Žemės ūkio naujienos: 2025-07-02

Iniciatyvos autorė, Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Ilona Gelažnikienė tikisi, kad nauja tręšimo tvarka padės išlaikyti aplinkos apsaugos balansą ir sudarys sąlygas efektyviai žemdirbystei. Tręšimas per lapus, anot jos, leidžia trąšas tiksliai paskirstyti augalui, sumažinant jų kontaktą su dirvožemiu ir išplovimo riziką.

Tuo metu Seimo narys Valdas Rakutis skeptiškai vertino pasiūlytą reguliavimą,nes, anot jo, nėra atlikta mokslininkų tyrimo dėl tokių trąšų naudojimo karstiniame regione.

„Ypatinga stebėsena turėtų būti vykdoma, nes suprantu, kad mokslinių tyrimų neturėjome“, – sakė V. Rakutis.

Tačiau profesionalus agronomas, Seimo narys Viktoras Pranckietis užtikrino, kad tyrimai yra atliekami.

„Tikrai šitos įstatymo pataisos nepakenks gruntiniams vandenims“, – iš Seimo posėdyje teigė V. Pranckietis.

Šiuo metu galiojantis įstatymas draudžia Šiaurės Lietuvos karstiniame regione naudoti skystąsias trąšas.

Šaltinis: www.valstietis.lt, ELTA, 2025-07-01

Atkreipiame dėmesį, jog jau pateiktoms ir vienodą atrankos balų skaičių surinkusioms paraiškoms finansuoti perskirstytas sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektorių nepanaudotų lėšų likutis, t. y. daugiau kaip 1,6 mln. Eur, ir papildomai skirta daugiau kaip 4,7 mln. Eur. Šios lėšos pagal sektorius paskirstytos taip:

– kitiems augalininkystės sektoriams skirta papildoma 3,8 mln. Eur parama;
– mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 2,25 mln. Eur parama;
– pieninės galvijininkystės sektoriui – 256,4 tūkst. Eur parama.

Taigi paramą gaus visi paraiškų pirmumo eilėje esantys paramos gavėjai, kuriems lėšų užteko iš dalies.

Paraiškas planuojama baigti vertinti per taisyklėse nustatytą terminą – du mėnesius, t. y. iki liepos 7 d.

Šaltinis: https://nma.lrv.lt, 2025-07-01

Pastaruoju metu bioekonomikos verslai, kuriantys inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus be atliekų, pamažu tampa vis svarbesne visos ES žiedinės ekonomikos varomąja jėga. Skaičiuojama, kad šiuo metu bioekonomika generuoja apie 5 proc. ES BVP ir suteikia darbą apie 8,3 proc. darbingo amžiaus europiečių.

Lietuvoje taip pat sudarytos gana geros sąlygos plėtoti bioekonomikos verslus, nes bioištekliai yra beveik neriboti, o tai daryti skatina ir milijoninė parama. Anksčiau pagal intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ buvo galima gauti 5 mln. eurų paramą vienam projektui, o dabar ŽŪM planuoja šią sumą padidinti du kartus.

Iš pirmo žvilgsnio toks sumanymas gal ir neatrodo įtartinai, tačiau ar tikrai už jo nekyšo stambiųjų investuotojų ausys?

Žemės ūkio rūmų bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas mano, kad šiuo metu siūloma priemonės struktūra dar labiau išbalansuos viešųjų investicijų skirstymą, kuris ir šiandien yra problemiškas: remiantis Europos Komisijos atstovų pastabomis, apie 20 proc. pareiškėjų Lietuvoje gauna daugiau kaip 80 proc. visos ES paramos. Tuo tarpu 95 proc. ūkininkų, ypač smulkių ir vidutinių, nesulaukia jokios investicinės paramos.

„Dėl šios disproporcijos didėja konkurencinė nelygybė, o ūkininkai, neturintys finansinių ar administracinių galimybių nuolat dalyvauti projektuose, tampa vis mažiau konkurencingi net vietos rinkoje“, – pabrėžė V.Buivydas.

Prašo užtikrinti socialinį teisingumą

Reaguodama į ŽŪM parengtą įsakymo projektą, LJŪJS pateikė išsamias pastabas ir siūlymus, kuriais siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, proporcingą viešųjų lėšų panaudojimą ir bioekonomikos plėtros įtrauktį visų dydžių ūkiams. Organizacija ragina į paramos taisykles įtraukti aiškią diferenciaciją pagal ūkio subjekto dydį, projektų apimtį ir rizikos lygį, numatant tris paramos krepšelius.

