Žemės ūkio naujienos: 2025-05-05

„Balandį lankėmės Lietuvos regionuose, organizavome kontaktinius susitikimus su ūkininkais, dalinomės informacija apie biologinio saugumo svarbą ir atsakėme į daugybę klausimų. Suprasdami, kad apie 50 tūkst. registruotų ūkininkų augina gyvulius, o visų gyvai pasiekti nepavyks, ėmėmės organizuoti nuotolinius mokymus. Nuotoliniai mokymai leis patogiai gauti naujausią informaciją neišeinant iš namų ar ūkio, taupant laiką ir kelionės išlaidas. Mokymų metu dalyviai sužinos, kaip tinkamai organizuoti biologinio saugumo priemones ūkyje, kaip greitai atpažinti pirmuosius mėlynojo liežuvio, snukio ir nagų ligos bei afrikinio kiaulių maro ligų požymius ir laiku imtis veiksmų.

Kviečiame visus ūkinių gyvūnų savininkus, prisijungti prie VMVT mokymų, kuriuos organizuojame patogiu metu, vakare, po dienos darbų ūkyje”, – VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.

VMVT nuotoliniai mokymai ūkinių gyvūnų laikytojams vyks gegužės 8 dieną, 20:00 val. VMVT kviečia registruotis į mokymus bei atsiųsti išankstinius klausimus lektoriams.

„Snukio ir nagų ligos ar mėlynojo liežuvio patekimas į Lietuvą gali turėti labai rimtų padarinių visai žemės ūkio sistemai: būtų stabdomas gyvūnų judėjimas, eksporto srautai, o užkrėstuose ūkiuose – naikinami gyvuliai. Per pastaruosius keturis mėnesius Vidurio Europoje šis užkratas buvo patvirtintas 12 ūkių, dėl ko teko išskersti daugiau nei 26 tūkstančius gyvulių. Todėl biosaugos laikymasis yra pagrindinis ūkininko skydas“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

„Mokymų metu bus galima užduoti klausimus VMVT ekspertams bei įsivertinti, ar ūkis atitinka biosaugos reikalavimus. Raginame tai padaryti dabar – nelaukite, kol bus per vėlu ir teks likviduoti ligos padarinius“, – pabrėžia Egidijus Mecelis.

Mokymų programa apims:

Situacija Europoje – kokia grėsmė Lietuvai?
Pagrindinius biosaugos principus ir jų taikymą ūkyje.
Praktinius patarimus, kaip įvertinti ir pagerinti savo ūkio biosaugos lygį.
Svarbiausių užkrečiamųjų ligų (mėlynojo liežuvio liga, snukio ir nagų liga, afrikinis kiaulių maras) atpažinimo ir prevencijos priemones.
Atsakymus į dalyvių pateiktus klausimus.

Mokymų metu bus pristatoma informacija apie:

-Naujų gyvulių įsigijimą ir karantinavimą.
-Transporto kontrolės svarbą.
-Lankytojų ribojimą ūkiuose.
-Įrankių, įrangos bei transporto priemonių dezinfekciją.
-Kenkėjų kontrolę.
-Gyvulių sveikatos stebėseną.

Šiandien mūsų visų – tiek ūkininkų, tiek institucijų, tiek visuomenės – misija yra viena: apsaugoti Lietuvos ūkius nuo užkrečiamųjų ligų.

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-05-02

„Džiaugiamės, kad lietuviškų maisto produktų, patenkančių į Japonijos rinką, kategorijų sąrašas plečiasi. Didžiuojamės sėkmės istorijomis, pavyzdžiui, pasirašytais kontraktais su Japonijos įmonėmis tiekti lietuvišką alų, ledus, mineralinį vandenį ir tt. Lietuva garsėja išskirtiniais ir sveikatai palankiais produktais, kurie kuriami naudojant pažangias technologijas ir aukštos kokybės žaliavas. Esame viena mažiausiai pesticidų vienam hektarui naudojanti šalis, tad lietuviški produktai yra puikus pasirinkimas, jie pelnė vartotojų simpatijas ir pasitikėjimą ne tik vidaus, bet ir pasaulinėje rinkoje. Šiandien savo produkciją eksportuojame į 156 šalis“, – sakė ministras.

