Žemės ūkio naujienos: 2024-08-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerija netrukus skelbs 13,5 mln. eurų paramos kvietimą ūkininkams
Spalio pradžioje Žemės ūkio ministerija skelbs 13,5 mln. eurų paramos kvietimą visiems žemės ūkio sektoriams stiprinti. Anot ministerijos, pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės bei kitiems augalininkystės sektoriams bus skiriama po 3,375 mln. eurų paramos lėšų.
Į paramą galės pretenduoti tie ūkininkai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. eurų. Prašomos paramos dydis projektui galės siekti iki 80 tūkst. eurų arba 280 tūkst. eurų.
Parama gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams bus teikiama finansuojant 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tuo metu kitiems augalininkystės sektoriaus atstovams parama bus teikiama ne tik finansuojant 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, bet ir 20 proc. punktų padidinta jauniesiems ūkininkams bei pareiškėjams, ūkininkaujantiems gamtinių ar kitų specifinių kliūčių turinčiose vietovėse.
Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 7 iki lapkričio 4 dienos.
Šaltinis: www.lrt.lt, 2024-08-24
Žemės ūkio ministras: ūkininkai neturėtų būtų baudžiami už pievų arimą
Šalies ūkininkai neturėtų būtų baudžiami už pievų arimą, sako žemės ūkio ministras. Kazys Starkevičius priekaištauja derybininkams, nesugebėjusiems iš Briuselio išsireikalauti palankių daugiamečių pievų naudojimo sąlygų šalies ūkininkams. „Tikslas yra pasiekti, kad ūkininkai nebūtų baudžiami už pievų arimą“, – Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė ministras.
K. Starkevičius dėl tokios situacijos kaltina ministerijos derybininkus ir žemės ūkio atašė Europos Sąjungoje. „Mes neišsiderėjome (Briuselyje – BNS). Tai viena iš silpnų grandžių“, – sakė ministras.
„Briuselyje atstovų darbas blogas, kurie neišsiderėjo dėl palankesnės daugiamečių pievų dirbimo tvarkos. Jie nepilnai, netvirtai derėjosi, užtai paskui mes čia turime vargti. Gal reikia grįžti į Lietuvą padirbti, ne ten amžinai būti. Amžinai gali būti, jeigu yra geri rezultatai. Šiandien jų mes nematome“, – kalbėjo K. Starkevičius.
Jis pabrėžė, kad daugiametės pievos ir toliau deklaruojamos dirbtinai. „Visa eilė faktų, medžiagos suplaukė, kai nustatoma, kad penkerius metus buvo ariama, buvo kultūros auginamos, tačiau nors ir yra palydovinė medžiaga, kad taip buvo, Nacionalinė mokėjimo agentūra kažkodėl fiksuodavo, kad tai pieva“, – tvirtino ministras. 2023 metais ūkininkams deklaravus 566,6 tūkst. ha daugiamečių pievų, jų plotų santykis (palyginti su 2018 metais, kai tokių pievų buvo 694,5 tūkst. ha) sumenko daugiau nei 5 proc., o tokius pokyčius draudžia ES.
Todėl ūkininkams būtų reikėję atkurti bent 87 tūkst. ha daugiamečių pievų. Šiemet sausį per žemdirbių protestą ūkininkai piktinosi valdžios reikalavimu dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Šį pavasarį Europos Parlamentas pritarė reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčių, leidžiančių Lietuvos ūkininkams nebeatkurti tokių pievų – leista įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios nėra šuo metu deklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje – tai ir leido Lietuvai padengti 87 tūkst. ha pievų trūkumą. Iki šiol Lietuvai pavykdavo atrasti rezervinių plotų, kurie būdavo užskaitomi, todėl atkurti pievų ūkininkams nereikėjo. Lietuva yra įsipareigojusi ES išsaugoti daugiametes pievas.
