Žemės ūkio naujienos: 2025-03-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno kaina Lietuvoje per metus augo 30 proc.
Vidutinė natūralaus pieno kaina Lietuvoje per metus – vasarį, palyginti su pernai vasariu, padidėjo 30,3 proc. iki 550,2 euro už toną (be PVM), o per mėnesį – palyginti su šių metų sausiu, – 0,2 proc. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per metus padidėjo 29 proc. iki 423,9 euro už toną, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, įmonės vasarį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 580,1 euro – 28,1 proc. daugiau nei prieš metus, o smulkiems pieno gamintojams – 476,6 euro, arba 34,4 proc. daugiau.
Pasak centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovės Irmos Jankauskienės, panašios kainos turėtų išsilaikyti, tačiau artimiausiu metu dėl sezoniškumo jos turėtų šiek tiek sumažėti.
Žemės ūkio duomenų centro teigimu, Lietuvoje kainos pradėjo lenkti Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį nuo pernai lapkričio – ES šalyse, išankstiniais duomenimis, vasarį kaina vidutiniškai siekė 537,3 euro už toną – 15,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.
Žalio pieno kainą lemia klimato sąlygos, geopolitinė padėtis, kiti pasauliniai veiksniai, dėl kurių sunku prognozuoti, kaip jos keisis ilgesniu laikotarpiu.
Vasarį Lietuvoje supirkta 98,7 tūkst. tonų pieno – 3,3 proc. mažiau nei 2024 metų vasario mėnesį.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-03-25
Susipažinkite su pagrindiniais ekologinių sistemų reikalavimais
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei gauti išmokas. Kviečiame susipažinti su pagrindiniais ekologinių sistemų pakeitimais. Pareiškėjai, teikdami paraišką, gali savanoriškai pasirinkti, kurioje ekologinėje sistemoje nori dalyvauti ir gauti išmokas.
* Kompleksinėje ekologinėje sistemoje, kurios veiklos yra „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ ir „Daugiamečių žolių juostos“;
* „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“;
* „Eroduotos žemės keitimas pievomis“;
* „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“;
* „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“;
* „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“;
* „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP);
* „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“.
Svarbūs pakeitimai
Svarbu, jog nuo šių metų Veiksmingumo ir efektyvumo metodika yra taikomatik kompleksinės ekologinės sistemos veiklai „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ (anksčiau ji buvo taikoma dalyvaujantiems ekologinėse sistemose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“).
Taigi tik tie pareiškėjai, kurie nori dalyvauti veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, privalo laisvai pasirinkti ir dalyvauti mažiausiai dar vienoje kompleksinės ekologinės sistemos veikloje, t. y. „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ arba „Daugiamečių žolių juostos“.
Atkeiptinas dėmesys, jog Veiksmingumo ir efektyvumo metodika yra netaikoma, kai paraiškoje deklaruojama mažiau kaip 100 ha ariamosios žemės.
Dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir taikantys tiesioginės sėjos būdą po sėjos per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. (deklaruotiems vasariniams žemės ūkio augalams), arba po sėjos per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 d. (deklaruotiems žieminiams žemės ūkio augalams), per „NMA agro“ programąprivalo pateikti aiškiai matomų sudygusių žemės ūkio augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų.
Taip pat svarbu, kad gyvūnų gerovės išmoką gali gauti ir pareiškėjai, dalyvaujantys šiose ekologinėse sistemose: „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-25
Seimui siūloma supaprastinti melioracijos statinių nurašymą ir sunaikinimą
Seimas antradienį priėmė svarstyti Melioracijos įstatymo pataisas, supaprastinančias melioracijos sistemų ir statinių nurašymą bei sunaikinimą. Už buvo 106 parlamentaras, o susilaikė vienas. Toliau pataisos turėtų būti svarstomos gegužės 20-ąją. Taip pat paprašyta Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikti projekto antikorupcinio vertinimo išvadą.
Kaip Seime sakė žemės ūkio ministras I. Hofmanas, tokia tvarka sumažins įrenginių šeimininkų administracinę naštą, bus atsisakyta nereikalingų darbų, šių statinių nurašymo tvarka būtų paprastesnė, jeigu jie nedaro jokio poveikio aplinkai.
