Žemės ūkio naujienos: 2024-11-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
BFK siūlo skirti dar 2 mln. eurų žemės ūkiui, leisti skolintis kelių, tiltų statyboms
Kadenciją baigusio Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo Vyriausybei skirti papildomai 2 mln. eurų žemės ūkiui, taip pat numatyti galimybę valstybei skolintis aplinkkelių, tiltų ir viadukų statyboms. Tuo metu kitiems beveik 700 mln. eurų vertės komitetų ir parlamentarų bei daugiau nei 1,5 mlrd. eurų organizacijų, įstaigų bei institucijų prašymams nepritarta, nes tam nepasiūlyti tinkami lėšų šaltiniai.
BFK tai trečiadienį nusprendė bendru sutarimu, apsvarstęs 2025 metų valstybės biudžeto projektą.
Komitetas pritarė Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymui kitais metais papildomai skirti 2 mln. eurų savivaldybėse ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui, tam skiriant nepanaudotas lėšas kompensacijoms už kailinių žvėrelių fermų veiklos nutraukimą bei įplaukas iš valstybinės žemės nuomininkų.
Be kita ko, BFK pritarė socialdemokrato Liudo Jonaičio siūlymui 2025–2027 metais numatyti galimybę valstybei skolintis aplinkkelių, tiltų bei viadukų statyboms valstybinės reikšmės keliuose.
„Visa kita (kitiems siūlymams – BNS) jau buvo (nutarta – BNS) nepritarti, nes nebuvo pasiūlyti tinkami šaltiniai. O deficito situacija tokia, kuri neleidžia didinti to pačio deficito“, – BNS trečiadienį sakė BFK pirmininkas Mindaugas Lingė.
Atmestus Seimo komitetų, parlamentarų bei suinteresuotų grupių prašymus dėl papildomų asignavimų komitetas pasiūlė įvertinti naujai Vyriausybei, kartu apsvarstant galimybę jį peržiūrėti kitais metais.
„Siūlome naujai Vyriausybei atidžiai apsvarstyti ir įvertinti institucijų, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų, Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo, kuriems komitetas nepritarė, nes dalis siūlomų finansavimo šaltinių (…) nesiūlant sumažinti konkrečias išlaidas ar jas perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, yra netinkami“, – teigiama M. Lingės pristatytoje komiteto išvadoje.
BFK biudžeto projektą paprastai svarsto paskutinis – įvertina visų kitų komitetų ir Seimo narių siūlymus. Tada dokumentą svarsto Seimas.
Pirmasis kitų metų biudžeto svarstymas jau naujame Seime turėtų vykti lapkričio 21 dieną, po to jis bus grąžintas Vyriausybei, o galutinai turėtų būti priimtas gruodį. Panašiu metu turėtų prisiekti ir būsimoji socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė.
Kitąmet valstybė turėtų surinkti 17,98 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – 23,02 mlrd. eurų – atitinkamai 5,9 proc. ir 11,7 proc. daugiau nei šiemet. Biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
2025 metais valdžios skola turėtų siekti 43,2 proc. BVP.
Pateiktos paraiškos investicijoms į žemės ūkio valdas
Lapkričio 4 d. baigėsi paraiškų dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas teikimo laikotarpis. Pateikiame gautų paraiškų statistiką. Paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) buvo priimamos nuo spalio 7 d. iki lapkričio 4 d. Pareiškėjai galėjo pasirinkti paramos formą ir kreiptis dėl investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) ir investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos), lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.
Dėl lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui buvo galima kreiptis pagal tęstinį kvietimą.
Šiam paraiškų teikimo etapui dotacijoms skirta daugiau kaip 45 362 320 Eur paramos lėšų.
Dėl dotacijų kreipėsi 248 pareiškėjai, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 17,478 mln. Eur. Iš jų pagal atskirus žemės ūkio sektorius (numatyti atskiri biudžetai) kreipėsi:
– 12 pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovai, jų bendra prašoma paramos suma sudaro 866 546 Eur (šiam sektoriui buvo skirta daugiau kaip 11,5 mln. Eur);
– 22 mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių atstovas, jų bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 1,452 mln. Eur (skirta daugiau kaip – 12,2 mln. Eur);
– 4 sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorių atstovai, jų bendra prašoma paramos suma sudaro 264 789 Eur (skirta – daugiau kaip 11,5 mln. Eur);
– 210 kitų augalininkystės sektorių atstovų, jų bendra prašoma paramos suma sudaro 14,895 mln. Eur (skirta – daugiau kaip 10,03 mln. Eur).