Šaltinis: tv3.lt, 2024-08-21
Kviečių ateities sandorių kaina artėja prie žemiausio per beveik 4 metus lygio
Rinkos dalyviams nerimaujant dėl transporto sutrikimų Kanadoje ir vertinant optimistines gamybos Ukrainoje prognozes, kviečių kainos ketvirtadienį smunka link 5,2 JAV dolerio už bušelį kartelės ir artėja prie žemiausio nuo 2020 metų rugsėjo lygio, rašo portalas „Trading Economics“. Dėl galimo geležinkelininkų streiko Kanadoje, kuriame gali dalyvauti daugiau kaip 9 tūkst. „Canadian National Railway Co.“ ir „Canadian Pacific Kansas City Ltd.“ darbuotojų, ūkininkai iš anksto pardavė grūdus, kad išvengtų numatomų pervežimo problemų.
Tai svarbu, nes daugiau kaip 90 proc. Kanados grūdų vežama geležinkeliais, o 2024–2025 prekybos metais šalis turėtų išsiųsti apie 25,3 mln. tonų.
Tuo tarpu Europoje kviečių gamyba patiria spaudimą, ypač Prancūzijoje, kur, kaip manoma, šių grūdų gamyba sumažės ketvirtadaliu, o derlius bus vienas prasčiausių per kelis dešimtmečius. Nepaisant šių iššūkių, JAV žemės ūkio departamentas padidino Ukrainos kviečių gamybos prognozę 10,8 proc. iki 21,6 mln. tonų. Tai sustiprino lūkesčius dėl didesnės pasiūlos ir papildomai paskatino kviečių kainų smukimą.
Šaltinis: tv3.lt, 2024-08-22
Europoje plinta mėlynojo liežuvio liga
Jau keletą mėnesių Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje sparčiai plinta gyvuliams mirtinas virusas, sukeliantis mėlynojo liežuvio ligą. Neseniai virusas pasiekė Belgiją, ten šiuo metu susirgimai fiksuojami daugiau nei pusėje tūkstančio ūkių. Dėl ekstremalios situacijos gyvulininkystės sektoriuje paskelbta krizė, o ūkininkai tikisi gauti lengvatų vakcinoms, teigiama LNK reportaže.
Didje – galvijų augintojas. Vyras jau nemiega ištisą mėnesį kamuojamas minties, kad jo gyvulius pražudys liga. „Aš nerimauju, kartais net bijau atsikelti ir eiti pažiūrėti“, – sako jis.
Per dvi savaites Didje neteko 6 galvijų. Kaltininkė – mėlynojo liežuvio liga. Jau kuris laikas šią ligą sukeliantis virusas sparčiai plinta Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Panašu, kad jis neaplenkė ir Belgijos ūkių. „Pastebėjome, kad gyvuliai pradėjo duoti mažiau pieno. Taip pat ėmė ėsti žymiai mažiau“, – sako vienas ūkininkų. Per 40 darbo metų Markas niekada neregėjo tokios prastos savo gyvulių sveikatos. „Per dieną gauname nuo 500 iki 1000 litrų mažiau pieno. O tai yra labai daug“, – sako pienininkas Marc Decoster.
Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu epidemija paveikė 670 Belgijos ūkių. Žemės ūkio ministrai siūlo pripažinti, kad gyvulininkystės sektorių ištiko krizė. Tai turėtų leisti ūkininkams pasinaudoti lengvatomis ir jie galėtų vakcinas nusipirkti pigiau.
Galime sulaukti neregėto kainų šuolio: dėl nykstančių pieno ūkių prognozės niūrios
Pieno ūkiai Lietuvoje sparčiai nyksta. Ūkininkai skundžiasi, kad pragyventi iš pieno nebeįmanoma, o valdžia jiems ne padeda, o tik žlugdo. Karves išparduoda ir smulkūs, ir stambūs ūkininkai. Dažniausiai jos iškeliauja į Lenkiją. Į žemės ūkio ministro kėdę sėdęs Kazys Starkevičius žada pokyčius, tik vargu ar daug jų pavyks įgyvendinti per kelis mėnesius.
Pakaunėje pieno ūkį puoselėjęs Antanas Maknevičius pusė karvių jau pardavė ir skaudančia širdimi vyras pasakoja apie ardomą fermų įrangą. Likusi dalis karvių bandos dar laukuose. Bet ir ji jau paskutines savaites mėgaujasi lietuviška žole.
