Žemės ūkio naujienos: 2025-07-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Išskirtinių skonių sūrių paslaptis – laisvai ganomų karvių pienas
Sakoma, kad Varėnos rajonas – sūrininkų kraštas. Tiesą pasakius, anksčiau čia gyveno daugiau šios profesijos atstovų, tačiau jų netrūksta ir dabar. Vienas iš jų – su sūnumi Luku ūkininkaujantis ir iš savo pačių melžiamo pieno sūrius gaminantis Giedrius Tėvelis. Vyras valdo visoje Dzūkijoje žinomą sūrinę „Varinis puodas“.
Nemaža dalis dzūkų, paklausti apie sūrinę „Varinis puodas“, nedvejodami pasakytų, kad tai vieta, kurioje iš laisvai Dzūkijos miškuose besiganančių karvių pieno gaminami skanūs brandinti sūriai. Šiandien šią sūrinę kartu su sūnumi valdo vilnietis G.Tėvelis. Nors iš tikrųjų visai ne jis buvo idėjos kurti sūrinę sumanytojas. Tai – buvusio jo kolegos Audriaus Jokubausko sumanymas. Deja, visoje šalyje žinomą sūrininką prieš porą metų ganykloje pražudė jautis.
Po šios tragedijos G.Tėvelis sūrių gamybos procesą perėmė į savo rankas. Ir, atrodo, jam visai neblogai sekasi. Čia kasdien iš nepasterizuoto pieno gaminami kelių rūšių brandinti sūriai, kurių receptai atkeliavę iš Prancūzijos, taip pat tepamieji sūreliai, jogurtas.
Didžioji produkcijos dalis realizuojama Vilniuje bei kituose didžiuosiuose miestuose. Sodyboje pagaminti sūriai populiarūs vietinėse kaimo parduotuvėse bei tarp gana dažnai užklystančių turistų.
„Klientų kiekiu negalime skųstis. Būna, kad ne viską, ką pagaminame, iš karto parduodame, tačiau juk sūris gali stovėti ir metus, ir dar ilgiau, tad visi jie vis tiek sulaukia savo pirkėjų. Tiesą pasakius, net tiksliai nežinau, kuriose parduotuvėse prekiaujama „Varinio puodo“ gaminiais“, – šypsojosi G.Tėvelis.
Iš pradžių jis su kolega gamino sūrius iš karvių ir avių pieno. Praėjus keletui metų, vyrai nusprendė susikoncentruoti į sėkmingiausius produktus ir optimizuoti darbus, todėl atsisakė avininkystės, padidino karvių skaičių, pagerino jų laikymo sąlygas bei šėrimo technologiją.
Šiandien 15 melžiamų karvių, kurios yra Lietuvos žalųjų, juodmargių ir džersių mišrūnių veislių, bei dvi telyčias Dzūkijos miškuose laikantis vyras teigė net neįsivaizduojantis, kokia šiuo metu yra pieno supirkimo kaina, mat visą primelžtą pieną jis panaudoja sūrių gamybai.
Kadangi dalis karvių užtrūkusios, šiuo metu kasdien ūkininkas iš likusių primelžia apie 130 litrų pieno. Visgi įprastais atvejais šis kiekis būna bent dvigubai didesnis.
„Anksčiau turėjome apie pusšimtį melžiamų karvių, tačiau nepajėgėme susitvarkyti, darbo buvo per daug. Teko mažinti galvijų bandą“, – prisipažino G.Tėvelis.
Nusprendė pakeisti
G.Tėvelis prie „Varinio puodo“ prisijungė maždaug prieš 12 metų. Iki tol Vilniuje gyvenęs vyras beveik du dešimtmečius dirbo pramoniniuose paukštynuose, kol nusprendė, jog nori pokyčių. Meilę gyvuliams vilnietis buvo išsiugdęs dar vaikystėje, kuomet vasaromis tėvai jį palikdavo pas senelius kaime.
Kaip tik tuo metu, kai nusprendė mesti darbą, Giedrius sulaukė bičiulio Audriaus pasiūlymo prisijungti prie kuriamos sūrinės.
„Audrius pasiūlė pabandyti bent mėnesį pasidarbuoti. Sakė, jei nepatiks, galėsiu viską mesti. Bet viskas taip patiko, kad nieko mesti nesinorėjo. Aišku, buvo sunkesnių laikų, buvo lengvesnių, tačiau iš esmės man iki šiol labai patinka tai, ką darau.