Japonijos ambasadorius pasidžiaugė Lietuvos siekiu gaminti aukštos kokybės žemės ūkio ir maisto produktus ir pabrėžė produktų reputacijos svarbą.

„Japonija yra didžiausia maisto produktų importuotoja pasaulyje, o jos vartotojai – išrankūs. Tad Lietuvos intencija skatinti kokybiškų produktų eksportą yra labai teisinga kryptis. Reikia išnaudoti savo stiprybes ir išskirtinumą“, sakė ambasadorius.

„Šiandien labiau nei bet kada anksčiau akivaizdu, kad žemės ūkio sektorius yra itin svarbus užtikrinant apsirūpinimą maistu pasauliniu mastu. Turime imtis ryžtingų veiksmų, kad padidintume maisto sistemų atsparumą, sustiprintume tarptautinį bendradarbiavimą ir išlaikytume atvirą prekybą maisto ir žemės ūkio produktais, ypač tarp demokratines vertybes ir teisės viršenybę įgyvendinančių partnerių“, – teigė ministras I. Hofmanas.

Birželį planuojamas Lietuvos Prezidento vizitas Japonijoje, tuo pat metu vyks žemės ūkio ministro I. Hofmano vadovaujama maisto pramonės įmonių verslo misija. Būsimo vizito metu Lietuvos verslininkai galės susitikti su Japonijos prekybos atstovais ir rasti konkrečius sprendimus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-02

Pirkdamas produktą pirkimo vykdytojas savarankiškai nustato aplinkos apsaugos kriterijus, kurie yra susiję su pirkimo objektu, taikydamas bent vieną iš Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) numatytų aplinkosauginių principų.

Reikalavimai žaliesiems pirkimams

Rengiant technines specifikacijas, nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir (ar) kitus reikalavimus tiekėjams, projekto vykdytojas ir (ar) partneris turi laikytis žaliesiems pirkimams taikomų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų, o perkama prekė, paslauga arba darbas turi atitikti bent vieną iš kriterijų:

-ilgaamžiškumo – prekė yra tvirta, ilgaamžė, funkcionali, prekei taikomas ilgesnis nei įprastas garantinio aptarnavimo laikas, produktas yra atsparus, ji ar jos sudedamosios dalys tinka naudoti daug kartų ir (ar) lengvai sutaisomos, ir (ar) keičiamos sudėtinės dalys, taikomos produkto remonto (serviso) paslaugos ir kt.
-žiediškumo – prekei pagaminti ir (ar) tiekti, paslaugai teikti ar darbams atlikti naudojama mažiau gamtos išteklių ir (ar) sudėtyje yra pakartotinai panaudotų, ir (ar) perdirbtų medžiagų, panaudojamos antrinės žaliavos ir kt.;
-energijos efektyvumo – prekei pagaminti, tiekti ir (ar) naudoti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojamos mažesnės energijos sąnaudos ir (ar) energija naudojama iš atsinaujinančių išteklių ir pan.;
-tvarumo (pakartotinis panaudojimas) – produktas ar prekė, virtusi atliekomis, yra lengvai tvarkoma, tinka paruošti pakartotinai naudoti ar perdirbti;
-saugos – prekei pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti naudojama mažiau ar nenaudojama pavojingųjų cheminių medžiagų, neteršiama aplinka ir nekeliamas pavojus sveikatai.

