Žemės ūkio naujienos: 2025-01-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
VMVT: Lenkijoje užfiksuotas ketvirtas Mėlynojo liežuvio ligos protrūkis
Lenkijoje užfiksuotas ketvirtas Mėlynojo liežuvio ligos (MLL) protrūkis šiais metais, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Šis mašalų platinamas virusas nustatytas vienai iš Warmińsko-Mazurskie regione auginamos bandos karvių. Specialistų teigimu, užkratas į Lietuvą gali patekti per užkrėstus gyvūnus arba mašalus, atvežamus transportu. Tiesa, pažymima, kad smulkieji mašalai yra neaktyvūs esant žemesnei nei 10 laipsnių temperatūrai.
Virusas plinta, tik tuomet, kai aplinkos temperatūra yra šiltesnė – tai 12-15 °C.
„Su nerimu stebime situaciją kaimyninėje šalyje. Nors šiuo metu mažai tikėtina, kad ligą platinantys mašalai pateks į Lietuvą dėl žemos temperatūros, galvijų laikytojus raginame neprarasti budrumo – stebėti savo gyvūnus ir, kilus bent menkiausiam įtarimui, pranešti veterinarijos gydytojui arba VMVT“, – pranešime cituojamas vyriausiasis Lietuvos veterinaras Vaidotas Kiudulas.
„Ūkininkams primename ypač griežtai laikytis biosaugos, dezinfekcijos reikalavimų, o atšilus orams, saugoti gyvulių laikymo vietas nuo galimo mašalų patekimo“, – nurodo ekspertas.
„Stebima, kad pastaruoju metu temperatūra krenta, todėl tikimasi, kad naujų atvejų skaičius mažės“, – praneša VMVT.
MLL yra pavojinga atrajotojams, tokiems kaip avys, galvijai, ožkos, lamos ir elniai. Ypač sunkūs simptomai: karščiavimas, galvos ir kaklo patinimas, šlubavimas, nosies ir akių uždegimas, anot specialistų, pasireiškia avims. Tiesa, pažymima, jog nors galvijai dažnai serga lengviau, jie gali tapti viruso nešiotojais ir užkrėsti kitus gyvūnus.
Veterinarijos specialistai primena, kad prieš ir po gyvūnų pervežimo privaloma dezinfekuoti transporto priemones, o apie ligos įtarimus arba jų pasireiškimą kuo skubiau reikia pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-01-20
Kvietimas antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos įsigijimui nukeliamas į vasarį
Paramą žemdirbiams, norintiems įsigyti mažiau taršią, antros kartos biodegalais ar elektra varomą žemės ūkio techniką, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) planuoja teikti nuo vasario 4 d. Kvietimas iš sausio mėnesio perkeliamas dėl nenumatytų techninių priežasčių, siekiant pareiškėjams pateikti kuo kokybiškesnę skaičiuoklę, kuria remiantis bus apskaičiuojamas atsisakomas taršaus kuro bei sutaupomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, pasinaudojus parama.
Kvietimui numatyta skirti 7 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų. Parama vienam pareiškėjui negalės viršyti 600 tūkst. eurų, o didžiausia galima projekto finansuojama dalis negalės sudaryti daugiau kaip 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Į subsidijas galės pretenduoti labai maži, maži ir vidutiniai žemės ūkio kooperatyvai, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, vykdančios pirminę žemės ūkio gamybą.
Šios paramos tikslas – sudaryti sąlygas mažinti ŠESD kiekį žemės ūkio sektoriuje. Parama bus teikiama įsigijus naują biodujomis, biometanu, elektra varomą žemės ūkio techniką ir (ar) savaeiges mašinas, tokias kaip traktoriai, derliaus nuėmimo technika, krautuvai, savaeigiai purkštuvai ar kita žemės ūkio produktų gamyboje naudojama technika. Planuojamų įsigyti žemės ūkio technikos ir (ar) savaeigių mašinų skaičius nebus ribojamas.
Paraiškos paramai priimamos nuo vasario 4 d. 8 val. APVIS aplinkoje, kol pakanka kvietime numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip 12 mėn. nuo kvietimo pradžios.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-01-17
Maisto taryba: suvaldys kainas ar tik nostalgija sovietiniams laikams?
