Žemės ūkio naujienos: 2025-07-07

Ūkininkai, kurie praėjusiais metais turėjo leidimus ir jiems buvo suformuota Žemės ūkio veiklos subjekto naudotojo kortelė, nieko papildomai daryti neturi – duomenys kortelėje buvo atnaujinti automatiškai.

Pažymėtina, jog atspausdintą kortelę užtenka degalinėje pateikti kartu su asmens tapatybės dokumentu, o kad atsispausdinti ją nebūtina vykti į VMI aptarnavimo padalinį, nes tai galima pasidaryti ir savarankiškai per Mano VMI > Dokumentai > Pažymėjimai / leidimai taikyti akcizų lengvatas.

Kokį gazolių kiekį gali įsigyti ūkininkas, VMI apskaičiuoja pagal Žemės ūkio duomenų centro pateiktus duomenis. Praėjusiais metais suformuoti 97 tūkst. leidimų.

Konsultacijos mokesčių klausimais teikiamos paskambinus +370 5 260 5060 ar e. būdu per Mano VMI. Paslaugos ir konsultacijos klientų aptarnavimo padaliniuose – tik su išankstine rezervacija.

Šaltinis: www.15min.lt, 2025-07-07

Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą, kuris aktualus savo gręžinių iki gegužės mėnesio nespėjusiems legalizuoti gyventojams, parlamentarai priėmė praėjusį pirmadienį. Už jį balsavo 83 Seimo nariai, 1 pasisakė prieš, 11 susilaikė.

Naujas dokumentas numato, kad gyventojai iki 2026-ųjų gruodžio 31 d. galės įregistruoti Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Duomenys ir dokumentai dėl gręžinio registravimo ir jo savininko įrašymo Lietuvos geologijos tarnybai turės būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d.

Gyventojai, kurie siekia įteisinti gręžinius, turės sumokėti 15 eurų siekiančią vienkartinę įmoką.

Vienas iš iniciatyvos autorių, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika mano, kad laikinasis įstatymas leis apsaugoti gyventojus nuo galimų baudų, tačiau ateityje, anot jo, dar reikės ieškoti sprendimų.

„Įstatymas yra svarbus daugeliui žmonių, kurie vis dar yra konflikte su savivaldybių komunalininkais, kurie neduoda leidimo prisijungti, naudoti savo gręžinio vandenį. Nors žmonės turi už savo lėšas įsirengtus gręžinius, jie yra verčiami prisijungti prie centralizuotų tinklų. Manau, kad yra galimybė per ateinantį laikotarpį rasti kompromisą.

Turbūt reikės rudenį grįžti prie šio projekto iš esmės. O šis laikotarpis yra tam tikra galimybė žmonėms negauti baudų. Kviečiu palaikyti įstatymą ir ruoštis rudeniui, kaip išeiti iš tos situacijos, kad žmogus galėtų, turėdamas tikrai kokybišką vandens gręžinį, įsirengęs už savo lėšas, ir toliau juo naudotis“, – plenariniame Seimo posėdyje sakė K. Mažeika.

Kai kurie gręžiniai liks neįteisinti?

Pritardamas iniciatyvai Seimo narys Bronis Ropė svarstė, kad nepaisant naujo dokumento ir toliau kai kurie gręžiniai liks neįteisinti.

„Manau, kad prasisuks dveji metai ir vėl būsime panašioje situacijoje, kokioje dabar esame: nemaža dalis gręžinių liks neįteisintų. Tie, kurie galėjo įteisinti, jie jau įsiteisino. O tie gręžiniai, kur šeimininkų, savininkų klausimą sudėtinga išspręsti, nėra projektų ir jokių dokumentų, dėl jų, žinoma, bus labai problematiška ką nors padaryti. Manau, kad vėl grįšime prie šito klausimo“, – sakė B. Ropė.

Kaip galimą problemos sprendimo būdą, jis nurodė amnestiją.

„Aš vis dėlto galvoju, kad turėtume ieškoti būdo dėl jau esamų gręžinių skelbti kokią nors amnestiją, esamoje situacijoje juos įteisinti ir tokiu būdu galėtume užbaigti šitą klausimą“, – sakė B. Ropė.

Kaip pastebėjo liberalas Simonas Gentvilas, buvęs gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas galioja dvejus su puse metų ir tai leido gyventojams ir savivaldai susiderėti.