Numatyti aplinkosauginiai principai yra bendro pobūdžio kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar pirkimas žalias (t. y. priskiriamas prie žaliųjų), tačiau tai nėra tikslios formuluotės, kurias galima nukopijuoti į pirkimo dokumentus. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o pirkėjas nupirktų tai, ko reikia. Dėl to ir aplinkosauginiai reikalavimai turi būti tikslūs, suprantami ir aiškūs, susiję su pirkimo objektu, o ne deklaratyvūs, dviprasmiški ar abstraktūs.

Pirkimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyti reikalavimai, jie turi būti susiję su pirkimo objektu ir patikrinami. Pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose negali būti tiesiog nukopijuojamas aplinkos apsaugos principas – „prekei pagaminti naudojama mažiau ar nenaudojama pavojingųjų cheminių medžiagų, neteršiama aplinka ir nekeliamas pavojus sveikatai“. Pirkimo vykdytojas, norėdamas nustatyti konkretų aplinkosauginį reikalavimą, kuris įgyvendintų aukščiau minėtą principą, turi būti išsiaiškinęs, kokios cheminės medžiagos yra naudojamos perkamam produktui, kokio sumažinimo pirkimo vykdytojas tikėtųsi iš tiekėjo ir pan.

Atsižvelgiant į konkretaus pirkimo objekto savybes, konkretaus pirkimo aplinkybes bei būsimos sutarties vykdymo sąlygas, pirkimo vykdytojas priima sprendimą, kokiais įrodančiais dokumentais bus įrodinėjama atitiktis. Svarbu, kad pateikiamas dokumentas ir jame esanti informacija įrodytų arba patvirtintų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytam aplinkosauginiam reikalavimui.

Informacija, kokiais dokumentais tiekėjas gali įrodyti atitiktį keliamiems reikalavimams, privalo būti nurodyta konkretaus pirkimo dokumentuose. Nurodant atitikį žaliųjų pirkimų reikalavimui, turi būti nurodytas tiek pats reikalavimas, tiek informacija, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka šį reikalavimą. Pavyzdžiui, įprastas garantinio aptarnavimo laikas traktoriams teisės aktais nėra nustatytas. Vykdant žaliąjį pirkimą, galima numatyti reikalavimą, susijusį su aplinkosaugos kriterijumi – ilgaamžiškumas. Koks įprastas garantinio aptarnavimo laikas taikomas traktoriams ar konkrečiai jų grupei, pirkėjas gali nustatyti atlikęs savarankišką rinkos analizę iš viešai prieinamos informacijos bei kreipdamasis informacijos į potencialius tiekėjus. Pavyzdžiui, prieš pirkdamas traktorių pirkėjas atlieka analizę ir nustato, kad vidutinė perkamo traktoriaus tipui tiekėjų taikoma garantija yra 2 metai, tai vykdant pirkimą jame nurodžius, kad garantija turėtų būti ne trumpesnė kaip 3 metai, būtų akivaizdu, kad yra ilgesnė už įprastai taikomą. Pirkėjo surinkta informacija prieš pirkimą būtų tinkamas pagrindas, kad reikalavimas buvo nustatytas teisingai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai vadovaujantis Pirkimų taisyklėmis numatomų pirkti prekių, paslaugų ar darbų pirkimų vykdyti neprivaloma, pareiškėjas ir (ar) partneris turi užtikrinti investicijų atitiktį žaliųjų pirkimų reikalavimams komerciniuose pasiūlymuose, t. y., kreipdamiesi į galimus tiekėjus dėl komercinių pasiūlymų, pirkimo vykdytojas ir (ar) partneris privalo numatyti minimalius aukščiau nurodytus žaliesiems pirkimams taikomus aplinkos apsaugos kriterijus ir užtikrinti jų atitikties įrodymą komerciniuose pasiūlymuose arba pateikti paaiškinimą, kaip užtikrinta atitiktis žaliųjų pirkimų reikalavimams, kaip numatyta SP Administravimo taisyklių 113 punkte.

