kad ledai iš dangaus pasipildavo po liepos ar rugpjūčio karščių. „Kad ledais lytų gegužės mėnesį, per mano gyvenimą to dar nėra buvę“, – patvirtino ūkininkas. Jis atkreipė dėmesį, kad šiemet anksčiau nei įprasta nužydėjo rapsai, anksčiau javai sukrovė varpas.
Kada prasidės javapjūtė ir kada bus pradėti pjauti rapsai, pasak ūkininko, kalbėti per anksti. Įprastai rapsai pradedami pjauti trečią liepos savaitę, tikėtina, kad šiemet šio darbo bus imtasi kiek anksčiau.
O štai bulvių kasėjai laukuose turėtų pasirodyti dar anksčiau. „Mačiau reportažą, kad kaimyniniame Kėdainių rajone jau prasidėjo bulviakasis. Aš bulviakasį turėčiau pradėti liepos viduryje“, – svarsto S. Račkauskas.
Derlius greitas, bet trumpas
Daukniūnuose smidrų ūkį valdanti Ligita Urbonienė tvirtina, jog šie augalai užderėjo lygiai dviem savaitėmis anksčiau nei ankstesniais metais. Anksčiau jų derlių imti pradėdavę balandžio pabaigoje ar pirmosiomis gegužės dienomis, šiemet smidrai pradėti pjauti gegužės viduryje. „Įprasta, kad šparagus pjaudavome iki Joninių, bet šiemet baigsime jau šią savaitę. Šiųmetis derlius, sakyčiau, buvo neblogas, nors trumpas“, – sako L. Urbonienė. Pasak jos, šiemet anksčiau sužėlę smidrai jau pradeda medėti, tampa nebe tokie skanūs, keičia išvaizdą. L. Urbonienė juokauja smidrų pjovimą vadinanti vakaro malda, mat vakarais jie surenkami, kad ryte pirkėjams būtų patiekti švieži. Kadangi šiemet metai derlingi, pasak smidrų augintojos, taip pat gerai veši ir piktžolės, taigi darbo tikrai daug.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-06-12
Nepamirškite patikrinti nurodytų elektroninio pašto dėžučių!
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ragina savo klientus nuolat patikrinti savo elektroninio pašto dėžutes, kurių adresai buvo nurodyti paraiškoje – jais NMA nuolat siunčia su vykdomais projektais susijusias svarbias žinutes bei aktualius priminimus. NMA, rūpindamasi, kad projektus įgyvendinantys pareiškėjai ir paramos gavėjai nepraleistų svarbių terminų ir datų, kitų jiems aktualių įsipareigojimų, nurodytais elektroninio pašto adresais siunčia konkrečiam projekto vykdytojui svarbius pranešimus.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kartais NMA pranešimai elektroninėje pašto erdvėje atsiduria „Šlamšto“ ar „Reklamų“ skyrelyje, todėl, jei pranešimų negaunama, raginame pareiškėjus ir paramos gavėjus atidžiai pasitikrinti laiškus ir minėtuose el. pašto dėžutės skyreliuose. Tam, kad NMA siunčiami elektroniniai laiškai nepasiklystų, rekomenduojame juos įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą – tai galite padaryti naudodamiesi šia Laiškų patikimumo užtikrinimo instrukcija, kurioje rodoma, kaip NMA siunčiamus elektroninius laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-12
Ankstesnės žemės ūkio naujienos