Visiems sektorių atstovams paramos lėšų pakako, išskyrus kitus augalininkystės sektorius atstovaujantiems pareiškėjams, kadangi jų prašoma paramos suma beveik 5 mln. viršija skirtą paramos sumą. Taigi, kam bus skirta paramos suma, lems paraiškų pirmumo eilė, kuri bus sudaryta įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams.
Primintina, jog visi paraiškas dėl dotacijos pateikę pareiškėjai privalo surinkti mažiausiai 25 projektų atrankos balus. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 25 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Atrankos kriterijai, taikomi atskirų žemės ūkio sektorių paraiškoms, išvardyti priemonės įgyvendinimo taisyklių XII skyriuje.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-12
Bearimio ūkininkavimo lauko diena Pašiliuose
Lietuvos ūkininkai, ieškodami racionaliausių žemės ūkio kultūrų auginimo sprendimų, vis dažniau renkasi bearimį ūkininkavimą. Šių metų pasėlių deklaracijose bearimiu būdu auginamų kultūrų plotai viršijo 1,4 mln. ha plotą ir sudarė apie 78 proc. visos dirbamos žemės. Nors toks žemės dirbimo būdas yra patrauklus savo efektyvumu, jį įvaldyti yra ne taip paprasta – reikia sukaupti daug žinių, įgyti naujų įgūdžių, turėti kantrybės sulaukti taikomo metodo rezultatų.
Pašiliuose (Panevėžio r.) LIFE IP EnerLIT projekto ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizuotoje lauko dienoje susirinko apie 90 ūkininkų ir besidominčių bearime žemdirbyste specialistų.
Čia savo 10 metų bearimio ūkininkavimo patirtimi dalinosi ūkininkai Romualdas ir Vilius Pilkauskai, o Lietuvos tausojamosios neariminės žemdirbystės asociacijos pirmininkas Tautvydas Beinoras pateikė mokslinių žinių ir praktinių įžvalgų apie bearimio ūkininkavimo bei dirvožemio sveikatingumo sąsajas ir ilgalaikę ūkinę naudą.
Romualdas ir Vilius Pilkauskai ūkininkauja daugiau kaip 500 ha žemės ūkio naudmenų plote. Ūkyje naudojamos kelios sėjamosios, iš kurių viena yra juostinė, o kita – tiesioginės sėjos. Sėjamosios panaudojamos eksperimentuojant su įvairiomis kultūromis ir atsižvelgiant į laukų dirvos struktūrą.
Romualdas, pristatydamas savo patirtį, pabrėžė, kad bearimio ūkininkavimo pradžia buvo sunki. Nors pirmus dvejus metus nebuvo susidūręs su ypatingais sunkumais, trečiaisiais metais patyrė nemenką derliaus nuosmukį, dėl ko buvo kilę rimtų abejonių dėl pasirinkto bearimio ūkininkavimo. Tačiau Romualdas ryžosi tęsti bearimį žemės ūkio augalų auginimą ir jau ketvirtais metais pastebėjo derliaus prieaugį. Žvelgdamas atgal ūkininkas sako: „Dirvai reikėjo pereiti transformaciją ir tai užtruko keletą metų, o dabar galime pasakyti, kad nepaisant sunkumų tikrai nebegrįšime prie plūgo.“
Pastaraisiais metais lengvose dirvose, kurių našumo balai yra nuo 18 iki 38 balų, Romualdas gauna apie 5–6 tonas javų derlių. Anot jo, taikant bearimį ūkininkavimą sumažėjo cheminių trąšų poreikis, pesticidų naudojimas ir laiko sąnaudos darbams atlikti.