Kada žalieji pirkimai neprivalomi

Įsigyjant kai kurias prekes, paslaugas ar darbus, minimalių aplinkosaugos kriterijų taikyti neprivaloma:

-perkant prekes, paslaugas ar darbus pagal šias SP intervencines priemones: „Konsultavimo paslaugos“, „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“, „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“, „Investicijos į melioracijos sistemas“ veikla „Reguliuojamo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Sumanieji kaimai“, kai įgyvendinama aplinkosaugos srities Sumanaus kaimo strategija, kuria siekiama aplinkosaugos tikslų;

-vykdant pirkimus, kai sudaromos žodinės sutartys (kai pirkimo vertė iki 15 000 Eur be PVM);vykdant žemės ir miškų ūkio transporto priemonių, kaip jos apibrėžtos 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros, pirkimus;

-kai tinkamoms finansuoti išlaidoms taikomi supaprastintų išlaidų mokėjimo būdai (fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos ar fiksuotoji norma), nustatomi konkretūs įkainiai tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal SP priemonės įgyvendinimo ar administravimo taisykles.

Žalieji pirkimai yra svarbūs ne tik prisijungiant prie Europos žaliojo kurso – tai svarbu kiekvienam gyventojui dėl mūsų pačių ir mūsų artimųjų ateities. Renkantis draugiškas aplinkai prekes ir paslaugas, žemės ūkio sektoriaus dalyviai ne tik reikšmingai prisideda prie tvarumo tikslų įgyvendinimo, bet ir suteikia galimybę taupyti lėšas ateityje. Žalieji pirkimai – tai galimybė sutaupyti medžiagų, energijos, sumažinti atliekų kiekį, sumažinti taršą ir išsaugoti aplinką. Todėl, perkant produktą, svarbu atsižvelgti ne tik į jo kainą ir kokybę, bet ir į viso produkto gyvavimo ciklo sąnaudas.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-05

Reaguojama į ligų grėsmę

Gyvulininkystės ūkiai dabar labai susirūpinę dėl plintančių mėlynojo liežuvio (MLL) ir snukio ir nagų (SNL) ligų, Lietuvoje jau buvo fiksuotas patogeniško paukščių gripo protrūkis vištų dedeklių ūkyje, vis nustatomi afrikinio kiaulių maro atvejai šernų populiacijoje. Todėl į biosaugą turi investuoti ir maži, ir dideli ūkiai. Nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. bus galima teikti paramos paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Atsižvelgiant į padidėjusią užkrečiamųjų ligų grėsmę, šiam kvietimui skirta lėšų suma padidinta nuo 1 mln. Eur iki 2,6 mln. Eur.

Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus. Siekdamas suteikti daugiau galimybių ūkiams, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pasirašė įsakymą, kuriuo privalomą mažiausią atrankos balų skaičių sumažino nuo 35 iki 20 balų. Tai ypač aktualu kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiams.

Ūkiuose yra sujudimas

Veterinarijos gydytojas Petras Tamašauskas pastebėjo, kad tiek žemės ūkio bendrovės, tiek ūkininkai yra susirūpinę dėl plintančių gyvūnų ligų ir pradeda labiau rūpintis ligų prevencija ir biosauga. „Tarp galvijų augintojų yra sujudimas, žmonės domisi, kaip saugoti laikomus galvijus, nes plinta pavojingos ligos. Mėlynojo liežuvio liga gal kiek mažiau pavojinga, o snukio ir nagų liga – baisi. Ūkiuose dėliojami planai, kaip ir kas bus daroma, kaip bus naudojamos dezinfekcinės priemonės, kur bus įrengti dezomatai, kai kontroliuos žmonių judėjimą ūkyje“, – pasakojo P. Tamašauskas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad MLL per įkandimus platina mašalai, šios virusinės naminių ir laukinių atrajotojų ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau virusai platinami vykdant prekybą užsikrėtusiais gyvuliais, sperma, embrionais, taip pat per užkrėstus mašalus, pervežamus transporto priemonėmis (sunkvežimiais, lėktuvais ir t. t.). Virusas taip pat perduodamas per placentą. SNL yra labai užkrečiama ir privalomai likviduojama liga, ji perduodama nuo gyvūno gyvūnui, tiesioginio ir netiesioginio kontakto metu, per neapdorotus mėsos produktus, naudojant užterštą virusais pieną, dirbtinio apvaisinimo metu per užterštą spermą ir kt. „Vengrai ir slovakai, kurie jau susidūrė su šia liga, sako, kad SNL virusą gali pernešti ir vėjas. Lengvai virusą gali platinti transporto priemonės, kuriomis vežiojami gyvuliai. Dar turėkime omenyje, kad virusą iš tų šalių, kur plinta ši liga, gali parvežti turistai“, – sakė veterinarijos gydytojas.