„Melioracijos sistemos, kurios nebereikalingos, nenaudojamos, sunykusios arba yra urbanizuotose teritorijose, kur iš principo tie (sutvarkymo arba sunaikinimo – BNS) darbai neįmanomi ir nėra tam tikslo. Keramikiniai vamzdeliai nedaro jokio poveikio, tiesiog būtų paliekami sunykti neįpareigojant išmontuoti“, – Seime pristatydamas pataisas aiškino ministras.
Liberalas Simonas Gentvilas pasiūlė nudėvėtų sistemų naudotojus arba savininkus atleisti nuo likutinės vertės skaičiavimo, o socialdemokratas Alvydas Mockus tvirtino, kad apgyvendintose teritorijose melioracijos sistemos apsaugo nuo potvynių ir jas reikėtų ne naikinti, o perduoti savivaldybėms.
„Dažnu atveju melioracijos sistema, esanti urbanizuotoje teritorijoje, yra vienintelis išsigelbėjimas ten gyvenantiems žmonėms nuo potvynių. Nurašydami šitas sistemas mes iš esmės sunaikiname mechanizmą finansuoti šitų sistemų remontą. Gal būtų tikslinga visų pirma atlikti sistemų inventorizaciją, dalį sistemų, kurios atitiktų paviršinių lietaus nuotekų sistemos parametrus, perduoti savivaldybėms tvarkyti, o likusias turbūt nurašyti“, – kalbėjo A. Mockus.
I. Hofmanas aiškino, kad tokių sistemų atstatyti neįmanoma, nes jos apstatytos pastatais.
„Tokios melioracijos sistemos neveikia arba dėl natūralių procesų, arba dėl pažeidimų vykdant statybas. Ir ten melioracijos sistemų atstatymas neįmanomas būtent dėl užstatymo“, – aiškino ministras.
Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas priekaištavo, kad melioruotose vietovėse prasidėjus statyboms ir sutrikdžius sistemos veiklą nukenčia aplinkiniai žmonės. Tos pačios frakcijos atstovas Eimantas Kirkutis ministro klausė dėl melioracinių griovų likimo.
„Melioraciniai grioviai dažniausiai lieka urbanizuotose teritorijose. Tai tokiu atveju, jeigu būtų nurašomas tokių griovių tinklas, liktų be priežiūros, nepadarius pralaidų laikui bėgant užtruktų, žmonės užverstų, urbanizuotos teritorijos imtų skęsti, nes nėra vamzdžių, bet yra griovių sistema“, – kalbėjo E. Kirkutis.
I. Hofmanas tikino, kad sistemos, atliekančios vandens pralaidos funkciją, nebus naikinamos arba paliekamos sunykti.
„Tačiau, jeigu tas melioracijos griovys neatlieka jokios funkcijos, tarkime, yra miške, reikėtų užlyginti, kas būtų sudėtinga, tai tiesiog paliekama natūraliai sunykti ir kad nereikėtų atlikinėti to nereikalingo darbo“, – tvirtino ministras.
Žemės ūkio ministerijos 2023 metų duomenimis, valstybei priklausančių melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekė 74,4 proc. Iš 2,5 mln. hektarų nusausintų žemių ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo yra itin blogos būklės.
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ įgyvendinimo taisyklės. Nacionalinė mokėjimo agentūra atkreipia dėmesį į svarbiausius pakeitimus.
Pakeistose taisyklėse patikslinta, jog pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja pagal remiamas veiklas deklaruoti daugiametes žoles klasifikatoriaus II grupėskoduBMI (anksčiau buvo ŽMI), taip pat klasifikatoriaus I grupės kodais FAC, NMI, klasifikatoriaus III grupės kodais, klasifikatoriaus IV grupės kodu GPŽ ir klasifikatoriaus VI grupės kodais DGP, AGP, DKP, EKP, AKP, pasirinkdami sutartinį kodą ŽE.
Taisyklės papildytos nuostata, jog 2024 m. pareiškėjų deklaruoti šilkmedžių ir medlievų plotai (klasifikatoriaus V grupės kodai ŠIM ir MEL) sutartiniu kodu EKS nuo šių metų bus remiami pagal intervencinę priemonę iki 2027 m. (imtinai).