Pirmasis krepšelis būtų skirtas smulkiesiems ūkininkams ir apimtų projektus, kurių vertė siektų iki 200 tūkst. eurų. Antruoju krepšeliu galėtų pasinaudoti ir į iki 800 tūkst. eurų paramos sumą pretenduoti vidutinio dydžio subjektai. Stambiesiems subjektams būtų skirtas trečiasis krepšelis. Juo pasinaudoti galėtų visi pretenduojantys į didesnę nei 800 tūkst. eurų sumą.

Pasak V.Buivydo, toks modelis leistų pasiekti platesnį pareiškėjų ratą, skatintų decentralizuotą bioekonomikos plėtrą regionuose ir sumažintų priklausomybę nuo kelių stambių paramos gavėjų.

„Bioekonomika neturi būti suprantama tik kaip didelio masto biomasės perdirbimo ar biokuro gamybos projektai. Realiai bioekonomikos principus jau įgyvendina smulkūs ūkininkai, auginantys uogas, vaisius, daržoves ir kuriantys produktus iš vietinių išteklių.

Šie ūkiai gali diegti džiovinimo, šaldymo, konservavimo technologijas, naudoti augalų likučius kompostavimui, vystyti trumpas tiekimo grandines ar smulkią gamybą. Dėl šios priežasties būtina ne tik leisti, bet ir aktyviai skatinti tokių ūkių įsitraukimą per atskiras sąlygas ar supaprastintą prieigą prie paramos“, – pabrėžė V.Buivydas.

Anot jo, parama pirmiausia turi būti skiriama tiems, kurie jos realiai negali gauti be valstybės pagalbos – mažesnės rizikos ar mažiau kapitalo turintiems ūkiams. Tuo tarpu stambiems projektams galima taikyti alternatyvias priemones – valstybės garantijas, paskolas per valstybės banką ar finansinių priemonių instrumentus.

„Lietuvos jaunieji ūkininkai neprieštarauja stambių verslų plėtrai, tačiau pabrėžia būtinybę užtikrinti socialinį teisingumą ir viešųjų lėšų efektyvumą“, – akcentavo V.Buivydas.

Pretenduoti gali visi

Apie planus didinti paramą bioekonomikos verslams pasiteiravome ir žemės ūkio ministro Igno Hofmano. Jis pabrėžė, kad ŽŪM siekis visada buvo padėti smulkiesiems žemdirbiams bei juos skatinti. Anot jo, paramos sumos didinimas neužkerta galimybės paramos kreiptis ir mažesnės vertės projektams bei labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Joms, pasak ministro, pagal šią priemonę yra sudarytos kaip tik palankesnės sąlygos, t.y. didesnis paramos intensyvumas – 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Tuo tarpu didelės įmonės gali tikėtis tik 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

„Šios priemonės prioritetas yra teikiamas kooperatyvams, todėl kiekvienas ūkininkas, tiek smulkus, tiek stambus, turi galimybę būti bioekonomikos projekto dalyviu. Taip pat reikėtų priminti, kad visi ūkininkai skatinami vykdyti perdirbimą savo ūkyje iš savo valdoje pagamintų produktų.

Priemonėse „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“ numatytas prioritetas ir jau vykdantiems perdirbimą, ir ketinantiems juo užsiimti. Paramos sąlygos pagal šias priemones yra gerokai paprastesnės, nei priemonės „Investicijos į bioekonomikos verslus“, nes ūkininkai neprivalo diegti brangių inovatyvių technologijų ar gaminti Lietuvos mastu inovatyvaus produkto“, – pabrėžė ministras.

Anot jo, norint proveržio perdirbimo srityje ir įvertinus tai, kad bioekonomikos technologijos yra labai brangios, tikslinga turėti galimybę suteikti paramą didesniems projektams, kurie galėtų perdirbti didesnį kiekį mūsų ūkininkų užaugintos produkcijos.

Ministras prisiminė, kad dar 2021 m. ŽŪM buvo užsakiusi mokslinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama išanalizuoti ir įvertinti vietinės žaliavos aukštos pridėtinės vertės grandinių plėtros galimybes. Tame tyrime buvo akcentuojama, kad būtina parama investicijoms, naujoms technologijoms įsigyti, inovatyviems produktams gaminti.