„Tada, įstatymo priėmimo metu, buvo kalbama apie tai, kad Lietuvoje yra maždaug 11 tūkst. nelegalių gręžinių. Šiandien, per dvejus su puse metų, jau pateikta beveik 13–14 tūkst. paraiškų nelegaliems gręžiniams įteisinti.

Rinkos dalyviai – Geologijos įmonių asociacija, ta pati dabartinė Aplinkos ministerija – aiškiai indikuoja, kad per šitą gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą kai kurios neteisėtai, neskaidriai dirbančios geologijos įmonės įteisina naujus gręžinius”,– sakė buvęs Aplinkos ministras S. Gentvilas.

Jis pastebėjo, kad yra rizika, kad per laikinąjį įstatymą yra galimybė išsigręžti gręžinį ir po to apsimesti, kad tai yra senas gręžinys, ir įteisinti jį kaip buvusį gręžinį.

„Man atrodo, kad šitų rizikų šiandienis įstatymas – dar kartą – laikinasis – neįvertino. Užuot ieškoję stabilaus, aiškaus mechanizmo, mes dar kartą atveriame spragą, o buvęs laikinasis įstatymas dvejus su puse metų leido gyventojams ir savivaldai susiderėti.

Taip, kai kurie gyventojai turi pasirašyti sutartis su savivaldybių įmonėmis, kad prisijungs prie tinklo, nes tai yra ekologinė paslauga, savivaldai išvysčius iš visų mokesčių mokėtojų šį tinklą, ir gyventojai gręžinį gali įsiteisinti tik tuo atveju, jeigu pasirašo prisijungimo sutartis su visuomeniniu vandens tiekėju“, – Seimo salėje sakė S. Gentvilas.

Kaip primena ELTA, šių metų balandžio 30 d. baigėsi Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas terminas, kuomet reikėjo registruoti visus įrengtus, tačiau Žemės gelmių registre neužregistruotus gėlo požeminio vandens gavybai skirtus gręžinius.

Nustojus galioti šiam laikinajam įstatymui, požeminio vandens išteklių išgavimas iš tokių neregistruotų gręžinių laikytinas neteisėtu ir jų savininkams gali būti skirtos baudos, taip pat būtų taikomas dešimteriopo tarifo dydžio mokestis ir nurodoma gręžinį likviduoti.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nuo nelegalių gręžinių registravimo pradžios 2022 m. iš viso gavo apie 13,4 tūkst. prašymų įregistruoti gręžinius. Per šį laikotarpį daugiausia gręžinių įteisinta Vilniaus rajone ir mieste, Klaipėdos ir Kauno rajonuose.

Šaltinis: www.tv3.lt, ELTA, 2025-07-06

Ūkininkų teigimu, toks tręšimas leistų veikliąsias medžiagas tiksliau paskirstyti augalui, sumažinant trąšų kontaktą su dirvožemiu, taip pat jų išplovimo riziką. Tačiau kai kurie Seimo nariai pasigedo mokslininkų išvadų, ar toks tręšimas nekenks dirvožemiui.

Kaip BNS sakė Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius, skystos trąšos per lapus augalo vegetacijos metu įsisavinamos geriau. Toks tręšimo būdas nekenktų dirvožemiui, todėl, anot jo, leidus tręšti tik per lapus, bus nauda ir ūkininkams, ir gamtai.

„Per lapus geriau (skystos trąšos – BNS) įsisavina nei per šaknis. Birias (trąšas – BNS) gali lietus išplauti, dideli vėjai išnešioja, trukdo rasos“, – tvirtino jis.

T. Micikevičius teigimu, dėl draudimo naudoti skystas trąšas nukentėjo laukai: „Nebuvo galima gauti mikroelementų, kitokių trąšų“.

„Skystų trąšų per lapus naudojant reikia minimaliai, mažiau jų išsiplauna, įsigeria į dirvožemį“, – kalbėjo Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus vadovė Lina Židonienė BNS nurodė, kad kai kurie augalai, pavyzdžiui, rapsai, pupos, netręšiami boru, manganu, molibdenu neužauga sveiki, juos paveikia puviniai.

Anot jos, leidus tręšti purškiant lapus, ūkininkai užaugins sveikesnį derlių naudodami mažiau chemijos.