Taip pat pareiškėjai ir paramos gavėjai privalo deklaruoti ekologinio ploto išlaikymą, pasirinkdami sutartinįkodą EI. Svarbu, jog už šį plotą kompensacinės išmokos pagal priemonės veiklas nebus mokamos.
Be to, taisyklėse pakeistos nuostatos dėl įsipareigojimų laikotarpio – ekologiškai ūkininkaujantys privalo laikytis įsipareigojimų nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d.(pareiškėjams, kurių įsipareigojimų laikotarpis baigsis vėliau kaip 2027 m., nesant galimybės tęsti įsipareigojimų naujuoju bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu, bus sudaryta galimybė nutraukti prisiimtus įsipareigojimus, netaikant sankcijų), įskaitant ir bendruosius reikalavimus bei žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus, nustatytus Tiesioginių išmokų taisyklių II ir III skyriuose.
Primename, jog pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ yra remiamos dvi veiklos: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-25
Parodoje „Ką pasėsi…2025“ Žemės ūkio ministerija kviečia užsukti į jos stendą ir dalyvauti informaciniuose seminaruose
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (Kauno r.) vyks tradicinė tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2025“. Parodos lankytojai galės ne tik užsukti pasikonsultuoti į Žemės ūkio ministerijos stendą, bet ir sudalyvauti dešimtyje jos surengtų informacinių seminarų. Paroda „Ką pasėsi… 2025“ siekia suteikti didžiausią naudą ūkininkams ir žemės ūkį aptarnaujantiems agroverslams, todėl turininga šviečiamoji programa – neatsiejama parodos dalis.
Žemės ūkio ministerija savo rengiamuose seminaruose suteiks naujausios informacijos apie įvairias žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus aktualijas. Tikimasi, kad šie seminarai padės rasti atsakymus į žemdirbiams ir žvejams rūpimus klausimus bei pasitarnaus priimant ūkio veiklos sprendimus.
Visi besidomintys žemės ūkiu ir žuvininkyste kviečiami užsukti ir į ministerijos informacinį stendą (paviljonas Nr. 2), kuriame galės pasikonsultuoti dėl galimybių pasinaudoti parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano ir Žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programos priemones.
Parodoje ministerija įrengė ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių ekspoziciją „Stengiamės dėl Jūsų, kad pirktumėt iš mūsų“– didžiulėje palapinėje savo pagamintą produkciją pristatys ir ja prekiaus 21 ūkininkas iš visos Lietuvos. Parodos lankytojai turės išskirtinę progą įsigyti pieno, mėsos ir žuvies produktų, duonos, medaus, daržovių, vaisių, uogų ir grybų produkcijos. Dauguma šių produktų yra ekologiški arba pažymėti nacionalinės kokybės (NKP) ženklu, garantuojančiu aukščiausią kokybę.
Žemės ūkio ministerijos parodoje „Ką pasėsi…2025“ organizuojami seminarai:
Kovo 27 d. (ketvirtadienis):
11 val. – „Parama sumaniųjų kaimų strategijoms įgyvendinti“
IV rūmų 211 aud.
13 val. – „Skaitmeninė žemės ūkio žinių ir inovacijų (ŽŪŽIS) platforma – žemės ūkio ir maisto sektoriaus atstovų bendradarbiavimui ir tinklaveikai užtikrinti“
IV rūmų 211 aud.
14 val. – „Paramos aspektai vystant trumpas tiekimo grandines“
IV rūmų 211 aud.
14 val. – „Dirbtinis intelektas ir duomenų integracija tvariai žuvininkystės politikai formuoti“
Seminarų salė paviljone Nr. 1
14.30 val. – „Socialinių paramos sąlygų taikymas“
IV rūmų 211 aud.
Kovo 28 d. (penktadienis)
10 val. – „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinės investicinės valdų rėmimo priemonės, skirtos ūkių konkurencingumo ir produktyvumo didinimui“
IV rūmų 211 aud.
11 val. – „Lengvatinės paskolos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano finansines priemones“
IV rūmų 211 aud.
12.10 val. – „Nauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“
IV rūmų 211 aud.
12.30 val. – „Miško veisimas ir atkūrimas“
IV rūmų 211 aud.
13 val. – „2025 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo naujovės“
