Žemės ūkio naujienos: 2025-05-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Aktualūs minimalios augalų kaitos reikalavimai
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai, įgyvendinantys 7 žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartą „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“, privalo laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo. Įgyvendinant 7 GAAB standartą, nuo 2024 m. pareiškėjai įsipareigoja laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo:
– bent 35 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto kasmet privaloma skirti kitam pasėliui auginti, t. y. kitais metais po einamųjų metų turi būti auginamas kitas pasėlis nei einamaisiais metais;
– plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėliai nebuvo pakeisti, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems pasėliams auginti.
Šie reikalavimai netaikomi žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų iki 5 metų, daugiamečių pievų, natūralių ir pusiau natūralių pievų ir pūdymo plotams (klasifikatoriaus III–VI grupės ir klasifikatoriaus kodai PDŽ, PDJ).
Reikalavimai bent 35 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto kasmet skirti kitam pasėliui auginti gali būti įgyvendinami bent 35 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto auginant tarpinius pasėlius (įsėlį, posėlį, tarpinius pasėlius per žiemą):
Plotuose, kur pagrindiniai žemės ūkio augalai nėra kukurūzai:
-įsėlis turi būti sėjamas iki liepos 1 d. į pagrindinių žemės ūkio augalų plotą ir turi būti matomas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki spalio 1 d.;
-posėlis turi būti sėjamas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir turi būti matomas iki spalio 10 d.;
-tarpiniai pasėliai per žiemą turi būti sėjami iki rugsėjo 15 d. ir išlaikomi iki kitų metų kovo 1 d.
Plotuose, kur pagrindiniai žemės ūkio augalai yra kukurūzai:
-įsėlis turi būti sėjamas nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. į kukurūzų plotą ir turi būti matomas po kukurūzų derliaus nuėmimo iki kitų metų balandžio 15 d.;
-posėlis turi būti sėjamas po kukurūzų derliaus nuėmimo nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir turi būti matomas iki kitų metų balandžio 15 d.
Tarpinius pasėlius galima išlaikyti trumpiau nei iki kitų metų kovo 1 d., jei pareiškėjas pasėjęs tarpinius pasėlius ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu atitinkamai iselis@nma.lt arba poselis@nma.lt ar naudodamasis mobiliąja „NMA agro“ programa informuoja NMA apie sėją, nurodydamas valdos kodą, kontrolinio žemės sklypo (KŽS) ir lauko numerius, tikslią sėjos datą (trumpiausia tarpinių pasėlių išlaikymo trukmė yra 6 savaitės).Tarpinius pasėlius gali sudaryti žemės ūkio augalai (klasifikatoriaus kodai ALR, AVI, AVN, BAR, DOB, FAC, GAB, GAJ, GPŽ, GRI, JUD, KAN, KRV, KTŽ, KVK, KVV, KVŽ, LEŠ, LIC, LIN, LUB, MIV, MIŽ, PEL, PUP, RAP, RAV, RAŽ, RID, RUV, RUŽ, SAU, SER, SJO, VIK, ŽIR), jų mišinys arba išvardytų ir kitų žemės ūkio augalų mišinys.
Pagrindinių žemės ūkio augalų pabiros nėra laikomos tarpiniais pasėliais, jei jos yra vyraujantis augalas.Pluoštines kanapes kaip tarpinius pasėlius galima sėti tik po birželio 30 d.Tarpinių pasėlių plotuose išlaikymo laikotarpiu negalima ganyti ūkinių gyvūnų, nuimti derliaus.
Minimalios augalų kaitos reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai paraiškoje deklaruojama iki 10 ha ariamosios žemės, kai daugiau kaip 75 proc. deklaruotos ariamosios žemės yra pievos iki 5 m., žaliasis pūdymas ar pupiniai augalai, kai daugiau kaip 75 proc. paramai tinkamo ploto yra daugiametės pievos ar pievos iki 5 m., bei sertifikuotiems ekologiniams ūkiams.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-19
Siūlo mažinti biurokratijos ir ūkininkams suteikti daugiau lankstumo
Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę pasiūlė keisti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentus. Siūlomų pakeitimų priežastis – siekis sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei nacionalinėms institucijoms ir suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms. Toliau su šiuo EK pasiūlymu dirbs ES Taryba ir Europos Parlamentas tol, kol bus pasiektas sutarimas ir patvirtintas galutinis jo tekstas.
Lengvintų GAAB reikalavimus
RK siūlo, kad lanksčiau žiūrima taikant Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) ir kitus reikalavimu. Ekologiniams ūkiams siūloma taikyti išimtis dėl GAAB1 (daugiamečių pievų išlaikymas), GAAB3 (draudimas deginti ražienas), GAAB4 (dirvos erozija) ir GAAB5 (dirvos danga), GAAB6 (dirvožemio apsauga pažeidžiamiausiais laikotarpiais) ir GAAB7 (sėjomaina ariamojoje žemėje) reikalavimų, darant prielaidą, kad šių GAAB yra laikomasi.
