Žemės ūkio naujienos: 2025-05-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Įsibėgėjo pasėlių deklaravimas
Iki žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo liko kiek mažiau nei mėnuo. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis (ŽŪDC), jau patvirtintos 33 585 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 441 388,05 ha. Primename, kad pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 13 d. Paraiškos bus priimamos ir nuo birželio 14 d. iki birželio 23 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc. (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena). Artimiausia konsultacija vyks gegužės 15 d. Prisijungti prie jos galėsite paspaudę šią nuorodą.
Kyla klausimų?
Kiekvieną ketvirtadienį 8 val. Žemės ūkio ministerija rengia nuotolines konsultacijas, kuriose ūkininkus konsultuoja ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), ŽŪDC specialistai.
Artimiausia konsultacija vyks gegužės 15 d.
Kilus su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt arba į ŽŪDC el. paštu į pagalba@zudc.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-13
Planuojantys investuoti į žemės ūkio valdas paraiškas teikė labai aktyviai
Informuojame, kad baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ teikimas. Tai buvo papildomas kvietimas teikti paraiškas. Paraiškas buvo galima teikti nuo balandžio 7 d. iki gegužės 7 d. Pieninės galvijininkystės sektoriui modernizuoti pateikta 180 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 13,3 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 12 mln. Eur.
Balandžio 7 – gegužės 7 d. ūkininkai teikė paraiškas dėl dotacijos ir lengvatinės paskolos ar tik lengvatinės paskolos pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės bei kitų augalininkystės sektorių ūkių modernizavimo.
Per paraiškų priėmimo laikotarpį ūkininkai pateikė 1081 paraišką, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 76,5 mln. Eur. Tuo tarpu dotacijoms pagal priemonę numatytas 40 mln. Eur biudžetas.
Pieninės galvijininkystės sektoriui modernizuoti pateikta 180 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 13,3 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 12 mln. Eur.
Mėsinės galvijininkystės, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę ir kiaušinių gamybą, ir kiti gyvulininkystės sektoriaus atstovai pateikė 312 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 22,9 mln. Eur. Šiam sektoriui skirta 12 mln. Eur.
Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriui modernizuoti pateikta 70 paraiškų, paramos bendrai prašoma daugiau kaip 4,6 mln. Eur. Sektoriui skirta 6 mln. Eur.
Kitų augalininkystės sektorių atstovai pateikė 519 paraiškų. Jose prašoma bendra paramos suma siekia daugiau kaip 35,6 mln. Eur, šiam sektoriui skirta 10 mln. Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius visuose žemės ūkio sektoriuose – 25 balai. Nesurinkus šio balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Paramos paraiškų atitiktis atrankos kriterijams turi būti įvertinta ir paraiškų pirmumo eilė sudaryta per 30 darbo dienų nuo paramos paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-12
J. Eimontas: Europos grūdų eksportas tampa konkurencingesnis, nors kainos vis dar žemumose
Pasaulio grūdų rinką šiuo metu veikia kelios tendencijos – orų sąlygos, valiutų kursai bei techninė kainų korekcija. Kviečių kainos Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose pasiekė naujas žemumas dėl gerėjančių orų sąlygų JAV ir Juodosios jūros regione. Tiesa, tai, kad euro/dolerio kursas po stipraus pakilimo grįžtą į lygį, kuris buvo prieš JAV paskelbiant muitus, didina Europos produkcijos konkurencingumą pasaulio rinkose. Kartu sunkiau konkuruoti tampa JAV produkcijai, tačiau ligšioliniai JAV kviečių ir kukurūzų eksporto pasiekimai 2025/2026 metų sezoną viršija lūkesčius.
Sausra Kinijoje – ypač Henano provincijoje, kuri yra svarbi kviečių auginimo zona, kelia nerimą dėl būsimo derliaus. Šalis kviečių neeksportuoja, o importuoja, tad tikėtinas būsimo derliaus sumažėjimas gali padidinti Kinijos importo apimtis ir turėti įtakos pasaulinei kviečių paklausai. Žemesnės stabiliau nusistovėjusios naftos kainos dėl didėjančios OPEC+ gavybos palaiko ir žemesnes aliejinių kultūrų kainas, įskaitant rapsus bei sojas.
Rapsų kainos Europoje išliko svyruojančios, tačiau išlaikė nedidelį teigiamą pokytį dėl sumažėjusių Kanados kanolos atsargų. Sojų pupelių kainos išlieka nestabilios, daugiausia dėl jautrios JAV ir Kinijos prekybos santykių dinamikos. Kukurūzų sėja JAV spartėja – gegužės pradžioje jau pasiekė 40 proc. ir viršija pastarųjų penkerių metų vidurkį. Tuo metu, kai grūdų kainos pasiekė žemiausią pastarųjų mėnesių lygį, rinkoje vėl suaktyvėjo eksportuotojai, perdirbėjai ir kiti tiesioginiai grūdų pirkėjai. Tai paskatino trumpalaikį, vadinamąjį techninį, kainų atšokimą.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-05-12
FAO 2025 m. prognozuoja mažesnį kviečių derlių Ukrainoje ir Rusijoje, o ES šalyse – didesnį
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 2024 m. kovo mėn. prognozės duomenimis 2024 m. bendras grūdų derlius pasaulyje prognozuojamas 2 841,8 mln. t, ir tai būtų 0,5 proc. mažiau, palyginti su 2023 m. Kviečių derlius pasaulyje 2024 m. prognozuojamas toks pat kaip 2023 m. ir turėtų sudaryti 792,2 mln. t. Kitų grūdų derlius pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 1,5 proc. mažesnis ir turėtų sudaryti 1 505,4 mln. t.