„Iš viso turėjom 450, tai dabar likę apie 200, bet ir tai lenkai jau avansą pravedę, pirkėjus turim“, – sako ūkininkas A. Maknevičius.
Vyras atvirauja, pieno ūkis tapo nuostolingas, tad po 43 ejų ūkininkavimo metų teko priimti drastišką sprendimą. „Ne tai, kad tave palaikytų, bet kad reikia tą daryt aną, reikalavimai papildomi. Didesni reikalavimai kai kitur, o už tą produktą tau… Atvažiavo, žiūrėk, jau centą, du, tris numuša, ir nežinai kodėl. Tokių kaip derybų jau reikia užmiršt, nėra jų. Pienas toks dalykas – nepasandėliuosi“, – pasakoja ūkininkas.
„Mažesni, kurie stato 100, 150, 50 litrų, jie gauna nuo 17 centų iki 34, tie dideli, kur 40 tonų stato. Bet mes Europos Sąjungoj gaunam pačią mažiausią kainą“, – kalba pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis. Ūkininkas skaičiuoja, kad nors pastaraisiais metais pagamino daugiau pieno, pinigų gavo gerokai mažiau. „Pernai 200 tonų daugiau, o pinigų gavom, jei 2022 buvo milijonas 400 tūkstančių, tai pernai tik milijonas jau už pieną. Tai kiek mažiau – 400 tūkstančių“, – dalijasi Antanas.
Pieno trūks arba jis brangs
Išmokas žemės ūkio ministerija taip pat nurėžė. „Nuėmė. Jokių išmokų už pieną, už karves – nieko. Tai kaip tu konkuruot gali, juk tos išmokos ne sau, darbuotojai 23, tai jiems atlyginimai, mokesčiai“, – teigia vyras. Pieno ūkiai, ypač mažesnieji ir vidutiniai, viens po kito užsidarinėja – per metus Lietuvoje nebeliko apie pusketvirto tūkstančio karves auginusių ūkininkų. „Kas metai po 13 tūkstančių karvių mažėja Lietuvoj, likę apie 200 tūkst. karvių. Jei po tiek karvių, tai sakau, imkim, į Raudonąją knygą įrašysim“, – kalba Jonas Vilionis.
Esą šalyje iš ketvirčio milijono pieno gamintojų beliko apie 10 tūkstančių. Tad prognozės niūrios – gali trūkti kokybiško pieno arba jo kaina šoks į neregėtas aukštumas. „Sako, atsivešim, sakau, gerai atsivešit, bet už kiek atsivešit ir ką mokėsit. Mes šiandien, jei per mėnesį, pagaminam virš 100 tūkst. tonų, tai 47 tūkst. tonų atsivežam iš Latvijos, Estijos. Sako, tai mes pagaminam tiek to pieno… Mums jo neužtektų, jei neatsivežtumėm iš Latvijos, Estijos ir dar baltyminio koncentrato iš Lenkijos, tai reiškia 2–3 gamyklas uždaryt“, – aiškina pieno gamintojų asociacijos vadovas.
Viltis deda į naują ministrą
Ūkininkai keikia buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko vykdytą politiką ir viliasi, kad naujai prisiekęs, kartą jau prie žemės ūkio ministerijos vairo buvęs, Kazys Starkevičius tvarkysis geriau. Ministras žada iš karto imti jautį, tai yra išsikerojusią biurokratiją, už ragų. „Ūkininkai karves melžia, o biurokratija ūkininkus melžia. Čia bus sprintas, bet pradedu nuo biurokratijos mažinimo, kur nereikia nei finansinių lėšų, nei kitų resursų – reikia pradėt nuo savęs.
Tai buvo 4 viceministrai, bus du“, – komentuoja žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Ministras kalba ir apie ūkininkų taip laukiamą pieno įstatymą. „Mano tikslas yra, kad jei pienas baltas, ta pati kokybė, tai būtų ta pati ir kaina. Mes ir Ekonomikos komitete nagrinėjam tą pieno įstatymą, ieškom galimybių“, – teigia ministras Starkevičius. Pieno gamintojų kantrybė senka, jau pernai protestavę – pienu laukus laistę, vėliau jį žmonėms nemokamai daliję – ūkininkai sako, jei situacija nesikeis – vėl bus protestai.