Priešingai nei dauguma žmonių, mėgstu keltis anksti ryte, ypač vasarą. Nieko nėra smagiau, nei eiti per rasotą žolę ir žadinti rūke pasislėpusias karves. Tokios akimirkos – pačios smagiausios“, – sakė G.Tėvelis.
O jo laikomos karvės ganosi ne bet kur – Dzūkijos nacionalinio parko pievose ir miškuose. Tiesa, laisvai ganant gyvulius yra ir tam tikrų minusų. Visų pirma, neretai karvių tenka ieškoti, nes dideliame plote, ypač rūko apgaubtais rudens rytais, jos ne visada matosi plika akimi.
Iš viso sūrininkas deklaruoja apie 30 ha žemės, tačiau nuosavo jis neturi nė vieno aro. Viskas nuomojama iš Nacionalinės žemės tarnybos arba privačių asmenų.
Išskirtinis skonis
G.Tėvelis svarstė, kad būtent dėl geros aplinkos jo laikomos karvės ir duoda gerą pieną. Ūkyje taikomas rotacinis ganymo modelis. Juo paremta ir sūrių gamyba. Sūrininkai stengiasi padaryti kuo daugiau sūrių iš pieno, kuris gaunamas ganant gyvulius ant žolės.
Giedrius su sūnumi Luku sąmoningai daro viską, kad žiemą turėtų kuo mažiau melžiamų karvių, nes tuomet sūrį pagaminti kainuoja žymiai brangiau, taip pat kenčia jo kokybė.
„Varinio puodo“ gaminiai – išskirtinio skonio ir kokybės. Taip yra dėl vietos, kurioje ganosi G.Tėvelio laikomos karvės. Ganyklose apstu įvairiausios, net į Raudonąją knygą įrašytos, augalijos. Iš viso botanikai suskaičiuoja, kad natūraliose ūkio pievose galima rasti per 150 skirtingų augalų rūšių.
Žinoma, svarbi ir pačių ganyklų įvairovė. G.Tėvelio valdose visada būna šešėlio, medžių ar krūmų, kur karvės gali pasislėpti nuo saulės, jos visą laiką turi ko atsigerti, pakankamai žolės.
Nors pašnekovas niekada nėra daręs tyrimų dėl augalų įvairovės įtakos sūrių skoniui ar gyvulių sveikatai, jis neabejoja, kad laisvas gyvulių laikymo būdas, pakankamai švari ir atliekomis neužteršta aplinka neabejotinai lemia išskirtinį jo gaminių skonį.
Sunki para
Būti sūrininku, anot G.Tėvelio, nėra lengva, tačiau kai jauti meilę tam, ką darai, sunkumų nejauti. Vyras įprastai keliasi trečią valandą ar pusę keturių ryto, parsivaro karves į melžyklą ir maždaug pusantros valandos jas melžia. Vėliau, parėjęs namo, pradeda gaminti sūrius. Sūrinėje vyras įprastai užtrunka bent iki vidurdienio.
Per pietus laukia įvairūs organizaciniai reikalai, susiję su kitais ūkio darbais ir sūrių realizavimu, o vakarop – vėl karvių melžimas. G.Tėvelis juokauja, kad sūrininko gyvenimą reikėtų skaičiuoti ne dienomis, o paromis, nes laisvo laiko pernelyg daug nelieka.
„Sunkiausia, kad nėra atostogų. Karvės juk nešvenčia, neatostogauja, jas melžti reikia kasdien. Ir sūrius tenka daryti kasdien, pienas juk kaupiasi. Aš dirbu ir sekmadienį, ir per Kalėdas, ir per Naujuosius Metus“, – sakė pašnekovas.
Kabelių kaime (Varėnos r.) esantį ūkį Giedrius su jau į amžinybę išėjusiu kolega Audriumi kūrė be jokių paramų. Kaip jis pats juokauja, tam paprasčiausiai neturėjo pinigų.
