Žemės ūkio naujienos: 2025-04-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nusitaikė tirti pieno, grikių ir mėsos produktų kainas
Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) į antrąjį posėdį susirinkusi Maisto taryba (MT) šįkart išsamiai išanalizavo visus veiksnius, lemiančius trijų populiariausių maisto produktų – geriamojo pieno, grikių kruopų ir mėsos produktų – kainų pokyčius Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, teigiama ŽŪM pranešime žiniasklaidai.
„Pirmajame MT posėdyje sutarėme išskirti iki 10 populiariausių maisto produktų. Žemės ūkio duomenų centrui šįkart davėme užduotį pateikti trijų maisto produktų gamybai įtaką darančių rodiklių tendencijas bei palyginamąją analizę.
Atsižvelgus į rinkos rodiklius tirta, kaip nuo vasario mėnesio keitėsi šių produktų kainos Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje“, – sakė MT pirmininkas, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Posėdyje dalyvavusi Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovė Eglė Malonytė atkreipė MT narių dėmesį į konkurencijos taisykles, paminėjo konkrečias rizikas, ko reikėtų vengti Maisto taryboje.
„Turi būti aptarinėjamos bendros tendencijos ir kainų lygis, negalima tarpusavyje keistis jautria informacija ar konkrečiais duomenimis apie įmonių sąnaudas“, – pabrėžė Konkurencijos tarybos atstovė. VĮ Žemės ūkio duomenų centro atstovė dr. Irma Jankauskienė, bendrai apžvelgusi maisto produktų rinką, papasakojo, į kokius makroekonominius ir tiriamo sektoriaus specifinius rodiklius atsižvelgta analizuojant kovo mėnesio produktų kainas.
Pasak jos, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse šių metų kovo mėnesį augo daugelio pieno produktų, ypač fermentinių sūrių, mažmeninės kainos. Sūrių kainos augo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Vokietijoje. O štai geriamojo pieno kaina Latvijoje, priešingai nei Lietuvoje, sumažėjo. Pastebėta, kad ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo iš Lietuvos pieno gamintojų kaina labai nedaug skiriasi nuo įprastinio pieno.
Tačiau ekologiško geriamojo pieno pardavimo vidaus rinkoje kaina 2025 m. vasario mėn. buvo vos ne 20 proc. didesnė nei įprastinio geriamojo pieno. Analizuojant grūdų sektoriaus kainas atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse grūdų produktų mažmeninės kainos 2025 m. pradžioje nepatyrė didelių svyravimų ir kito nedaug. Tamsios duonos ir batono kainos šiek tiek padidėjo, o štai aukščiausios rūšies kvietinių miltų ir grikių kruopų – sumažėjo.
Maisto taryba taip pat domėjosi mėsos – jautienos ir kiaulienos kainų pokyčiais. Šių metų kovo mėn., palyginti su vasario mėn., Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jautienos kumpio (be kaulo) kaina padidėjo 4,33 proc., tačiau ji buvo 5,57 proc. pigesnė nei Lenkijoje. O štai kiaulienos nugarinė (be kaulo) Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu pabrango 1,02 proc. ir buvo brangesnė nei Lenkijoje.
Posėdyje atkreiptas dėmesys į tai, kad grikių kruopų ir pieno mažmeninės kainos struktūroje didžiausia dalis yra prekybininkų, o štai mėsos, ypač kiaulienos, – tenka žaliavos gamintojui. MT nariai, atstovaujantys savo maisto grandinės daliai, teikė įvairius siūlymus ir įžvalgas. Kadangi kiekvienas produktas yra ne tik labai skirtingas, bet skiriasi ir grandinės dalyvių dalis kainoje, tad nuomonės labai išsiskyrė.