Atsižvelgiant į ūkininkų poreikius, EK siūlo keisti GAAB1 (daugiamečių pievų išlaikymas) reikalavimus. Valstybėms narėms siūloma leisti savanoriškai pasirinkti laikotarpį nuo 5 iki 7 m., kuriam suėjus, neariama ir žolėmis apsėta žemė turi tapti daugiametėmis pievomis. Taip pat padidintas leistinas daugiamečių pievų santykinės dalies sumažėjimas nuo šiuo metu galiojančių 5 proc. iki 10 proc. Toks praplėtimas yra aktualus Lietuvai – jis sumažintų poreikio atkurti daugiametes pievas riziką.
Jei nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti privalomi reikalavimai atitinka GAAB4 standartą ir jo tikslus, šios taisyklės gali būti įtrauktos į Strateginį planą ir valstybės narės neprivalo ūkininkams nustatyti kitos praktikos. Ši nuostata gali būti taikoma ir GAAB2 (durpžemių apsauga) reikalavimų taikymui. Be to, suteikta galimybė kompensuoti ūkininkų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su GAAB2 reikalavimų įgyvendinimu taikant ekologines sistemas arba agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities intervencines priemones. Lietuva dar iki šio pasiūlymo yra sukūrusi ekologinę sistemą, skirtą durpynus paversti pievomis.
Išmokos už gyvūnus ir avilius
Pasiūlyme numatytas išmokų už sutartinius gyvūnus ir avilius skyrimas agrarinės aplinkosaugos, klimato ir ekologinio ūkininkavimo intervencinėms priemonėms. Iki šiol pagal minimas intervencines priemones išmokas buvo galima skirti tik už plotą.
Siekiant padėti ūkininkams įveikti krizes, siūloma BŽŪP priemonių rinkinį papildyti naujomis neprivalomomis intervencinių priemonių rūšimis. Galimos intervencijos, kurių pagalba krizių atveju būtų galima mokėti išmokas ir kompensuoti nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ligų ar kitų katastrofinių įvykių. Valstybės narės galėtų šiam tikslui skirti ne daugiau kaip 3 proc. metinio BŽŪP plano finansavimo.
Supaprastinta parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams
Padidinta didžiausia metinės išmokos smulkiesiems ūkininkams suma nuo 1250 Eur iki 2500 Eur. Valstybės narės gali skirti šią išmoką smulkiesiems ūkininkams, kaip fiksuotąją sumą arba sumą už hektarą, mokant ją vietoj tiesioginių išmokų. Tokią supaprastintą paramos schemą šiuo metu taiko šešios valstybės narės, Lietuva nedalyvauja. Be to, valstybės narės turės galimybę nuspręsti, kad ši vienkartinė išmoka nepakeičia išmokų pagal ekologines sistemas. Numatyta galimybė šiems ūkininkams netaikyti paramos sąlygų (VR ir GAAB įpareigojimų) kontrolės ir nuobaudų.
Pasiūlymuose numatyta nauja kaimo plėtros priemonė smulkiems ūkiams, pagal kurią smulkus ūkis galėtų gauti 50 tūkst. Eur vienkartinę išmoką verslo plėtrai. Koks ūkis laikomas smulkiu turi apibrėžti valstybė narė.
Kiti siūlymai
Siūloma padidinti didžiausią galimą BŽŪP paramos sumą iki 0,5 proc. vaisių ir daržovių sektoriaus programoms, jei šios lėšos bus skirtos mokslinių tyrimų ir inovacijų, aplinkos ir klimato, atsparumo tikslams arba tolesniam gamintojų organizacijų ir (arba) asociacijų ekonominio gyvybingumo rėmimui.
Siekiant sumažinti administracinę naštą, plečiamos galimybės naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Tam tikri supaprastintų išlaidų skaičiavimo metodai, kurie naudojami kitose ES politikos srityse galės būti tiesiogiai taikomi ir BŽŪP panašaus pobūdžio veiksmams, nereikalaujant atlikti skaičiavimų.
EK siūlo pagerinti galimybės ūkininkams naudotis finansinėmis priemonėmis – padidinti apyvartinio kapitalo bendrosios dotacijos ekvivalento viršutinę ribą iki 300 tūkst. Eur. Patobulintos galimybės valstybėms narėms pervesti BŽŪP Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšas į „InvestEU“ programą finansinėms priemonėms. Lietuva žemės ūkio srityje šiuo metu ,,InvestEU” programoje nedalyvauja.