Paukščių augintojas iš Kaišiadorių rajono Sigitas Petkevičius teigė, kad biosauga yra visada privaloma, o dabar ji dar labiau stiprinama. „Darbo rūbų, batų plovimas, dezinfekcija yra kasdienė rutina, turime visą tam reikalingą įrangą ir nuolat saugomės. Paukščių gripas paprastai platinamas per transportą ar per laukinius paukščius. Dar vienas pavojus yra pavasarį, kada iš Lenkijos vežami maži naminiai paukščiukai. Mes dabar papildomai nusipirkome dezinfekcinę įrangą, kuri kruopščiai apipurškia ir dezinfekuoja kiekvieną į ūkį atvykstančią mašiną“, – pasakojo ūkininkas.

Teikiant paramą investicijoms į biosaugą, yra finansuojamos tokios išlaidos:
-vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo išlaidos;
-ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos;
-žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos;
-pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos;
-konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos;
-darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidos ir kt.

Ūkiai gali gauti iki 300 tūkst. eurų paramos, o paramos intensyvumas pagal minėtą priemonę siekia iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4000 eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali sudaryti iki 100 tūkst. eurų, tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų. Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos (apmokėtos) jau pateikus Nacionalinei agentūrai paraišką paramai gauti. Išlaidos gali būti patirtos ir nesulaukus paraiškos paramai vertinimo.

Privalu turėti biologinės saugos planą

Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su VMVT teritoriniu padaliniu ir atitikti visus reikalavimus. VMVT pažymi, kad svarbiausi privalomi biosaugos reikalavimai yra atsakingas naujų gyvulių įsigijimas ir karantinavimas; transporto kontrolė; ūkių lankytojų apribojimas; įrankių, įrangos, transporto priemonių dezinfekcija; graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas; nuolatinė gyvulių ir paukščių sveikatos būklės stebėsena.

Šaltinis: delfi.lt, 2025-04-17

Ministras taip pat pasidžiaugė prasidėjusiu pasėlių deklaravimo laikotarpiu, kuris šiemet tęsis iki birželio 13 d. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 23 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma bus mažinama 1 proc.

„Pats į dabartines pareigas atėjau iš ūkio, tad puikiai suprantu žemdirbių poreikius ir lūkesčius. Kartu su savo komanda stengiamės daryti viską, kad ūkininkauti būtų lengviau. Į tai atsižvelgėme ir kurdami kai kurias naujas deklaravimo taisykles“, – teigė I.Hofmanas.

Tarp svarbiausių pokyčių jis įvardijo nuo 3 iki 1 m prie didžiosios dalies melioracijos griovių sumažintų apsauginių juostų plotį. Šie pokyčiai turės įtakos daugiau nei 95 proc. melioracijos griovių ir gerokai sumažins ūkininkavimo apribojimus šalia jų esančiuose sklypuose.

Tarp ūkininkams numatytų palengvinimų ministras išskyrė ir sumažintus augalų kaitos reikalavimus. Deklaruotos ariamosios žemės plotas, kuriame kasmet privaloma pakeisti pagrindinius pasėlius, dabar nuo 65 proc. sumažintas iki 35 proc.