Valdantieji skaičiuoja, kad per dešimtmetį maisto prekės Lietuvoje pabrango maždaug 70 proc., o vien per pastaruosius penkerius metus už maistą mokame dvigubai brangiau. Dalis ekonomistų ir politikų sako – tai problema, nes maistas tapo ne visiems įperkamas. Steigiama maisto taryba turėtų ne tik stebėti maisto kainas, bet ir teikti siūlymus, kaip tvarkytis su jų didėjimu.
Pastaraisiais metais maisto prekių parduotuvėse dažnam tenka spręsti: ar mažinti pirkinių krepšelį, ar plačiau atverti piniginę. Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus vidutiniai maisto produktai Lietuvoje pabrango dvigubai. Kai kurie – ir 60 proc.
„Didžioji dalis maisto prekių brangimo buvo susijusi su pabrangusiais energijos ištekliais, maždaug tris kartus pabrangusios gamtinės dujos. Taip pat pabrangusios žaliavos, žaliavinis pienas 35 proc. ir, aišku, kylančios darbo sąnaudos. Nuo dešimtmečio pradžios MMA pakilo 66 proc. – panašiai kilo visos darbo sąnaudos“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak ekonomisto, akivaizdu, kad daliai gyventojų įpirkti maistą tampa problema. Kaip problemą tai mato ir Vyriausybė, nusprendusi steigti maisto tarybą, kuri stebės maisto kainų pokyčius bei siūlys sprendimus kainoms nepagrįstai augant.
„Ieškoti spendimų, ką mes dar galime padaryti, kad kiek įmanoma labiau suvaldyti tas kylančias kainas ir padaryti būtiniausiais prekes labiau prieinamas Lietuvos gyventojams“, – apie tarybos tikslus kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Premjerui gaila, kad tokios tarybos iki šiol nebuvo. Esą turėti visą informaciją vienoje vietoje ir ją vertinant priimti sprendimus yra kritiškai svarbu.
„Nes ir dabar mes turime situaciją, kai žemdirbiai sako – mums nieko nemoka, perdirbėjai sako, žinot, galėtume, bet prekybininkai viską susišluoja, o prekybininkai sako, kad čia šiaip kažkokios rinkos tendencijos, ateinančios iš Europos“, – tikino Gintautas Paluckas.
Maisto tarybos idėją sveikina ir Gitanas Nausėda. Jis tikisi, kad atsiras daugiau skaidrumo, bet perspėja, kad nereikėtų tikėtis, jog maistas iš karto pigs.
„Tikiuosi, kad šioje institucijoje bus tikrai ieškoma optimalių sprendimų, kaip, nepažeidžiant laisvos kainodaros, apsisaugoti nuo infliacijos ten, kur nuo jos galima apsisaugoti“, – sakė prezidentas.
Bet būtent dėl laisvos rinkos pažeidimų nuogąstauja dalis ekonomistų. Esą tarybą įsteigusiai Vyriausybei atsiras daugiau pagundų kištis ir pradėti reguliuoti kainas.
„Kuomet yra kainų kontrolė, tada pradeda arba kristi produkcijos kokybė, arba tam tikrų produktų pradeda trūkti. Tai iš tiesų rinkos sąlygomis kažkaip kainas pažaboti bus nelengva“, – tikino Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Opoziciniai konservatoriai planuojamą tarybą vertina kaip parodomąjį veiksmą, kuris tik didins biurokratizmą. Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kainas ir dabar stebi Lietuvos bankas.
„Man atrodo, tie tokie Tarybų valdžios laikotarpiai, kuomet kainos būdavo reguliuojamos įvairiausių tarybų tikrai yra praeityje ir aš į tą laikotarpį sovietmečio tikrai nenorėčiau grįžti“, – kalbėjo ji.
Pasak VU Ekonomikos fakulteto docento, Dr. Algirdo Bartkaus, rinkos ekonomikoje geriausiai kainas reguliuoja konkurencija. o pirmiausia – pirkėjas.