Varėnos rajono gyventojas ne tik pats dirba sūrinėje, bet ir į ją priima norinčiuosius pasisemti praktinės patirties. Štai visai neseniai jo vadovaujamoje sūrinėje vyko sūrininkų mokymai, į kuriuos susirinko žmonių iš Prienų, Šiaulių ir kitų Lietuvos kampelių. Apžiūrėti sūrinės ir paskanauti čia gaminamų patiekalų prieš kurį laiką kartu su delegacija buvo užsukęs ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Pats G.Tėvelis teigė, kad pagaminti sūrį nėra sunku. Žymiai daugiau problemų kyla norint jį realizuoti. Vyras neabejojo, kad jei jo sūrinė būtų įsikūrusi didmiestyje, jam su realizacija nekiltų jokių problemų.
„Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje daug didesnė perkamoji galia. Pavyzdžiui, Varėnoje, viename kvadratiniame kilometre gyvena gal 9 žmonės, o didmiesčiuose – šimtai. O šiame Kabelių kaime, kuriame ir įsikūrusi mūsų sūrinė, gyventojų tankis apskritai siekia gal 3 į kvadratinį kilometrą. Tai apie kokią vietinę rinką mes galime kalbėti?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Visgi pulti į neviltį jis nebuvo linkęs. Anot jo, turtų iš sūrių gamybos, bent jau mūsų šalyje, susikrauti gal ir neįmanoma, tačiau pragyventi tikrai galima.
O širdį vyrui glosto ne vien mylimas darbas ar gautas uždarbis. Jis su savo gaminiais nuolat dalyvauja įvairiose parodose, šventėse ar sūrininkų festivaliuose, kuriuose dažnai laimi prizines vietas ar net „Grand Prix“ apdovanojimus. Akivaizdu, kad šie titulai G.Tėveliui suteikiami neatsitiktinai. Tai tik įrodo, kad jo gaminamiems sūriams mažai kas prilygsta.
Šaltinis: www.valstietis.lt, Gediminas Bartkus, 2025-07-08
Vieniems – mažesni mokesčiai nei kitiems: „Tai liečia ne vieną žmogų, o ūkininkų yra 80 tūkstančių“
Ūkininkų išsikovotas mažesnis pajamų mokestis neduoda ramybės daliai tautiečių. Šie kelia klausimą, kiek ūkininkai dar gali naudotis įvairiomis lengvatomis. Pasirodo, Seime dirba ir bent 15 oficialiai registruotų ūkininkų.
Užteko ūkininkams senus traktorius atitempti ir susėsti parlamentarams virš galvų, ir štai jie savo pasiekė – jiems gyventojų pajamų mokestis bus mažesnis nei visiems kitiems.
Finansų ministras, verslo atstovai, dalis Seimo narių ir tautiečių trūkčioja pečiais – juk nesąžininga, kad visi mokės daugiau, o ūkininkai galės mokėti mažiau.
„Lengvatos jau tampa tokia tam tikra sistemine ir lydimąja dalimi šio viso sektoriaus“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė.
„Turbūt kai kurie Seimo nariai pamiršo balsuodami už Vyriausybės programą, kad mes pasižadėjome, kad žemės ūkis taps strategine, nacionaliniam saugumui svarbia, ūkio šaka. Taip kaip gynyba, taip ir žemės ūkis“, – kolegai antrino Kęstutis Mažeika.
Balsavo už sau palankius tarifus
Pažadai pažadais, bet žmonės duria pirštu į Seimo narius, kurie patys ūkininkauja – taigi galimai balsuoja už sau palankius mokesčių tarifus. Pavyzdžiui, valstietis Valius Ąžuolas neslepia, kad ūkininkauja, užpernai deklaravo daugiau nei 700 tūkstančių eurų pajamų ir sumokėjo 9 tūkstančius eurų.
V. Ąžuolas balsavo už tai, kad pajamų mokestis jam būtų mažesnis.
„Negalima balsuoti tuo metu, jeigu tau asmeniškai vienam yra keičiama. Jeigu vienam žmogui įstatymas keičiamas, tada negalima – reikia nusišalinti. Bet tai liečia ne vieną žmogų, o ūkininkų yra 80 tūkstančių“, – teisinosi parlamentaras.
Balsą „už“ atidavė ir konservatorius Kazys Starkevičius – taip pat ūkininkas, užpernai deklaravęs 500 tūkstančių eurų pajamų ir sumokėjęs 11 tūkstančių eurų. Bet formaliai siūlymą dėl žemesnių ūkininkams pajamų mokesčio tarifų pateikė kiti trys Seimo nariai – demokratas Kęstutis Mažeika, socialdemokratas Matas Skamarakas ir aušrietis Vytautas Jucius. Pastarasis nėra ūkininkas, bet jo žmona turi ūkį.
