Žemės ūkio naujienos: 2025-05-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Rytoj – nuotolinė konsultacija pasėlių deklaravimo klausimais
Rytoj, ketvirtadienį, nuo 8–10 val. ūkininkus pasėlių deklaravimo klausimais tradiciškai konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) specialistai. Prisijungti prie susitikimo galima čia.
Kilus su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt arba į ŽŪDC el. paštu pagalba@zudc.lt.
Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks iki birželio 13 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti nuo birželio 14 d. iki birželio 23 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc. (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-14
NMA mažina fizinių patikrų skaičių, bet ne kokybę
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) parengė lankstinuką apie vykdomą efektyvią kontrolę be perteklinių patikrinimų – kviečiame susipažinti! NMA mažina fizinių patikrų skaičių, bet ne kokybę – stipriname rizikų vertinimą, pasitikime sąžiningais pareiškėjais ir veikiame tiksliai ten, kur reikia. Lankstinuką rasite čia.
Lankstinuke pateikti duomenys, kaip sumažintas patikras atliekančių darbuotojų, automobilių ir nuvažiuotų kilometrų skaičius, ženkliai sumažinti NMA vykdomų patikrų kiekiai ir kita informacija.
Taip pat lankstinuke rasite informaciją, kokius dar veiksmus iki 2025 m. pabaigos NMA planuoja atlikti, kad būtų ir toliau tobulinamas kontrolės procesas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-14
Žemės ūkio duomenų centras prisideda prie sėkmingos šalies gynybos infrastruktūros plėtros – 5 savivaldybėse parengė net 10 karinės infrastruktūros projektų
Žemės ūkio duomenų centro Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento kvalifikuoti specialistai perengė ir Užsakovui pateikė net 10 karinės infrastruktūros projektų penkių savivaldybių teritorijose. Pagal teisės aktų nuostatas parengti projektai perduoti Krašto apsaugos ministerijai, kuri juos pateiks Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Aplinkos ministerijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. NŽT patikrins projektų rengimo ir derinimo procedūras ir projektų sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams.
ŽŪDC yra didžiausia iš tik kelių įmonių Lietuvoje, turinčių teisę rengti karinės infrastruktūros ir specialios paskirties projektus. Lietuvoje iš viso yra išduota 16 kvalifikacijos pažymėjimų, leidžiančių rengti tokius karinės infrastruktūros projektus, net 9 iš jų priklauso ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento darbuotojams.
Po NŽT atlikto patikrinimo ir sulaukus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinimo, ŽŪDC specialistai pradės parengtų projektų įgyvendinimą: atliks žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengs jų kadastro duomenų bylas.
Rengiant tokio pobūdžio projektus, ŽUDC specialistai privalo laikytis Karinės infrastruktūros projektų rengimo taisyklėse nurodytų reikalavimų, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2023 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D1-195/V-490 „Dėl Karinės infrastruktūros projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
„Vertiname bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Jų pasitikėjimas patvirtina mūsų įmonės patikimumą, kurį užsitarnavome per ilgus metus, dirbdami su plataus masto, sudėtingais projektais“, – sako Gintautas Vasiliauskas, ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius.
Karinės infrastruktūros projektų parengimo ir kadastro duomenų nustatymo paslaugas Krašto apsaugos ministerijai ŽŪDC teikia pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. pasirašytą sutartį.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-05-12
Nepastovūs orai – iššūkis ir pasėliams, ir ūkininkams: verčia ieškoti nestandartinių sprendimų
Gamtos išdaigos, kuomet užsitęsia periodai su žema oro temperatūra, vidutiniu ar net intensyviu vėju, bei vis pasikartojančiomis neigiamomis temperatūromis naktimis, tampa tikru iššūkiu ūkininkams. Gegužės 8 d. Varėnoje buvo išmatuotas naujas šalčio rekordas – oro temperatūra nukrito iki –5,8 laipsnių šalčio. Tokios oro sąlygos neišvengiamai sukelia neigiamų pasekmių pasėliams: pažeidžia augalus, sustabdo jų augimą, blokuoja maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvos, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Pavasarį atsinaujinus augalų vegetacijai, pasėlių kokybė buvo gera arba labai gera. Tai ūkininkams kėlė daug optimizmo formuojant skirtingų pasėlių priežiūros technologijas ir planuojant būsimą derlingumą. Tačiau esant tokiems sudėtingiems orams būtina palaukti, kol augimo sąlygos pasėliams taps palankiomis: tik tada jau bus galima taikyti priemones augimui skatinti ir stresui mažinti. Dabartinį laiką vertėtų išnaudoti planuojant būsimus sprendimus pasėlių kokybei gerinti. Nuo tinkamų ir savalaikių sprendimų priklausys tolimesnis augalų augimo ir vystymosi intensyvumas“, – sako „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.
Labiausiai nukentėjo rapsai
Kaip pastebi A.Lukoševičius, dėl šaltų orų labiausiai nukentėjo žieminių rapsų pasėliai. Pasak jo, nors didžioji dalis šių augalų – jau žydi, jie yra labai pažeisti, jų lapai ir butonai, ypač ant pagrindinių stiebų, nušalę.