„Galima teigti, kad derliai bus šiek tiek didesni, nes leidžiamos trąšų normos bus įsisavinamos maksimaliai. Dabar dedami į trąšas stabilizatoriai, neleidžiantys joms išgaruoti ir nusiplauti“, – aiškino ūkininkė.

Pasak jos, birios trąšos ypač neefektyvios yra sausros laikotarpiu: pavyzdžiui, azotą augalas įsisavina 30 proc., o visa kita išgaruos: „Kai sausra, mes neturėjome jokių trąšų.“

Tuo metu konservatorius Valdas Rakutis kalbėdamas Seime, pasigedo mokslinių tyrimų, įrodančių, kad toks tręšimas nepakenks.

„Yra labai aukštai požeminiai vandenys ir gali taip atsitikti, kad tos trąšos, kad ir per lapus, jos vis tiek gali paveikti. Čia reikia labai gerai žiūrėti, kad šito regiono žmonės nenukentėtų, ypač ilgalaikiame laikotarpy, nuo tokio pobūdžio tręšimo“, – kalbėjo jis.

Nuo 1991 metų karstiniame regione draudžiama naudoti skystas trąšas, motyvuojant, kad regionas pasižymi padidintu jautrumu dėl greitos infiltracijos į gruntinius vandenis ir nestabilių dirvožemio sluoksnių.

Teigta, kad skystų trąšų naudojimas ant dirvos paviršiaus šioje vietovėje gali užteršti šulinių vandenį, skatinti eroziją ir didinti geologinį nestabilumą.

Šaltinis: https://www.lrt.lt, BNS, 2025-07-05

Beveik visų investicinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nurodomi kriterijai, už kuriuos skiriami atrankos balai: kuo daugiau balų surenka paraiška, tuo didesnė tikimybė, kad projektui bus skirta parama.

Pažymėtina, kad, paraiškoje nurodžius atitiktį kuriam nors atrankos kriterijui, šią atitiktį būtina išlaikyti arba pasiekti iki projekto įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpio pabaigos (išskyrus atvejus, kai atrankos kriterijai galioja tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui dėl amžiaus, svarbaus paraiškos teikimo dieną, ir pan.).

Skirtingai nei tinkamumo kriterijai, atrankos kriterijai nėra privalomi – pareiškėjas savanoriškai prisiima prievolę išlaikyti arba pasiekti nurodytas sąlygas.

Pažymėtina, kad atrankos kriterijai, kuriuos pareiškėjas pasirenka ir nurodo paraiškoje, yra įtraukiami į paramos sutartį, kai tokia sutartis pasirašoma, arba į sprendimą skirti paramą, kai paramos sutartis nesudaroma (išskyrus tik tam tikram laikotarpiui galiojančius atrankos kriterijus, kurie į sutartį ar sprendimą skirti paramą neįtraukiami).

Atitiktis atrankos kriterijams, už kuriuos skiriami balai, tikrinama paramos gavėjui pateikus metines bei galutinę ataskaitas.

Pasikeitus aplinkybėms būtina informuoti NMA

NMA supranta, jog įgyvendinant projektą atrankos rodiklių gali nepavykti išlaikyti. Tokiu atveju, būtina informuoti NMA ir pateikti paaiškinimą bei visas paaiškinime išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus ir informaciją, taip pat ir tuomet, kai suplanuoti projekto atrankos kriterijai buvo nepasiekti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių.

Visi konkretaus projekto pakeitimai turi būti raštu derinami su NMA.

NMA visada stengiasi įsigilinti ir įvertinti susidariusias aplinkybes, dėl kurių nepasiekti tam tikri planuoti rodikliai, tačiau paramos gavėjai taip pat turi dėti pastangas dėl tokių aplinkybių įrodymo.

Primintina, kad po sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo dienos kiekvienas su konkrečiu projektu susijęs atvejis yra svarstomas individualiai bei kompleksiškai ir, tik įvertinusi visas aplinkybes, NMA gali priimti sprendimą dėl projekto sąlygų keitimo.

Jei atitiktis atrankos kriterijams neišlaikoma

Projekto vykdytojas turi žinoti, jog, tik įsigijus visas paraiškoje numatytas investicijas ir pasiekus visus numatytus veiklos bei projekto priežiūros rodiklius ir atitiktį pasirinktiems atrankos kriterijams, projektas gali būti laikomas įgyvendintu tinkamai.