„Norėjosi išgirsti dar daugiau įvardytų konkrečių priežasčių. Galbūt ateityje prekybininkai galėtų investuoti į energetiką ir tokiu būdu ilgalaikėje perspektyvoje produktai galėtų atpigti, nes prekybininkų kainos dalyje būtent didžiausius kaštus sudaro žmogiškieji ištekliai ir energetika“, – pastebėjo ministras I.Hofmanas.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-04-29
Gali nelikti itin populiaraus herbicido „Roundup“ – veiklioji medžiaga gali sukelti vėžį
Vokietijos chemijos milžinė „Bayer“ penktadienį, balandžio 25 d., pranešė, kad gali būti priversta išimti iš rinkos savo piktžolių naikinimo priemonę „Roundup“, jei nepavyks išvengti nesibaigiančių teisinių problemų. „Artėjame prie taško, kai teisminių procesų industrija gali mus priversti nutraukti šio gyvybiškai svarbaus produkto prekybą“, – teigė generalinis direktorius Billas Andersonas kasmetiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Leverkuzene įsikūrusi įmonė nurodė, kad siekia „reikšmingai apriboti teisminius procesus iki 2026 m. pabaigos“, nes bylinėjimasis tęsiasi jau ne vienerius metus. „Status quo – ne išeitis“, – pabrėžė B.Andersonas, pridūręs, kad rizika jo įmonei šiuo atveju „labai didelė“.
„Bayer“ su „Roundup“ ieškiniais susiduria nuo tada, kai 2018 m. įsigijo JAV bendrovę „Monsanto“ – sandoris tuo metu buvo vertinamas kaip vienas svarbiausių chemijos sektoriuje. Ieškovai teigia, kad glifosatas – pagrindinė „Roundup“ veiklioji medžiaga – sukelia kraujo vėžį, tačiau „Bayer“ tvirtina, kad moksliniai tyrimai ir reguliavimo institucijų leidimai rodo, jog šis piktžolių naikiklis yra saugus. „Bayer“ ilgai bandė užbaigti teisminius ginčus dėl „Roundup“.
Šiai dienai bendrovė yra išleidusi daugiau kaip 10 mlrd. dolerių (8,8 mlrd. eurų) ieškiniams, kuriuose ji kaltinama neatskleidusi galimų sveikatos rizikų. Šį mėnesį bendrovė paskelbė ketinanti dar kartą kreiptis į JAV Aukščiausiąjį teismą dėl „Roundup“ bylos – tai jau trečiasis tokio pobūdžio bandymas. Nors teismas jau du kartus atmetė ankstesnius prašymus, šį kartą „Bayer“ tikisi sėkmės, remdamasi federalinių apeliacinių teismų sprendimais, kurie, pasak bendrovės, palaiko jos poziciją.
Atnaujintas prašymas JAV Aukščiausiajam teismui yra pirmasis nuo tada, kai B.Andersonas 2023 m. perėmė „Bayer“ vadovo pareigas. Tačiau jo vėlyvas atėjimas neapsaugojo jo nuo akcininkų kritikos, kurie per susirinkimą išreiškė savo nepasitenkinimą. „Bayer“ paprašė investuotojų patvirtinti kapitalo didinimą per naujų akcijų emisiją, siekiant padengti galimas teisines išlaidas, susijusias su „Roundup“ byla.
Akcininkai buvo paprašyti „sumokėti kainą“ už „Roundup“ problemas, sakė „Deka Investment“ vadovas Ingo Speichas, apibūdindamas šį žingsnį kaip „karčią piliulę“. „Kodėl šį kartą turėtų būti kitaip – negi teisminių ieškinių bangą sustabdys pinigai?“ – svarstė „Union Investment“ atstovas Janne Werningas.
Maisto taryboje – išsami populiariausių maisto produktų kainų apžvalga
Žemės ūkio ministerijoje į antrąjį posėdį susirinkusi Maisto taryba (MT) šįkart išsamiai išanalizavo visus veiksnius, lemiančius trijų populiariausių maisto produktų – geriamojo pieno, grikių kruopų ir mėsos produktų – kainų pokyčius Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. „Pirmajame MT posėdyje sutarėme išskirti iki 10 populiariausių maisto produktų. Žemės ūkio duomenų centrui šįkart davėme užduotį pateikti trijų maisto produktų gamybai įtaką darančių rodiklių tendencijas bei palyginamąją analizę.