Taip pat nuo šių metų buvo panaikintas reikalavimas dalį ariamos žemės skirti negamybiniams plotams. Anksčiau jiems privalomai reikėdavo skirti 4 proc. ariamos žemės.

Dėmesys pienininkystei

Bendraudamas su Vilkaviškio krašto žemdirbiais I.Hofmanas nemažai dėmesio skyrė pienininkystės sektoriaus problemoms aptarti. Jis pasidžiaugė, kad pastaruoju metu stambiausi šalies pieno gamintojai už pristatytą produkciją jau gavo netgi šiek tiek didesnę nei ES vidurkis pieno kainą, tačiau pripažino, kad šį sektorių toliau būtina stiprinti ir jį palaikyti. Ministro nuomone, norėdami išlikti, ūkiai privalės kooperuotis arba investuoti į plėtrą. Anot jo, išgyventi ateityje pavyks tik tiems pieno ūkiams, kurie turės bent 100 melžiamų karvių.

I.Hofmanas apgailestavo, kad kai kuriems paramos gavėjams atsisakius Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų, dalis pinigų taip ir liko nepanaudota. Dėl to Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skubiai priėmė sprendimą skirti 40 mln. eurų žemės ūkio valdoms modernizuoti. Jis pabrėžė, kad šalies ūkininkai dar gali suspėti iki gegužės 7 d. teikti paraiškas supaprastinta tvarka paramai žemės ūkio valdų modernizavimui pagal Kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gauti.

„Pareiškėjams reikės užbaigti projektus iki rugsėjo 30 d. Daugelis galvoja, kad šis terminas bus pratęstas, tačiau taip tikrai nebus“, – pabrėžė ministras.

Jis aptarė ir pačią populiariausią ūkių modernizavimo priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Deja, iš numatytų 200 mln. eurų šiai priemonei skirtų lėšų jau likę tik 55 mln. eurų.

„Kol kas dar nežinome, kaip juos panaudosime, tačiau prioritetai bus taikomi gyvulininkystės sektoriui, tad augalininkai vargu ar gali tikėtis sulaukti paramos. Esame taip pat numatę skirti papildomą 40 mln. eurų nacionalinę išmoką. Ja pasinaudoti galės pienininkystės ūkiai, kurie turės galimybę už paramą pirkti robotus, pieno linijas, mėšlo tvarkymo įrangą, vykdyti statybas ir renovacijas. Norime padėti išlaikyti pienininkystės sektorių. Jis traukiasi ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad ūkininkams sunku dirbti. Norime, kad mūsų šalies pienininkystės ūkiai būtų šiuolaikiški ir modernūs, o jų savininkai galėtų sau leisti išvykti atostogų ar bent trumpam atsitraukti nuo darbų“, – kalbėjo I.Hofmanas.

Ambicinga programa

Suvalkijos žemdirbiams žemės ūkio ministras pristatė ir numatomą Vyriausybės programą, kuri, anot jo, yra išties ambicinga. Jo teigimu, ŽŪM yra numačiusi keletą krypčių, į kurias ir stengsis labiausiai koncentruotis. Tai – tvari ir efektyvi gamyba, kooperacija ir perdirbimas, gyvulininkystės sektoriaus stiprinimas ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelis. Pastarasis itin svarbus mažiems ir vidutiniams ūkiams.

„Trumpųjų grandinių modelis puikiai veikia Lazdijų, Ukmergės ir kai kuriose kitose savivaldybėse. Iš jų tikrai gali pasimokyti ir kiti šalies rajonai. Ministerija yra pasirengusi visiems padėti kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines“, – kalbėjo I.Hofmanas.