Tyrimas atskleidė, kad naujų vertės grandinių kūrimas gali būti itin didelės projektų vertės. Ekspertai tuomet įvardijo projekto vertę iki 10 mln. eurų, kaip itin realų projekto poreikį.

Kelia klausimų

I.Hofmano teigimu, intervencinės priemonės „Investicijos į bioekonomikos verslus“ didžiausia galima paramos suma didinama atsižvelgiant į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano valdymo komiteto priimtą sprendimą ir į socialinių partnerių, konkrečiai Lietuvos pramonininkų konfederacijos, pasiūlymą.

Be to, pasak ministro, žemės ūkio produktų vertės didinimas yra vienas iš šio strateginio plano tikslų ir devynioliktosios Vyriausybės prioritetų.

Ministro teigimu, ŽŪM sulaukia įvairių socialinių partnerių pasiūlymų įvairiems teisės aktams, kurie yra apsvarstomi ir į juos atsižvelgiama nepažeidžiant galiojančių teisės aktų. Anot jo, Lietuvos pramonininkų konfederacija vienija 52 šakines, 8 regionines asociacijas ir 28 neasocijuotus narius, atstovauja įvairių sektorių interesams.

Be to, Lietuvos pramoninkų konfederacija yra įrašyta į lobistų sąrašą. Jame nurodytos teisinio reguliavimo sritys, kuriose siekiama daryti įtaką kaimo reikalų ir žemės ūkio, miškų ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei panašių sričių teisėkūrai. Dėl visų šių priežasčių, I.Hofmano teigimu, nereikėtų abejoti skaidriu šių socialinių partnerių dalyvavimu sprendimų priėmime.

Paklaustas, kodėl apie paramos sumos padidinimą nebuvo svarstyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano Stebėsenos komitete, ministras teigė, jog pagal galiojančią tvarką šiuo atveju komiteto pritarimo nereikėjo.

Kai kuriems įstatymus išmanantiems specialistams klausimų kelia ir tai, kad projekto atrankos komitetas bus formuojamas ŽŪM, o ne Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), kaip būdavo anksčiau. Kai kas net ėmė svarstyti, kad taip gali būti sudarytos galimybės politiniam kišimuisi ir neužtikrinta atrankos komiteto nepriklausomybė bei sprendimų objektyvumas.

Į šiuos nuogąstavimus sureagavęs I.Hofmanas pabrėžė, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano administravimo taisyklės pakeistos šių metų kovo 14 d. jo pasirašytu ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano valdymo komiteto priimtu sprendimu.

Siekiant teisės aktų suderinamumo, atitinkamai buvo patikslintos ir priemonės „Investicijos į bioekonomikos verslus“ įgyvendinimo taisyklės, nurodant, kad ŽŪM formuos projektų atrankos komitetus.

Projektų vertinimą ir toliau vykdys NMA, kuri įvertinus projektus teiks ataskaitas projektų atrankos komiteto narių svarstymui.

„Reikia pabrėžti, kad projektų atrankos komitetas nepriima sprendimų skirti ar neskirti paramos, o pagal kolegialias šio komiteto narių priimtas rekomendacijas, sprendimą priima NMA direktorius arba jo įgaliotas asmuo“, – akcentavo I.Hofmanas.

Dalis išnaudota

Dalis norinčiųjų pasinaudoti priemone „Investicijos į bioekonomikos verslus“ baiminasi, kad nespės to padaryti, nes padidinus maksimalią paramos sumą iki 10 mln. eurų, lėšų paprasčiausiai gali nelikti. ŽŪM duomenimis, šiai priemonei įgyvendinti buvo skirta iš viso 50 mln. eurų, o lėšų likutį šiuo metu sudaro 30 mln. eurų.

„Sunku prognozuoti, kiek sulauksime paramos paraiškų, tad negalime ir atsakyti, ar pakaks lėšų visoms paraiškoms. Būtina atkreipti dėmesį, kad paraiškų atranka atliekama pagal Stebėsenos komitete patvirtintus atrankos kriterijus. Jei trūks lėšų, gautos paraiškos bus išreitinguojamos ir finansuojamos didžiausią atrankos balų skaičių surinkusios, kitaip tariant, kokybiškiausios paraiškos“, – pabrėžė ministras.

Anot jo, šiuo metu nėra galimybių padidinti priemonės „Investicijos į bioekonomikos verslus“ bendrą biudžetą, nes nėra laisvų strateginio plano lėšų.

Šaltinis: www.valstietis.lt, Jolanta Valaitytė, 2025-07-02