„Jeigu pirkėjas nusisuka nuo gamintojo ir jo prekės nebeperka, gamintojas dažniausiai turi labai aiškų receptą, ką daryti – tai yra sumažinti prekės kainą. Sumažinsi prekės kainą ir pirkėjas atgal sugrįš“, – aiškino ekonomistas.
Prekybininkai sako, kad su steigiama taryba bendradarbiaus, jei į ją bus pakviestos visos pusės, nes prekių kaina – ne tik parduotuvių reikalas, o būtent jos sulaukia daugiausia kritikos.
„Tai yra ir konkurencinės sąlygos, ir pasiūlos-paklausos dalykai. Gyventojų pajamos, derlius, nederlius, gamybos efektyvumas galų gale, žemės ūkio visa… Prekybininkai yra tiekimo grandinės pačioje pabaigoje, bet kažkodėl visų akys krypsta į juos“, – sakė Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Akys krypsta, nes galutiniame rezultate didžiausi naudos gavėjai yra prekybos tinklai, sako žemės ūkio ministras. Jis tikisi, kad maisto taryba ne tik parodys, kaip pelnas pasiskirsto tarp visų maisto tiekimo grandinės dalių, t.y. ūkininkų, perdirbėjų ir pardavėjų, bet ir prisidės sprendžiant, kad tas pasiskirstymas būtų sąžiningas.
„Žemdirbys negalėtų gauti ir negali, neturėtų gauti kainos mažesnės nei jo gamybos savikaina“, – pabrėžė Ignas Hofmanas.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio nuomone, jeigu atsiras daugiau skaidrumo, paaiškinant kokios yra objektyvios kainų kilimo priežastys ir su kuriomis galima kovoti – tai būtų didžiausia maisto tarybos nauda. Pasak jo, norint, galima rasti priemonių maisto kainų priežiūrai ir tiesiogiai į rinką nesikišant.
„Pavyzdžiui, užtikrinant, kad būtų pakankamai, kaip pavyzdys, pieno ūkio Lietuvoje, dėl ko nekiltų nepagrįstai žaliavinio pieno kainos, būtų pakankamai gamintojų, pakankamai įvairi tiekimo grandinė. Kad nė vienas iš tiekimo grandinės dalyvių neturėtų perteklinės derybinės galios“, – aiškino N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, lengviausias instrumentas – mažinti PVM tarifą maisto produktams. Šią priemonę, beje, socialdemokratų atstovai jau yra pasiūlę Seimui. Bet, pasak N. Mačiulio, šis sprendimas būtų sunkiai suderinamas su kitu Vyriausybės tikslu – padidinti biudžeto perskirstymą ir rasti daugiau lėšų krašto apsaugai ir kitiems tikslams.
„Vienas iš būdų, aišku, didinti bazinį PVM tarifą, tuo pačiu metu įvedant lengvatinį PVM tarifą svarbiausiems maisto produktams“, – sakė N. Mačiulis.
Kainas stebinčio „Pricer.lt“ atstovo teigimu, gera pradžia būtų vieša ir kiekvienam prieinama duomenų bazė, kurioje vartotojai galėtų matyti, kiek kas kainuoja.
„Kad įgalintų vartotoją, kad vartotojas realiai galėtų pasilyginti kainas tarp prekiaujančių ir gaminančių, ir visų, kur jis gali nusipirkti. Dabar tokios situacijos nėra. Šiam momentui pasižiūrėti, kiek kainuoja, pvz., morka – aš negaliu“, – pabrėžė Petras Čepkauskas, „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas.
Be to, ekspertai sako, kad kol kas – labai daug neaiškumo. Ar maisto taryba daugiausia rūpinsis lietuviškomis prekėmis, ar ir importuojamomis? Nors pastarųjų kainai Lietuva įtakos neturi, nebent tik uždedamam antkainiui. Kitas klausimas – kaip taryboje seksis kalbėtis, kai visos maisto grandinės šalys nenori ir negali atskleisti komercinių paslapčių.