Siekiant sumažinti patikrų ir ataskaitų teikimo naštą, numatoma plačiau naudoti skaitmeninius sprendimus, diegti duomenų valdymą ir sąveikumą. Keičiamas Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) tobulinimas: trys atskiri kokybės vertinimai apjungiami į vieną, patikslinama, jog plotų stebėjimo sistema gali pakeisti tinkamumo sąlygų kontrolės sistemą, papildomai neatliekant patikrų vietoje, valstybių narių bus reikalaujama įgyvendinti „vieno patikros vietoje vizito“ principą. Dėl to turėtų gerokai sumažėti apsilankymų ūkiuose skaičius ir ūkininkų kontrolė.
Siūloma supaprastinti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) (I ramsčio) Strateginio plano keitimų įsigaliojimo tvarką – leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti keitimų įsigaliojimo datą, kuri gali būti nustatyta ir nuo pakeitimo prašymo pateikimo EK dienos nelaukiant oficialaus Komisijos sprendimo dėl Strateginio plano pakeitimo patvirtinimo. Ūkininkams suteikiamas ilgesnis – iki 36 mėnesių – pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie naujų reikalavimų (anksčiau buvo numatyti 24 mėnesiai). Jauniesiems ūkininkams šis laikotarpis galės būti dar ilgesnis, atsižvelgiant į jų verslo plano ypatumus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-05-19
INVL miškų ir žemės fondas ieško investuotojų, platina naujus vienetus
Į mišką ir žemę Vidurio ir Rytų Europos šalyse investuojantis investicijų valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ subfondas ieško investuotojų, kurie galėtų investuoti bent po 125 tūkst. eurų. „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II – Capital Fund“ vienetus Baltijos šalyse pirmadienį pradėjo platinti finansų maklerio įmonė „INVL Financial Advisors“, Lietuvoje veikianti kaip INVL Šeimos biuras, pranešė bendrovė.
„Investuotojų susidomėjimas alternatyviomis fizinio turto klasėmis nemažėja. Investicija į žemę ir mišką – tai ne tik potenciali finansinė grąža, bet ir ilgalaikė vertė, paremta tvarumo principais“, – pranešime sakė INVL Šeimos biuro vadovė Asta Jovaišienė.
Pagal strategiją subfondas pritrauktas lėšas investuoja į Liuksemburge įsteigtą fondą į „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II“, kuris investuoja į tvariai plėtojamą mišką ir žemės ūkio paskirties žemę Europos Sąjungai (ES) priklausančiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II“ iš viso yra pritraukęs 97,2 mln. eurų kapitalo.
Šaltinis: tv3.lt, 2025-05-19
Atnaujinta gamykla siunčia signalą visam sektoriui: kalba apie kuriamą naują standartą
Senas tradicijas ir gerą vardą gyvulių augintojų bendruomenėje turinti Kretingos pašarų gamykla atsinaujino ir pradeda aktyvią veiklą. Įdiegus naujausias technologijas ir remiantis naujausiais mokslo tyrimais čia gaminamas platus produkcijos spektras – visaverčiai pašarai, premiksai, vitamininiai ir mineraliniai papildai, skirti paukščiams, kiaulėms bei galvijams. Taip pat prekiaujama pašarinėmis žaliavomis, pašarų papildais bei kitais parašų ruošimui reikalingais produktais.
Įdiegus naujausias technologijas ir remiantis naujausiais mokslo tyrimais čia gaminamas platus produkcijos spektras – visaverčiai pašarai, premiksai, vitamininiai ir mineraliniai papildai, skirti paukščiams, kiaulėms bei galvijams. Taip pat prekiaujama pašarinėmis žaliavomis, pašarų papildais bei kitais parašų ruošimui reikalingais produktais.
Įmonės „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys sako, kad Kretingos pašarų gamykla reikšmingai sustiprins ne tik regiono, bet ir visos šalies gyvulininkystės sektorių. „Mūsų komandos tikslas – sukurti naują pašarų kokybės standartą. Gamyboje užtikriname aukščiausią produkcijos kokybę, nes iš savo patirties žinome, kad tai yra tiesiogiai susiję su ūkių rezultatais. Kretingos pašarų gamykla turi senas tradicijas, o įdiegtos inovacijos, mokslo žinios padeda užtikrinti, kad kiekvienoje granulėje būtų visos gyvūnų sveikatai reikalingos medžiagos“, – sako E.Šakys.