Atsižvelgus į rinkos rodiklius tirta, kaip nuo vasario mėnesio keitėsi šių produktų kainos Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje“, – sakė MT pirmininkas, žemės ūkio ministras dr. Ignas Hofmanas.
Posėdyje dalyvavusi Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovė Eglė Malonytė atkreipė MT narių dėmesį į konkurencijos taisykles, paminėjo konkrečias rizikas, ko reikėtų vengti Maisto taryboje. „Turi būti aptarinėjamos bendros tendencijos ir kainų lygis, negalima tarpusavyje keistis jautria informacija ar konkrečiais duomenimis apie įmonių sąnaudas“, – pabrėžė Konkurencijos tarybos atstovė.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro atstovė dr. Irma Jankauskienė, bendrai apžvelgusi maisto produktų rinką, papasakojo, į kokius makroekonominius ir tiriamo sektoriaus specifinius rodiklius atsižvelgta analizuojant kovo mėnesio produktų kainas.
Pasak jos, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse šių metų kovo mėnesį augo daugelio pieno produktų, ypač fermentinių sūrių, mažmeninės kainos. Sūrių kainos augo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Vokietijoje. O štai geriamojo pieno kaina Latvijoje, priešingai nei Lietuvoje, sumažėjo.
Pastebėta, kad ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo iš Lietuvos pieno gamintojų kaina labai nedaug skiriasi nuo įprastinio pieno. Tačiau ekologiško geriamojo pieno pardavimo vidaus rinkoje kaina 2025 m. vasario mėn. buvo vos ne 20 proc. didesnė nei įprastinio geriamojo pieno.
Analizuojant grūdų sektoriaus kainas atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse grūdų produktų mažmeninės kainos 2025 m. pradžioje nepatyrė didelių svyravimų ir kito nedaug. Tamsios duonos ir batono kainos šiek tiek padidėjo, o štai aukščiausios rūšies kvietinių miltų ir grikių kruopų – sumažėjo.
Maisto taryba taip pat domėjosi mėsos – jautienos ir kiaulienos kainų pokyčiais. Šių metų kovo mėn., palyginti su vasario mėn., Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jautienos kumpio (be kaulo) kaina padidėjo 4,33 proc., tačiau ji buvo 5,57 proc. pigesnė nei Lenkijoje. O štai kiaulienos nugarinė (be kaulo) Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu pabrango 1,02 proc. ir buvo brangesnė nei Lenkijoje.
Posėdyje atkreiptas dėmesys į tai, kad grikių kruopų ir pieno mažmeninės kainos struktūroje didžiausia dalis yra prekybininkų, o štai mėsos, ypač kiaulienos, – tenka žaliavos gamintojui.
MT nariai, atstovaujantys savo maisto grandinės daliai, teikė įvairius siūlymus ir įžvalgas. Kadangi kiekvienas produktas yra ne tik labai skirtingas, bet skiriasi ir grandinės dalyvių dalis kainoje, tad nuomonės labai išsiskyrė.
„Norėjosi išgirsti dar daugiau įvardytų konkrečių priežasčių. Galbūt ateityje prekybininkai galėtų investuoti į energetiką ir tokiu būdu ilgalaikėje perspektyvoje produktai galėtų atpigti, nes prekybininkų kainos dalyje būtent didžiausius kaštus sudaro žmogiškieji ištekliai ir energetika“, – pastebėjo ministras I. Hofmanas.