Priešingu atveju, nebus pasiekti galutiniai projekto tikslai ir uždaviniai. Netgi įsigijus visas suplanuotas investicijas, tačiau nepasiekus suplanuotų rodiklių reikšmių, gali būti taikomos sankcijos, vadovaujantis Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones taikymo metodika.

Taip pat, neįgyvendinus nuostatų, už kurias projektui buvo skirti atrankos balai, projektas gali būti priskirtas rizikingų projektų kategorijai. Apie projektų rizikingumo ir su tuo susijusio kontrolės laikotarpio nustatymą informaciją galima rastišiame straipsnyje.

Kiti svarbūs įsipareigojimai, lemiantys kokybišką projekto įgyvendinimą

Įgyvendinus projektą NMA turi būti pateiktas galutinis mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, taip pat pasiekti projekto tikslai ir uždaviniai, visą projekto kontrolės laikotarpį išlaikyti pasiekti rezultatai bei paramos paraiškoje numatyti projekto priežiūros rodikliai, jei aktualu pagal priemonę, – ekonominio gyvybingumo rodikliai.

Visą įgyvendinto projekto kontrolės laikotarpį paramos gavėjai įsipareigoja nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto tikslų ir uždavinių, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, taip pat neparduoti ar kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto bei turto, į kurį buvo investuota, nenutraukti projekto veiklos.

Šaltinis: https://nma.lrv.lt, 2025-07-07

Pagal pakeistas Administravimo taisykles pareiškėjai galės paprasčiau keisti projekto finansavimo šaltinį – nuo šiol rinkdamasis kitą finansavimo šaltinį projekto vykdytojas tiesiog turi įsivertinti, ar projekto finansavimo šaltinio keitimas neturės neigiamo poveikio ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių kritinėms reikšmėms (anksčiau buvo numatyta, kad keičiant finansavimo šaltinį būtų pasirinkta keičiama finansavimą skirianti finansų įmonė, kredito įstaiga arba per sutelktinio finansavimo platformos operatorius, arba investuojama didesnė nuosavų lėšų dalis).

Administravimo taisyklėse taip pat buvo patikslinta Projektų atrankos komiteto (PAK) sudarymo tvarka – nustatyta, kad PAK sudaro ir jų darbą organizuoja NMA, kai projektui vykdyti prašoma paramos suma sudaro iki 100 000 Eur (įskaitytinai).

Tokiu atveju komiteto sudėtį sudaro NMA atstovai, o esant poreikiui – ir institucinių partnerių atstovai, suteikiant jiems balsavimo teisę, ir bent vienas Žemės ūkio ministerijos atstovas, dalyvaujantis stebėtojų teisėmis, taip pat esant poreikiui – ekspertai, dalyvaujantys stebėtojų teisėmis.

Tuo tarpu, jei projektams vykdyti prašoma paramos suma yra 100 000,01 Eur ir daugiau, PAK sudaro ir jų darbą organizuoja ŽŪM ir į tokio komiteto sudėtį įtraukiami ŽŪM atstovai, o esant poreikiui – institucinių partnerių atstovai, suteikiant jiems balsavimo teisę, prireikus – ekspertai, dalyvaujantys stebėtojų teisėmis.

Atkreiptinas dėmesys į dar vieną Administravimo taisyklių pakeitimą, susijusį NMA veiksmais prieš išmokant paramos lėšas projekto vykdytojui – nuo šiol NMA, siekiant tikslingo paramos naudojimo, tais atvejais, jeigu iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro ir (arba) paramos gavėjo pateiktų dokumentų negali įsitikinti dėl kiekybinių projekto rezultatų ar atitikties tinkamumo sąlygoms, prieš išmokėdama paramos lėšas pagal galutinį mokėjimo prašymą, turės atlikti patikrą vietoje.

Taip pat atliktas pakeitimas, aktualus teikiantiems dokumentus (paraiškas, mokėjimo prašymus, ataskaitas ir kt.) NMA per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS – panaikinta galimybė NMA dokumentus teikti ADOC formatu ir suteikta galimybė dokumentus pateikti JPG ir JPEG formatais.

Šaltinis: https://nma.lrv.lt, 2025-07-04