Gamyklos gamybos procesams vadovauja ilgametę patirtį turintis pašarų technologas, receptūrų meistras Artūras Gimbutas. Jis, įsigilinęs į individualius ūkių poreikius, kuria specializuotus receptus. „Gamybos procese nenaudojame augimo stimuliatorių ar hormonų, o receptai subalansuoti pagal daugiau nei 60 kokybinių rodiklių. Siekdami užtikrinti geriausią rezultatą ir pašarų kokybę dirbame su ūkiais ir individualiai. Taip pat daug dėmesio skiriame tvarumui. Pašarų gamyboje naudojamos tik aukščiausios kokybės žaliavos, didelė jų dalis gaunama iš vietinių augintojų“, – sako A.Gimbutas.
Vienas iš pagrindinių gamyklai keliamų tikslų yra tapti modernios pašarų gamybos centru, aprūpinančiu šalies gyvulininkystės ūkius kombinuotais ir kitais reikalingais pašarais. Gamyboje naudojamos pažangios technologijos ir naujausi moksliniai tyrimai, kurie padeda ūkiams išnaudoti gyvulių genetinį potencialą ir optimizuoti pašarų ruošimo sąnaudas Šia nauja veiklos sritimi „Agrokoncerno“ įmonių grupė užtikrina sklandžią gamybos grandinę – nuo pašarų paruošimo iki pieno produkcijos realizavimo.
„Agrokoncerno“ įmonių grupė Radviliškio rajone, Bebrujų kaime stato karvių fermų kompleksą, kuriame bus laikoma apie 10 tūkst. galvijų, iš jų – 4 tūkst. melžiamų karvių. Pašarų ruošimas, siekiant užtikrinti gyvulių pilnavertę mitybą ir sveikatą, taps itin svarbia fermų komplekso veiklos dalimi.
Kretingos pašarų gamykla padės užtikrinti, kad tiek grupei priklausančiose fermose, tiek šalies ūkiuose būtų naudojami aukščiausios kokybės, tiksliai subalansuoti ar pagal individualias receptūras paruošti pašarai. Planuojama, kad per metus pašarų gamykloje bus pagaminama daugiau nei 100 000 tonų pašarų. Ši gamykla – dar vienas žingsnis kuriant tvarią, konkurencingą ir aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio grandinę Lietuvoje, kurioje kokybiškas pašaras tampa sėkmingos gyvulininkystės pagrindu.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-05-15
Tarptautinis įvertinimas ir pripažinimas: Lietuvos vyriausiasis veterinaras paskirtas į svarbias pareigas Europoje
Praėjusią savaitę Romoje vykusioje Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (ang. FAO) Europos komisijos dėl snukio ir nagų ligos (SNL) kontrolės 46-ojoje generalinėje sesijoje pranešta apie svarbų įvertinimą Lietuvai. Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas išrinktas Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju.
„Tai didžiulis pripažinimas ir pasitikėjimas mūsų valstybe bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Dabartinėmis sudėtingomis sąlygomis, kai SNL grėsmė Europoje išlieka didelė, Lietuvoje įgyvendinamos prevencinės priemonės ir bendradarbiavimas su gyvulių laikytojais ir biosaugos reikalavimų svarbos akcentavimas yra laikomi geru pavyzdžiu kitoms šalims. Todėl buvimas atsakingu už šias reikšmingas pareigas padės dar stipriau megzti tarptautinį bendradarbiavimą ir sulaukti reikalingo palaikymo ir pagalbos Lietuvai “, – kalbėjo V. Kiudulas po paskyrimo. Jis pridūrė, kad tai reikšmingas tarptautinis pripažinimas tiek jam asmeniškai, tiek visai mūsų šalies veterinarijos sistemai.
Snukio ir nagų liga – itin pavojinga ir greitai plintanti užkrečiamoji gyvūnų liga, galinti sukelti rimtų ekonominių nuostolių žemės ūkiui. FAO Europos komisija šios ligos kontrolei (EuFMD) – viena seniausių tokio pobūdžio organizacijų, veikianti nuo 1954 m. EuFMD siekia užtikrinti ligos kontrolę Europoje, vykdo situacijos stebėseną aplinkinėse šalyse, organizuoja mokslinius tyrimus ir skatina šalių bendradarbiavimą.
Šiuo metu EuFMD vienija 40 Europos šalių. Komisija ne tik koordinuoja bendras pastangas ligai suvaldyti, bet ir aktyviai dirba, kad mažintų jos patekimo riziką iš kaimyninių regionų. Organizacija taip pat skleidžia aktualią informaciją apie SNL ir padeda šalims greičiau reaguoti į galimus protrūkius.
Lietuvos atstovo išrinkimas į vieną svarbiausių EuFMD vadovaujančių pozicijų rodo, kad mūsų šalis yra laikoma patikima partnere formuojant Europos gyvūnų sveikatos politiką. Tai ne tik specialistų kompetencijos įvertinimas, bet ir kryptingo bei atsakingo valstybės institucijų darbo, siekiant užkirsti kelią pavojingoms gyvūnų ligoms, įvertinimas.