Jo teigimu, visiems numatytiems ministerijos planams įgyvendinti reikėtų apie 640 mln. eurų, tačiau tiek premjeras Gintautas Paluckas, tiek Finansų ministras Rimantas Šadžius gana palankiai vertina galimybę skirti tokias lėšas, nepaisant to, kad Vyriausybė prioritetu laiko šalies gynybos stiprinimą. Būtent dėl to I.Hofmanas teigė tikintis šviesia žemės ūkio ateitimi.

Susirinkusiesiems ministras taip pat pristatė Europos Komisijos (EK) pateiktą žemės ūkio viziją, kuri, pasak jo, yra optimistinė.

„Tačiau yra ir tam tikrų nerimo signalų. Nežinia, ar turėsime pakankamai įrankių tą viziją įgyvendinti. O pagrindinis įrankis – bendrosios žemės ūkio politikos fondas. Kalbama, kad jo gali nelikti, o pinigai šalims narėms bus skiriami per vieną fondą. Lietuvai toks scenarijus būtų pražūtingas. Jei taip nutiktų, tikėtina, kad žemės ūkiui būtų skiriamas nepakankamas finansavimas, nes pinigai būtų išskirstyti kitiems tikslams. Mūsų šalis kategoriškai pasisako už tai, kad bendrosios žemės ūkio politikos fondas išliktų“, – pabrėžė I.Hofmanas.

Jo teigimu, vis dažniau pasigirsta kalbų visoje ES suvienodinti tiesiogines išmokas. Vienos šalys palaiko šią idėją, kitos, tokios, kaip Graikija ar Italija, tam kategoriškai priešinasi.

„Deja, bet Baltijos šalys kol kas gauna mažiausias išmokas visoje ES. Mums palanku, kad šiuo metu EK pirmininkaujanti Lenkija palaiko siekį suvienodinti išmokas“, – kalbėjo Žemės ūkio ministras.

Aktualūs klausimai

Ministras užsiminė ir apie numatomus pokyčius ministerijos viduje. Anot jo, jau artimiausiu metu ministerijos socialiniais partneriais galės būti tik nacionalinės organizacijos.

„Atsisakysime praktikos, pagal kurią rajoninės organizacijos prilyginamos nacionalinėms. Be abejo, į mus ir toliau galės kreiptis atskirų rajonų atstovai, tačiau derinant tam tikrus teisės aktus bus atsižvelgiama tik į nacionalinių organizacijų nuomonę“, – pabrėžė I.Hofmanas.

Jis užsiminė ir apie galimybę Lietuvoje galiojančius grūdų kokybės standartus suvienodinti su tais, kurie taikomi ES. Ministro teigimu, tai padaryti tikrai įmanoma, tačiau dėl to pirmiausia turėtų susitarti pati žemdirbių bendruomenė.

„Tai daryti bandyta jau ne vieną sykį, tačiau patys ūkininkai nėra iki galo apsisprendę, kaip jiems būtų geriau. Ministerija šių procesų tikrai neinicijuos. Jei liktų tik dvi grūdų klasės – maistiniai ir pašariniai – žemdirbiai greičiausiai būtų patenkinti, tačiau dalį pelno ūkininkai tikrai prarastų dėl saiko svorio ir baltymų rodiklių, kuriems būtų taikomi aukštesni reikalavimai“, – kalbėjo ministerijos vadovas.

Bendraudamas su ūkininkais jis užsiminė, kad greičiausiai bus peržiūrimas nenašių žemių žemėlapis, vėl bus grįžta prie melioracijos fondo kūrimo klausimo. Neliko neaptarta ir į privačią ūkininkų žemę įsiterpusių valstybinės žemės sklypų tema. Ministras teigė, kad šiuo klausimu vyksta karštos diskusijos su Aplinkos ministerijos (AP) atstovais. ŽŪM palaiko idėją leisti įsigyti įsiterpusius valstybinius sklypus iki 10 ha, tuo tarpu AP siekia leisti pirkti ne didesnius nei hektaro sklypus.

Šaltinis: Asta Krasauskaitė, valstietis.lt, 2025-05-05