Šaltinis: Milda Vilikanskytė, lrt.lt, 2025-01-20
Atnaujintas paraiškų pagal SP intervencines priemones priėmimo 2025 m. tvarkaraštis
Informuojame, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų plano (SP) intervencines priemones 2025 m. tvarkaraščio pakeitimas. Patvirtintame paramos paraiškų tvarkaraštyje numatytas dar vienas paraiškų priėmimas pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (tęstinis galimas sustabdyti ribotos trukmės kvietimas teikti paramos paraiškas tik paskoloms). Pagal šią priemonę bus galima teikti paraiškas nuo kovo 3 d. iki liepos 4 d.
Taip pat ankstinamas jau anksčiau numatytas kvietimas pagal minėtą priemonę. Antrojo kvietimo metu paraiškas bus galima teikti nuo rugpjūčio 11 d. iki gruodžio 31 d.
Pakeistame paramos paraiškų pagal SP intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštyje įtraukti ir du papildomi kvietimai teikti paraiškas: pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ (tęstinis galimas sustabdyti ribotos trukmės kvietimas teikti paramos paraiškas tik paskoloms) paraiškas bus galima teikti nuo kovo 3 d. iki rugpjūčio 29 d.; pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (tęstinis galimas sustabdyti ribotos trukmės kvietimas teikti paraiškas tik paskoloms) paraiškos bus priimamos nuo kovo 3 d. iki gegužės 30 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-01-20
Raginame smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus teikti mokėjimo prašymus
Pagal KPP priemones „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams“ 2025 m. vasario 28 d. yra ne tik paskutinė mokėjimo prašymo pateikimo diena, bet ir data, kuria užbaigiamas KPP programos laikotarpis pagal minėtas priemones – vėliau mokėjimo prašymų pateikti nebus galima. NMA ragina nedelsti, ir, esant galimybei, jau dabar teikti mokėjimo prašymus ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas, nelaukiant jų pateikimo termino pabaigos.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) dar kartą atkreipia jaunųjų ir smulkiųjų ūkininkų, įgyvendinančių projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), dėmesį, kad sparčiai artėja terminas pateikti mokėjimo prašymus – jie NMA privalo būti pateikti iki 2025 m. vasario 28 d.
Mokėjimo prašymą pateikus pavėluotai (priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje ar įgyvendinimo taisyklėse nustatyto pateikimo termino pabaigos), taikomos sankcijos – detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka yra nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje.
Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, taip pat finansinių metų, kuriais buvo įgyvendintas projektas, verslo planą. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu itin svarbu pateikti ir kitus papildomus dokumentus, be kurių mokėjimo prašymas negali būti vertinamas, tai – finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas – ji rengiama vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, bei, jei aktualu, dokumentus, kuriais patvirtinama narystė pripažintame žemės ūkio kooperatyve. Nesant visų šių būtinų dokumentų, NMA specialistai priversti papildomai kreiptis į paramos gavėją, todėl užtrunka mokėjimo prašymo vertinimas bei paramos išmokėjimas.
Teikiantiems verslo planą svarbu žinoti, jog verslo plano įgyvendinimo laikotarpis apima verslo planui įgyvendinti skirtą laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki verslo plane nurodytų rodiklių pasiekimo. Verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaiga sutampa su finansinių metų pabaiga ir yra ne vėlesnė kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
Verslo planą iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo itin svarbu įgyvendinti tinkamai, kaip numatyta konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse, pvz.: vykdyti numatytą veiklą, įsigyti ir panaudoti veikloje visas verslo plane numatytas investicijas, pasiekti ekonominio gyvybingumo rodiklius, turėti atitinkamą VED dydį, pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus, vykdyti pelningą veiklą.
Mokėjimo prašymai ir galutinės projektų įgyvendinimo ataskaitos, tinkamai įgyvendinus verslo planą, NMA turi būti teikiami tik užpildžius elektroninę formą, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo interneto prieiga, adresu https://zumis.lt. Prie elektroninės mokėjimo prašymo užpildytos formos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas). Elektroninio mokėjimo prašymo formos laukų išdėstymas ir pavadinimai gali skirtis nuo spausdintinės mokėjimo prašymo formos versijos. Neužpildžius elektroninės formos ŽŪMIS portale, o mokėjimo prašymą pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, mokėjimo prašymas nepriimamas.
