Ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, iki rugsėjo 30 d. turi užbaigti šienavimo darbus. Ūkininkai, vykdantys veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos žemėje“, šienavimą privalo baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę būtina pašalinti iki rugsėjo 30 d., ją paskleisti ir smulkinti yra draudžiama.
Vykdantys veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, pareiškėjai ir paramos gavėjai galėjo pasirinkti melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdą.
Jei pasirinktas būdas, kai nušienauta žolė yra išvežama:
* melioracijos griovio šlaitą ir 3 m pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus – pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.;
* pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 3 metro pločio apsauginėje juostoje;
išvežti nušienautą žolę, iškirstus krūmus ir jų ataugas iki rugsėjo 30 d.
Jei pasirinktas būdas, kai nušienauta žolė yra susmulkinama ir paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito:
* melioracijos griovio šlaitą ir 3 metro pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus – pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.;
* nušienautą žolę galima susmulkinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., nesmulkintą žolę išvežti (nesusmulkinta žolė negali būti palikta pradalgėse ant melioracijos griovio šlaito ir 3 metro pločio apsauginėje juostoje);
* iki rugsėjo 30 d. pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 3 metrų pločio apsauginėje juostoje.
Pareiškėjai, vykdantys veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, pasėdami ir įrengdami medingųjų augalų juostas ar laukus pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, rugsėjo 1–30 dienomis turi nupjauti visą likusį plotą ir išvežti nupjautą žolę iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti yra draudžiama.
Pareiškėjai, pasėdami ir įrengdami daugiamečių žolių juostas ar laukus pagal veiklos sritį „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ (išskyrus praeitais metais GPŽ ir DGA kodais deklaruotus plotus), visą nupjautą žolę iš lauko privalo išvežti iki rugsėjo 30 d., nušienautą žolę draudžiama paskleisti ir smulkinti.
Vykdydami veiklą„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja antrąjį žolės pjovimą pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d. ir šienavimą baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Antrosios pjūties žolę privaloma išvežti iki rugsėjo 30 d.
Kai pareiškėjų ar jų valdos partnerio arba valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektarui, nenuganytos žolės likučius būtina nušienauti ir pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos ar nušienautos žolės likučius iki spalio 30 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-09-03
Žemaitijoje siautėja vilkai – pjauna ne tik avis, bet ir veršius ar šunis
Žemaitijos regiono gyventojai skundžiasi negalintys atsiginti vilkų. Jie pjauna ne tik avis, bet ir veršius ar šunis. Vilkai vis dažniau atklysta į gyvenvietes. Plėšriųjų žvėrių elgsenos tyrinėtojas sako, kad tam įtakos turi netinkamas populiacijos valdymas, nemedžiojami probleminiai vilkai. Telšių rajono Karštenių kaimo gyventoja pasakoja, kad į jos sodybą vilkai vis atklysta jau trečius metus. Šį rugpjūtį papjovė kelias avis.
„Visa banda vilkų atėjo, išpjovė keturias avis. Netgi čia netoli pasikasė kieme vieną, vieną visiškai papjovė, vienos net neberadom, išsinešė“, – sako Karštenių gyventoja Alma Žilevičienė.
Plėšrūnai šeimininkauja ir stambiuose ūkiuose. Žarėnuose ūkininkaujantis Tomas Palekas sako, kad vilkas papjovė stambų veršį. Du smarkiai apdraskė. Tą patį ūkį vilkas siaubė tris naktis iš eilės.
„Kamerą buvom 2 metrai nuo veršiuko pastatę ir taip – ateina, nebijo nei tų kamerų, nieko. Jis tiesiog atėjo kaip niekur nieko, pasiėmė aną ir tempias toliau, kad pabaigtų. Nuo fermos 50 metrų. Čia kaip sako, užsidarykit veršiukus, tai sakau, jeigu užsidarysim, į fermą pradės eiti“, – teigia ūkininkas T. Palekas.
Vilką sako pastebėję ir Žarėnų miestelio gyventojai. Keliose sodybose sudraskyti šunys.
„Nakties metu taip sakė, savo kieme, Žarėnų miestely pačiam, matė kieme vilką. Kitas miestelio gyventojas irgi minėjo, kad jau vakare, apie 10 valandą, miestely matė bėgantį vilką“, – sako Žarėnų seniūnas Giedrius Apukas.
Vilkų išpuoliai fiksuojami beveik visoje Žemaitijoje.
„Tiek Telšių rajone, tiek kaimyninės Plungės rajono seniūnijos bendraujam, kalbam. Tai iš tikrųjų ta problema yra labai aktuali. Ypač pastaruosius 3-4 metus“, – sako G. Apukas.
Plėšriųjų žvėrių elgsenos tyrinėtojas Petras Adeikis tikina – vilkų išpuolių daugėja dėl netinkamo populiacijos valdymo, kai sumedžiojus vilką išardoma šeima. Vieniši vilkai ieško lengvo grobio šalia gyvenviečių. Iki spalio vidurio vilkų medžioklė draudžiama. Telšių rajone išduotas specialus leidimas sumedžioti du vilkus. Plėšrūnų specialistas teigia, kad tai problemą tik paaštrins, nes aplink Žarėnus siautėjęs probleminis vilkas – jau Plungės rajone.
„Išduodami leidimai nušauti vilkus, bet niekas nereikalauja sumedžioti probleminį vilką. Leidime nėra įrašyta, kad probleminį vilką būtina sumedžioti prie papjauto gyvulio. Galima išmedžioti 99 procentus vilkų populiacijos, bet jeigu tas 1 procentas liks probleminis, tai problema nebus išspręsta“, – teigia vilkų elgsenos tyrinėtojas Petras Adeikis.