FAO preliminarios prognozės duomenimis, 2025 m. kviečių derlius pasaulyje, palyginti su 2024 m., turėtų būti 0,5 proc. didesnis ir sudaryti 796 mln. t. Šį padidėjimą labiausia turėtų lemti kviečių derliaus padidėjimas ES šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje) bei padidinti žieminių kviečių pasėlių plotai Jungtinėje Karalystėje. 2025 m. derliui didesni kviečių pasėlių plotai prognozuojami JAV, bet dėl nepalankių meteorologinių sąlygų JAV derlius gali sumažėti nuo 53,7 mln. t iki 52,4 mln. t.
Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2024 m. turėtų sudaryti 260,7 mln. t, tai būtų 4,4 proc. mažiau nei 2023 m. bei 10,3 proc. mažiau, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2024 m. turėtų sudaryti 120,0 mln. t (2023 m. buvo 137,7 mln. t), o kitų grūdų – 138,1 mln. t ir tai būtų 8,2 proc. mažesnis derlius už paskutinių penkerių metų vidurkį.
Šaltinis: Agro RINKA, 2025-05-12, Nr. 5 (463)
Ministerija: gynybai be aukciono įsigyti galima būtų perpus mažesnius – iki 5 ha sklypus
Aplinkos ministerija pritaria Seimo konservatorių idėjai, kad didžioji dalis pajamų be aukciono pardavus valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus būtų skirti Valstybės gynybos fondui, tačiau siūlo tokių sklypų plotą mažinti perpus. Parlamentarų teigimu, be aukciono pirkti valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus galėtų laikini ar nuolatiniai jų nuomininkai, taip pat – šalia tokių sklypų esančios privačios žemės savininkai.
Abiem atvejais supaprastinta tvarka būtų galima įsigyti ne didesnius nei 10 hektarų ploto valstybinius sklypus.
Visgi Aplinkos ministerija siūlo, kad be aukciono įsigyti galima būtų perpus mažesnius – iki 5 ha sklypus.
Pirkti žemes galėtų ne tik visi jas nuomojantys ūkininkai, bet ir kitaip šiuos sklypus panaudojantys asmenys.
„Toks reikalavimas grindžiamas ir tuo, kad žemės ūkio paskirties žemėje gali būti plėtojama ne tik žemės ūkio veikla, tačiau kuriamos saulės ir vėjo elektrinės, naujai įveisiami miškai, t. y., kitos vykdomos veiklos, kurioms prioritetai numatyti Devynioliktosios Vyriausybės programoje“, – išvadoje Seimui teigia ministerija.
Pasak jos, 10 ha dydžio valstybiniai žemės ūkio paskirties sklypai sudaro apie 73 proc. bendro visų jų ploto, todėl nuomininkams būtų sudarytos išskirtinės sąlygos išpirkti didžiąją jų dalį, taip per daug pasididinti žemės ūkio valdas.
Skaičiuojama, kad, pardavus visus iki 5 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, pajamos į valstybės biudžetą siektų apie 896,8 mln. eurų.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, šiuo metu yra virš 127,7 tūkst. minėto dydžio valstybinių žemės ūkio paskirties sklypų, kurių bendras plotas sudaro daugiau nei 60 proc. viso tokios žemės ploto.
Konservatorius Kazys Starkevičius ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Viktoras Fiodorovas siūlo, kad į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 80 proc. lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio sklypus.
Ministerijos teigimu, siekiant mažinti spekuliacijų, kad žemė perkama ją siekiant greitai perparduoti už didesnę kainą, siūloma pardavimo kainą padidinti 20 proc.
Kad sklypus stambiems pramonės projektams investuotojai gautų greičiau, ministerija siūlo valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus leisti įsigyti tik neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kurioje galima žemės ūkio veikla.
Be to, ministerijos teigimu, be aukciono reikėtų leisti įsigyti tik tuos žemės sklypus, kurie nerezervuoti investicijų projektams ir nereikalingi karinei infrastruktūrai.
Parlamentarai taip pat teigė, kad be aukciono valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus turėtų būti leidžiama įsigyti ir privatiems jų bendraturčiams.
Siekiant iki 2030 m. šalies miškingumą padidinti iki 35 proc., ministerija siūlo, kad įsigyti žemės ūkio paskirties sklypus, besiribojančius su valstybiniais miškais, galima būtų tik suderinus su Valstybinių miškų urėdija ir tada, kai šiuose plotuose įveisti mišką draudžiama.
Anksčiau konservatoriai skelbė, kad, leidus ne aukciono būdu parduoti iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus ir dalį miškų teritorijos, būtų galima gauti apie 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, o leidus parduoti vien aplink Vilnių esančius įsiterpiančius sklypus pajamos siektų 1 mlrd. eurų.
Parlamentarai teigė, jog dabar valstybiniuose žemės ūkio paskirties sklypuose neužtikrinamas ilgalaikis jų naudojimas, yra sudėtingas investicijų planavimas, negaunamos pajamos iš nenaudojamos valstybinės žemės.
Gynybos finansavimui didinti praėjusios kadencijos Seimas 1 punktu – iki 17 ir 7 proc. – jau padidino pelno mokestį, iki metų pabaigos pratęsė bankų solidarumo įnašo galiojimą, padidino akcizus tabakui ir alkoholiui.
Dabartinė Vyriausybė planuoja, kad valstybės gynybai finansuoti kitąmet būtų sukaupta papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.