„Jei šalčio poveikio buvo per mažai, kai kuriuos pasėlius pažeidė ir kruša. Be to, dalis žieminių rapsų kol kas yra nupurkšti tik vieną kartą, todėl ne visi augalai gavo svarbiausių mikroelementų. Tačiau žieminių javų pasėliai nukentėjo kur kas mažiau. Vis dėlto, jų augimas – taip pat sustojęs, sutrikęs ir maistinių medžiagų pasisavinimas iš dirvos. Šalčio pažeisti ir pupinių augalų bei vasarinių javų pasėliai. Todėl prarandame svarbų laiką, kuris taip reikalingas biomasei užauginti“, – teigia ekspertas.
Pataria ruoštis
Remiantis dabartinėmis meteorologų prognozėmis, Lietuvoje orai ims šilti jau nuo gegužės 14 d., kai naktimis sušils iki 5 laipsnių ir didesnės šilumos. Todėl sąlygos augalams, prognozuojama, augti bus kur kas palankesnės. Anot A.Lukoševičiaus, ūkininkams vertėtų luktelėti porą dienų, ir tada imtis sprendimų, kurie sumažintų augalams tenkantį stresą ir paskatintų jų augimą.
„Augalų stresą sumažinti galima naudojant efektyvius biostimuliatorius, kurių sudėtyje yra specializuotų aminorūgščių ir jūros dumblių ekstrakto, praturtinto antioksidantais ir biologiškai aktyviais junginiais, pavyzdžiui, „Megafol“. Tokią sudėtį turintys produktai suveikia greitai ir efektyviai, o dėl jūros dumblių ekstrakto biostimuliuojantis poveikis išlieka net apie tris savaites“, – sako mikroelementų prekybos atstovas. Kaip pabrėžia A.Lukoševičius, kiekvienai kultūrai rekomenduojamas skirtingas priemonių mišinys, apjungiantis naudingiausias pagalbines savybes. Norintiems pasiekti geriausių rezultatų ir kuo labiau sustiprinti nuo pavasario šalčių nukentėjusius pasėlius, jis rekomenduoja pasitarti su savo agronomu.
Pataria pasitelkti ir silicio preparatus
Kaip pastebi žemės ūkio specialistas, šį pavasarį kone visi pasėliai turi vienokių ar kitokių pažeidimų. Dar viena problema įvardinama ir didžiojoje Lietuvos dalyje fiksuojamas drėgmės stygius. Todėl ekspertas rekomenduoja pasitelkti siliciu praturtintus preparatus. „Tokio tipo produktai – tinkamas pasirinkimas dabartinėmis oro sąlygomis. Žinoma, juos reikia naudoti tik pasitarus su savo agronomu, kuris rekomenduos tinkamiausią sprendimą. Vertinant bendrai, silicio pagrindu sukurtos priemonės didina natūralią augalų apsaugą, sustiprina pasėlius – jie tampa atsparesni išgulimui. Jos taip pat didina augalų atsparumą patogenams, kenkėjams ir abiotiniam aplinkos sukeltam stresui dėl šalčio, karščio, sausros ir kt. veiksnių. Tiek į šiuos, tiek ir į kitus mišinius galima įmaišyti ir fungicidus bei insekticidus: taip galėsite rečiau važiuoti su purkštuvu į laukus ir sutaupyti laiko bei išlaidų“, – teigia „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas A.Lukoševičius.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-05-13
Seimas nepritarė siūlymui riboti saulės elektrinių statybą derlingose žemėse
Seimas nepritarė siūlymui leisti statyti saulės elektrines tik tokiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių dirvožemio našumo balas yra ne didesnis kaip 35 balai. Antradienį už tokią Kaimo reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos pateiktą iniciatyvą po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, 9 buvo prieš, susilaikė 40 parlamentarų. Nepaisant tokio balsavimo, projektas nebuvo visiškai „palaidotas“, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti. Anot K.Mažeikos, žemės ūkio paskirties žemė yra vertybė, kurią reikėtų tausoti.
„Norėtųsi, kad derlingose žemėse prioritetas būtų skiriamas žemės ūkio veiklai, nederlingose – kita veiklai, įskaitant ir saulės elektrinėms“, – pateikdamas projektą sakė politikas. Jis teigė neturįs duomenų, kiek konkrečiai šiuo metu žemės užstatyta saulės elektrinėmis.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius projektui turėjo pastabų. „Privačioje žemėje aš galiu daryti ką noriu. Manau, kad tą teisę turime palikti“, – sakė jis. Nepritarti projektui pateikimo stadijoje kvietė liberalas Simonas Gentvilas. „Per šitą įstatymą uždrausime ūkininkams išnuomoti žemę saulės energetikai, net buvusių fermų teritorijose uždrausime“, – sakė jis.
K.Mažeika siūlė, kad saulės elektrines būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties tik tokiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių dirvožemio našumo balas yra ne didesnis kaip 35 balai.
Seimas 2022 m. birželio 23 d. priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis leido neurbanizuotose teritorijose, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose statyti saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis).
Išimtis galioja tik teritorijoms, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima. 2023 m. atlikęs tyrimus Žemės ūkio duomenų centras nustatė, kad Lietuvoje vidutinis žemės našumo balas yra 39,79.