Žemės ūkio ministerija, šiemet įsteigusi Maisto tarybą, siekia išsamiai išanalizuoti visus veiksnius, lemiančius kainų pokyčius. Akcentas – maisto grandinės analizei, ar pagrįstai pasiskirstoma kaina visoje maisto grandinėje. MT nariai – politikos formuotojų, gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, mokslo ir vartotojų organizacijų atstovai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-29
Iki gegužės 9 d. – projektų priežiūros patikros
Informuojame, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siekdama patikrinti, kaip laikomasi įsipareigojimų įgyvendinat kaimo plėtros programos priemones, atliko Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių projektų priežiūros atranką. Priežiūros patikroms buvo atrinkta 130 projektų, kuriuos NMA Kontrolės departamento darbuotojai privalės patikrinti iki 2025 m. gegužės 9 d. Šie patikrinimai yra būtini siekiant užtikrinti, kad investavimo operacijos būtų vykdomos pagal nustatytus reikalavimus ir prisidėtų prie kaimo plėtros programos tikslų.
Projektų priežiūros atrankos vykdomos vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklėse nurodytomis nuostatomis.
Šios patikros atliekamos kiekvienais kalendoriniais metais – jų metu patikrinimams atrenkama ne mažiau kaip 1 % Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) išlaidų, skirtų investavimo veiksmams, iš tų projektų, kuriems dar nepasibaigęs kontrolės laikotarpis ir kurie gavę galutinę išmoką iš EŽŪFKP iki praėjusių metų pabaigos, t. y. 2024 m. gruodžio 31 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-30
Laukiniai gyvūnai nuniokojo daugiametes ganyklas arba pievas
Ūkininkai, kurių daugiametes ganyklas ar pievas nuniokojo šernai ar kiti laukiniai gyvūnai, tinkamai pateikę nenugalimos jėgos (force majeure) įrodymus, galės lengviau atsikvėpti – einamaisiais metais sankcijos už nevykdomus įsipareigojimus jiems nebus taikomos. Svarbu žinoti, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių), praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) apie minėtas aplinkybes ir kartu pateikia įrodymo dokumentus.
Kai pareiškėjo deklaruotame lauke šernai ar kiti laukiniai gyvūnai suniokojo daugiametes ganyklas arba pievas, pareiškėjas, norėdamas atkurti ir išlaikyti daugiametę ganyklą ar pievą, turėtų informuoti NMA ir pateikti nuotraukas per „NMA agro“ programėlę, iš kurių matytųsi suniokotas plotas.
Nuotraukos turi būti padarytos iš skirtingų to paties lauko vietų ir aprėpti bendrą lauko vaizdą. Siunčiant informaciją NMA būtina nurodyti valdos numerį ir pareiškėjo vardą bei pavardę. Taip pat pareiškėjas NMA turi pateikti prašymą, kad laukinių gyvūnų suniokotas plotas būtų pripažintas force majeure aplinkybėmis. Tik sulaukęs NMA sprendimo, jis gali atkurti daugiamečių ganyklų ar pievų plotą bearimiu ar ariminiu būdu, įsėdamas daugiametes žoles ar sėdamas daugiametes žoles ir įsėdamas javus (darydamas antsėlį), atsižvelgęs į konkrečias lauko aplinkybes.
NMA, įvertinusi pareiškėjo prašymą ir pateiktas nuotraukas per „NMA agro“ programėlę, įrodančias, kad reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure) ar išimtinių aplinkybių, einamaisiais metais sankcijų netaikys.
Atkūrus šernų suniokotą plotą, pareiškėjui kitais deklaravimo metais turi likti galimybė tą patį plotą deklaruoti kaip daugiametę ganyklą ar pievą.
Vadinasi, VĮ Žemės ūkio duomenų centras, gavęs informaciją iš NMA dėl tame plote įvykusio nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių atvejo, nekeistų žemėnaudos iš daugiamečių pievų į ariamosios žemės.
Šernams ar kitiems laukiniams gyvūnams suniokojus deklaruotas natūralias ar pusiau natūralias pievas, kurios turi saugomos pievos ar EB svarbos buveinės statusą ir kurioms nustatytas ūkinės veiklos apribojimas, draudžiantis arti, jas galima atkurti tik neariminiu būdu, persėti negalima.