Šaltinis: tv3.lt, 2024-08-20
Vieta, kurioje nyksta vaikų baimės: alytiškiai įkūrė išskirtinį gyvulių ūkį
Alytiškių Kristinos ir Evaldo Petraičių sodyboje veiklos netrūksta – aplink sukinėjasi ožkos, žolės pageidaujantys triušiai, ramūs hailandai. Pastarieji galvijai, kilę iš Škotijos, ir yra didžioji sodybos puošmena. Jau šeštus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“.
Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmonių, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!
„Hailandų ūkį“ sodyboje įkūrusi šeima sakė, kad kurį laiką svarstė, kaip išnaudoti turimą aplinkinių žemių plotą.
„Iš giminių nupirkau sodybą, paskui 10 metų ji stovėjo nejudinama, nes gyvenome Vokietijoje, jos kurį laiką nepirko, tai nutariau, kad reikia gelbėti. Po to grįžome vieną, kitą kartą atostogų ir sakome: „Gal bandome, galbūt kas nors pavyks“, – dalijosi Evaldas.
Kristina pasakojo, kad prie sodybos jie turi nemažą žemės plotą, kuris yra krūmingas, todėl svarstė, kaip galėtų jį tinkamai panaudoti. Taip pat jie pastebėjo, kad aplink Alytų panašios pasiūlos nėra, tad nutarė kurti gyvulių ūkį su edukacijomis.
Hailandų jie įsigijo pasitelkę paramą smulkiesiems ūkiams, todėl tai padėjo įsitvirtinti ir plėsti ūkį.
„Rinkomės, ar elnius pirkti, ar dar ką nors. Atsirinkome hailandus, pervažiavome per kelis ūkius, pasiklausinėjome, ar jie tikrai neagresyvūs. Paskui įsitikinome, galvojome, gal suvaldysime kaip nors. Ir viskas gerai – visi nustebę, kokie ramūs gyvūnai, nes manė, kad jų nesugaudysime, lakstys į mišką ir pan. Jie pripranta prie savo vietos, žmonių, laikosi prie namų“, – teigė Evaldas.
„Pirmiausia radome tas karvytes hailandus. Turėjome planą, kad jie nuganytų mūsų žemę. Vėliau prasidėjo karantinas, niekur nebuvo galima judėti. Tai čia ūkininkavome, mano vyras paskelbė feisbuke, kad galima apsilankyti ūkyje. Žmonės pradėjo po truputį važiuoti, domėtis. Vėliau dar ir įvairios mokyklos sužinojo, kad galima atvykti“, – apie plėtrą pasakojo pašnekovė.
Taigi sodyboje šeima sukūrė įvairių edukacijų: turi sūpynių, karstynių, galima glostyti gyvulius.
„Šie metai yra pirmieji, kai ūkyje palaikome gyvulių įvairovę: nuo triušių iki avyčių. Sulaukiame daug klasių, mokinių. Išnešiojome informaciją po darželius. Stebėjome, kiek sulauksime dėmesio. Ir vaikams tikrai įdomu: kaip sakoma, ūkininkų mažėja, tad vaikai nebeturi kur nuvykti į kaimus, nes seneliai neaugina karvių. Tai proga iš arčiau pažinti gyvūną. Daug kas pirmą kartą vištą mato, glosto. Būna, kai kurie bijo, bet kiek pabūna ir susidraugauja – baimė pranyksta“, – sakė Kristina.
Atvykę lankytojai sodyboje gali švęsti gimtadienius, būna ir šeimadienių, kur susirenka kelios šeimos, vakaroja, kepa čirvinius blynus.
„Toks būna pasisėdėjimas – ir vaikams atrakcija, ir suaugusiesiems“, – sakė Kristina.
Ji kalbėjo, kad žmonės net iš Vilniaus pas juos atvyksta, pavyzdžiui, švęsti vaiko gimtadienį.