Vilkų elgsenos tyrinėtojas sako, kad ir patys gyventojai turi labiau saugotis.
„Žmonės gyvena pamiškėje, ir yra tik vienas apie metro arba 70 centimetrų aukšty pratemtas elektrinis piemuo. Tai nėra apsauga nuo plėšrūnų. Dar keisčiau, kada sakoma, kad pjauna kelias naktis. Tai kur buvo medžiotojai, kodėl jie neatvažiavo ir nepabaidė tų vilų? Kas draudžia sušauti į orą, kai ateina tie vilkai“, – kalba P. Adeikis.
Per praėjusį medžioklės sezoną buvo leista sumedžioti ne daugiau nei 341 vilką. Koks tikslus šalyje gyvenančių vilkų skaičius – nežinoma, bet, mokslininkų teigimu, populiacija yra smarkiai išaugusi, šalyje gali gyventi apie 100 vilkų šeimų.
Šaltinis: Aina Mizgirdė, lrt.lt, 2024-09-03
Šių metų rugpjūčio antroje pusėje Lietuvoje nukulta daugiau grūdinių augalų negu praėjusių metų analogišku metu
Preliminariais 2024 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis, surinktais iš Lietuvos grūdinių augalų ir rapsų augintojų, auginančių 50 ir daugiau ha grūdinių augalų ir rapsų, buvo nukulta 82,9 proc. javų pasėlių ploto – tai būtų 10,8 proc. didesnis plotas negu 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Rugpjūčio 23 d. duomenimis, daugiausia buvo nukulta miežių – 94,8 proc. – +7,3 proc. didesnis plotas negu 2023 m. analogišku laikotarpiu, rugių nukulta 94,6 proc. (+3,1 proc.), kviečių – 92,8 proc. – panašus kiekis kaip ir praėjusiais metais analogišku laikotarpiu, žirnių – 91,6 proc. (+2,5 proc.), kvietrugių – 91,5 proc. (+2,1 proc.), o avižų – 85,3 proc. (+25,9 proc.). Rugpjūčio 23 d. duomenimis, rapsų buvo nukulta 96,6 proc. – panašus kiekis kaip ir praėjusių metų analogišku laikotarpiu.
Šaltinis: Agro RINKA nr. 15 (451), 2024-09-02
Seimas atidėjo sprendimą dėl draudimo veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnus, kuriems karpytos galūnės
Antradienį Seimas atidėjo sprendimą dėl įstatymo pataisų, siūlančių uždrausti veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems, siekiant pakeisti išvaizdą, yra atliktos veterinarinės procedūros. Nors šis klausimas buvo įrašytas į antradienį vykusios neeilinės sesijos darbotvarkę, jo priėmimo procedūros parlamentarai nepradėjo.
„Mes to projekto negalime priiminėti, nes neseniai buvo gauti nauji pasiūlymai, kurių komitetas dar neapsvarstė. Be komiteto nuomonės priiminėti įstatymo negalime“, – pranešė plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas inicijavo Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė. Projekte kalbama apie tokias veterinarines procedūras, kaip „ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu“. Išimtimi būtų laikomas gyvūnų kastravimas arba veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos atliekamos procedūros.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma uždrausti veisti ir eksponuoti genetiškai nesveikus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis. Pasak Seimo narės I. Pakarklytės, draudimas augintiniams karpyti ausis ir uodegas Lietuvoje galioja nuo 2004 metų. Nepaisant to, gyvūnų gerovės organizacijos pastebi atvejus, kai augintiniai karpytomis ausimis ar uodegomis yra veisiami, pardavinėjami, demonstruojami parodose. „Todėl siūlau uždrausti šias veiklas su gyvūnais. Taip sumažinsime veisėjų, pardavėjų ir šeimininkų paskatas žiauriai elgtis su gyvūnais karpant jiems galūnes“, – yra sakiusi Seimo narė I. Pakarklytė. Ji siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų lapkričio 1 d.
„Vilvi Group“ EBITDA pirmąjį pusmetį augo beveik dukart iki 13,4 mln. Eur
Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 13,4 mln. Eur pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 1,7 karto daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai (7,7 mln. Eur).
Grupės grynasis pelnas sausio-birželio mėnesiais augo 2,1 karto iki 10,5 mln. Eur (4,9 mln. Eur), pajamos – 12,9% iki 117,1 mln. Eur (103,7 mln. Eur), penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group“.
Grupės teigimu, per šešis mėnesius ji supirko 176.400 tonų pieno – 13,9% daugiau (154.800 tonų) ir pagamino 44.000 tonų produkcijos – 6,5% daugiau. 86% jos buvo eksportuota į daugiau nei 60 šalių.
Gintaras Bertašius, grupės vadovas ir pagrindinis akcininkas, anksčiau BNS sakė, kad „Vilvi Group“ šiemet jau viršijo prognozes ir tikisi neblogų metų. Anot jo, gerus rezultatus lėmė didesnės gamybos ir pardavimo apimtys bei aukštesnė eksportui skirtos produkcijos kainodara.
2023 metais grupė uždirbo 2,527 mln. Eur grynojo audituoto pelno – 5 kartus mažiau nei 2022 metais ir šiemet išmokėjo 3,7 mln. Eur dividendų, pernai ji gavo 212,2 mln. Eur konsoliduotų pajamų – 9,3% mažiau.
„Vilvi Group“ sudaro Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir Latvijos „Baltic Dairy Board“.