T.Beinoras, kalbėdamas apie bearimį ūkininkavimą ir dirvoje vykstančius pokyčius pradedant taikyti tausojantį ūkininkavimą, rėmėsi kitų šalių mokslininkų tyrimais ir praktikų pastebėjimais. Savo pranešime Tautvydas įvardino 5 svarbiausius dirvožemio sveikatinimo principus: minimalus dirvos judinimas (sudarant galimybę atsikurti natūraliai dirvos struktūrai), nuolatinė dirvos paviršiaus danga (vegetacinė arba nevegetacinė), biologinės įvairovės didinimas (taikant daugianarę sėjomainą, dvinarius-trinarius pasėlius, daugiarūšius tarpinius augalus, posėlius, įsėlius ir pan.), augalų įvairovės šaknyno svarba (kuo ilgiau išlaikyti gyvus augalus dirvoje, ypač giliašaknius) ir gyvulių įveiklinimas laukuose („ganant“ gyvulius posėliniuose ir įsėliniuose laukuose).
Ūkininkas pabrėžė, kad dirvožemis yra svarbiausia gamybos priemonė, o grūdų maistingumas priklauso nuo to, ar kultūros auginamos pilnaverčiame dirvožemyje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-11-11
Išskirtinį ūkį puoselėjantis Jonas Dragūnas: nieko nedirbu, nes dirbu tai, kas man labiausiai patinka
Tauragės rajone, Aukštupių kaime Jonas Dragūnas ūkininkauja daugiau nei 300 ha teritorijoje, remdamasis ekologiniais ir biodinaminiais principais. Mišrus nemažas ūkis gyvuoja nenaudojant jokios chemijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ūkininkas stebi dirvožemio procesus ir rūpinasi, kad jis būtų nuolat maitinamas ir turtinamas. Šiame ūkyje gali išsvysti retai kur pasitaikantį kraštovaizdį – iki horizonto plyti pievos, jose stūkso senų sodybų vietas menantys šimtamečiai ąžuolai, ganosi didelė karvių banda, kuriai pajudėjus pradeda drebėti žemė.
Dirba svajonių darbą
Geros nuotaikos nestokojantis žemaitis ūkininkas Jonas Dragūnas sako dirbantis svajonių darbą: „Ūkininkavimą pasirinkau iš pašaukimo. Aš visiems pasakoju, kad aš nieko nedirbu, nes dirbu, kas man labiausiai patinka – virinti patinka, su traktoriumi važiuoti ir prie gyvuliukų nueiti“.
Ūkyje šiuo metu dirba trise – jis su žmona ir samdomas darbininkas. Ekologiniame bionaminyje ūkyje auginami limuzinų veislės gyvuliai ir grūdinės kultūros, pasakojama Baltijos aplinkos forumo pranešime žiniasklaidai.
Biodinaminiai grūdai – skalsesni
Biodinaminis ūkininkavimas, pasak ūkininko, iki šiol apipintas mitais ir legendomis. J. Dragūno teigimu, pirmoji reakcija sužinojus apie šios krypties ūkininkavimą, dažniausiai būna pašaipi, ir pats atsimena, kad reagavo panašiai. Patekęs į pirmąjį seminarą, vyras taip pat galvojo, kad ne ten pakliuvo, bet pamažu pirminį skepsį panaikino mokslininkų tyrimai, aiškinimai ir galiausiai – jo paties praktika ūkyje. „Dirvožemis pradeda keistis, atsiranda daug visokių vabaliukų, sliekų padaugėja, ypatingai tų stambių naktinių. Augalų šaknys susmulkėja ir geriau įsisavina reikalingas medžiagas“, – aiškina ūkininkas.
Užaugintus biodinaminius grūdus ūkininkas parduoda Vokietijoje, o ekologinius gyvulius Lietuvoje – taip labiau apsimoka, nes už biodinaminius grūdus užsienyje papildomai mokama. „Kai iškepamas pyragas iš biodinaminių grūdų, jauti saiką. Chemizuotą kai žmogus valgo, saiko nejaučia, o čia – atsiranda saikas. Tu nepersivalgysi. Dėl to tokius grūdus labai vertina užsieniečiai ir už tai moka žymiai didesnę kainą. Lietuvoje jau irgi pamažu atsiranda rinka“, – pasakoja J. Dragūnas.
Ūkininkavimo kryptis padeda lengviau išgyventi
Ūkyje taikoma neariminė technologija, gaminamas kompostas, kiti dirvą maitinantys preparatai, taikoma sėjomaina. Ūkio teritorijoje esančios pievos dalyvauja sėjomainoje, kas 2-3 metus pievos pavirsta pasėliais, tačiau išlaikomas jų nuolatinis plotas. Kaip tikinama pranešime, ūkininkas savo akimis mato, kad biodinaminis ūkininkavimo būdas yra palankesnis gamtai: „Nuo manęs ne taip toli yra chemizuotas ūkis. Kai abu dirbame žemę, pas jį kelis kartus mažiau būna paukščių.