„Čia galima maitinti ožkytes, jas glostyti. Jos labai drąsios, geros, draugiškos. Visi gyvūnai tarpusavyje draugauja, nė viena ožkytė nekanda, nesibado, nors kai kurios mūsų karalienės ir ragus turi, bet tikrai nėra agresyvių gyvūnų. Dabar turime apie 13 ožkyčių“, – vardijo pašnekovė.
Evaldas akcentavo, kad vaikams labiausiai patinka triušiai, nes jie prijaukinti būti ant rankų.
„Tai vaikai pradeda edukacijas nuo mažiausių gyvūnų ir po to eina prie didesnių, kai apsipranta. Po to vaikai šilkines vištytes glosto, jų spalva tokia išskirtinė, truputį kitokios nei kiti“, – sakė jis.
Anot Evaldo, patys nedrąsiausi vaikai pabaigoje išvažiuoja kaip drąsiausi – apsipranta. Būna, dalis lankytojų grįžta ir po 3 kartus.
„Kai gyvūnai mažesni, vaikai būna kiek drąsesni, nes galvoja, kad jei didesni, tai kąs, bus pavojinga. Po to pamato, kad iš tiesų gyvuliai nepavojingi. Gyvūnėlius vaikai gali maitinti, duodame duonytės, avižinių dribsnių, įpilame į delniuką, tai labai gražiai sulaižo tas kruopytes. Kartais maitinamos ožkytės truputį pasistumdo, kad pirmai duotų užkandžių. Turime ir ponį, tai vėliau vaikai gali ant jo joti. Irgi daug kam būna pirmas kartas – vieniems drąsiau, kiti būna kuklesni“, – sakė Kristina.
Galiausiai per edukacijas pereinama prie hailandų būrio.
„Jiems nešame obuolių, duonos. Dar turime vieną mažą hailanduką, mama jo nepriėmė, tai nešamės didelę bonką pieno ir jį maitiname. Tai vaikams irgi tokia atrakcija“, – sakė Kristina. Evaldas minėjo, kad sodyboje turi 21 hailandą.
„Šiemet sulaukėme 3 jauniklių. Jų galima sulaukti ir žiemą, ir pavasarį. Hailandai prisitaikę vesti jauniklius, bet geriau, kad rudenį veršiuotųsi. Kai labai karšta, irgi nėra labai gerai – puola musės. Jiems patinka vėsesnis oras, žiema. Hailandų spalvos būna įvairios: nuo juodos iki tamsiai, šviesiai rudos. Patys hailandai išgyvena ilgai – iki 20 metų“, – kalbėjo jis.
Pasak Kristinos, edukacijos sodyboje paprastai trunka 2–3 valandas.
„Kol pasisupa, kol iškepame čirvinių blynų, vėliau dar ir ant laužo kepame zefyrus. Visi išsilaksto, išsibūna. Kartais net ir dar nenori išvažiuoti. Čia vaikai gali iš arti prisiliesti prie gyvūnų, o, pavyzdžiui, zoologijos sode tik iš toli pažiūrėti. Edukacijos vaikams su vaišėmis kainuoja 6 eurus asmeniui, o jeigu šeimos atvažiuoja pas gyvūnėlius, kaina žmogui – 5 eurai. Gimtadienių švenčių kainos priklauso nuo dienų, valandų, dalyvių skaičiaus, pageidavimų“, – kalbėjo pašnekovė.
Nors šeima įsikūrusi 12 kilometrų nuo Alytaus, jie akcentavo, kad viso miesto šurmulio jau atsikando, tad atėjo laikas, kai norisi gyventi truputį ramiau. „Darbu to nepavadinsiu, daugiau užsiėmimas“, – apie „Hailandų ūkį“ sakė Evaldas.
Kristina kalbėjo, kad šiais metais kol kas užtenka plėstis, tačiau svarstys, ką būtų galima pridėti kitąmet. „Pavasarį žiūrėsime, kiek plėsimės, nes vis tiek reikės naujų idėjų, kad vaikams būtų naujų įdomybių“, – kalbėjo pašnekovė.
Šaltinis: Robertas Macius, Domantas Umbrasas, LRT.lt, 2024-08-24