Gal dėl to, kad pas mane yra daug visokių vabaliukų“. J. Dragūnas įsitikinęs, kad tokia pasirinkta ūkininkavimo kryptis padeda lengviau išgyventi: „Dievulis tau daugiau padeda, nes tvariai ūkininkauji ir dar papildomos išmokos yra. Aš visiems sakau – mes turime prisitaikyti ir prie gamtos, ir prie valdžios.“
Šaltinis: delfi.lt, 2024-11-13
Seimas apsisprendė Žemės ūkio agentūrai perduoti dalį ŽŪM funkcijų
Seimas pritarė siūlymui Žemės ūkio agentūrai perduoti tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų atestavimo funkciją, kurią iki šiol vykdė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Už šį Tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo projektą priėmimo stadijoje balsavo 78 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Žemės ūkio agentūra bus atsakinga už Tautinio paveldo ekspertų komisijos sekretoriato darbą, sertifikatų ir atestatų išdavimas, sprendimus dėl tradicinių amatų centrų pripažinimo ar panaikinimo, interneto svetainės www.tautinispaveldas.lt administravimą, informacijos apie tautinį paveldą, jo kūrėjus viešinimą bei tradicinių amatų, tradicinių amatų centrų veiklos, tradicinių mugių, parodų populiarinimą.
Seimas pritarė ir kitiems pakeitimams, kuriais siekta tobulinti tautinio paveldo produktų sertifikavimą. „Sudaromos galimybės steigti naujus tradicinių amatų centrus. Apibrėžiamos atsakomybės dėl įstatymo pažeidimų“, – rugsėjį Seime pristatydamas projektą aiškino žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. Priėmus pakeitimus susiaurės savivaldybių funkcijos, kurios bus rekomendacinio pobūdžio. Teigiama, kad savivaldybės populiarintų vietos tradicinius amatus skatintų tradicinių amatų centrų veiklą, sudarytų galimybes tautinio paveldo produktų kūrėjams dalyvauti miestų organizuojamuose renginiuose. Taip pat, siekiant mažinti administracinę naštą, buvo atsisakyta tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikatų tradicinių amatų meistrų pažymėjimų popierinių blankų gamybos ir išdavimo, o dokumentai bus išduodami per Licencijų informacinę sistemą.
Seimas pritarė Žemės ūkio duomenų centro pertvarkymui į akcinę bendrovę
Ketvirtadienį Seimas taip pat pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pertvarkyti valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą (ŽŪDC) į akcinę bendrovę. Už Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą ir lydinčiuosius po svarstymo balsavo 71 parlamentaras, balsavusių prieš bei susilaikiusių nebuvo. Po kelių įmonių sujungimo nuo praėjusių metų sausio veikiantis ŽŪDC administruoja valstybės informacinius išteklius, kuriuose saugomi šalies žemės ūkio duomenys. Keičiantis įmonės teisinei formai, jos įsipareigojimai nekinta – centras toliau turės užtikrinti sklandžią sistemų veiklą.
Argumentuojama, jog akcinės bendrovės statusas leis geriau vystyti komercinę veiklą, pritraukti daugiau investicijų. Priimdamas pokyčius Seimas atsižvelgė ir į pasenusių melioracijos statinių padėtį – visų šalyje esančių statinių nusidėvėjimas siekia 71,73 proc., o valstybei nuosavybės teise priklausančių – 74,4 proc.
Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), iki šiol finansavimo iš biudžeto lėšų šiems darbams atlikti buvo skiriama nepakankamai, todėl prastėjo statinių būklė, didėjo rizika, kad bus užlietos gyvenamosios teritorijos ir dirbami plotai. „Visa tai mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą, neužtikrina tolygios, subalansuotos rajonų žemės ūkio ir kaimo plėtros, todėl turi būti ieškoma papildomų finansavimo šaltinių MIS (melioracijos inžinerinių statinių – ELTA) rekonstruoti“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte. Po perorganizavimo valstybė liks vienintelė akcinės bendrovės akcininkė, tad išlaikys visišką įmonės kontrolę.