„Šiaip ūkis yra smulkus – laikome apie 40 galvijų ir deklaruojame 47 hektarus žemės. Aš pasidomėjau dėl šito, ar čia kyla interesų konfliktas, ar ne. Jeigu man būtų etikos sargai paaiškinę, kad yra konfliktas, aš tikrai to parašo būčiau nedėjęs ir būčiau nusišalinęs nuo balsavimo“, – tikino Seimo narys.
O Kęstutis Mažeika ūkininkauja pats. Užpernai deklaravo apie 40 tūkstančių eurų pajamų.
„Aš nepatenku į ratą tų didesnio apmokestinimo, bet turbūt čia reikia kalbėti ne apie tai. Atėjus tai dienai, kai parduotuvių lentynose vieno ar kito produkto neliks, tada atsiras problema turbūt ir Seime, ir Vyriausybėje. Tiksliau atvirkščiai – pirmiau Vyriausybėje, po to Seime“, – kalbėjo parlamentaras.
Kitaip tariant, esą ūkininkams mažesnis pajamų mokestis reikalingas, kad šie išsilaikytų ir galėtų tiekti produkciją, o padidinus pajamų mokestį ūkininkams, neva kyla rizika, kad vidutiniai ūkiai žlugs arba stambės, ir tada mokės mažiau mokesčių.
Etikos ir procedūrų komisija aiškintis nesiruošia
TV3 žinios išsiaiškino, kad Ūkininkų registre oficialiai įsiregistravo 15 Seimo narių – apie dešimtadalis nuo viso parlamento. Tarp jų – minėtieji Starkevičius ir Ąžuolas, socialdemokratai Juozas Olekas, saviškių dėl čekučių Seime išgelbėtas Arūnas Dudėnas, premjeras Gintautas Paluckas, liberalas Eugenijus Gentvilas, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Tačiau Vytautas Jucius į oficialią Seimo ūkininkų grupę nepatenka.
Jeigu šiuos Seimo narius laikysime klanu, tai jis ne toks ir vieningas. Už mažesnius tarifus balsavo tik 8 iš jų, 4 susilaikė, 2 buvo prieš – siūlymui nepritarė premjeras ir jo bendrapartietis Ramūnas Vyžintas.
Etikos ir procedūrų komisija nesiruošia aiškintis, ar gerai pasielgė Seimo ūkininkai. Beje, ir komisijos pirmininkė yra oficialiame Ūkininkų ūkių registre.
Šaltinis: www.tv3.lt, Lukas Aluzas, 2025-07-07
Nuo rugpjūčio startuoja ŽIS – mokymuose naują sistemą išbandė 840 specialistų
Nuo rugpjūčio 1 d. paslaugas, susijusias su valstybinės žemės valdymu, bus galima gautiir internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Siekdama užtikrinti sklandžią naujosios sistemos veiklą, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) surengė intensyvius mokymus 840 specialistų, kurie dirbs su sistema ir konsultuos gyventojus.
Mokymuose dalyvavo specialistai iš institucijų, vykdančių valstybinės žemės patikėtinių funkcijas, NŽT bei ŽIS administravimą vykdančių institucijų darbuotojai.
Mokymų metų buvo išsamiai pristatytas ŽIS funkcionalumas, valstybinės žemės sklypo pardavimo, įsigijimo valstybės nuosavybėn, suteikimo nuosavybėn neatlygintinai nuomos ir panaudos paslaugos užsakymas, prašymo pildymas, prašymų vertinimas, el. paslaugos suteikimo eiga ir pagrindiniai paslaugos atvejai.
Taip pat žemės servituto nustatymo ar panaikinimo, sutikimų statyti, teisės naudoti žvejybos plotą valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje suteikimo, kitų sutikimų išdavimo paslaugos užsakymas, prašymo pildymas, prašymų vertinimas, paslaugus suteikimo eiga ir pagrindiniai paslaugos atvejai.
Su ŽIS dirbsiantys specialistai buvo apmokyti, kaip sistemoje vykdyti dokumentų paiešką, formuoti ataskaitas, tvarkyti dokumentų archyvus ir kt.
Per ŽIS bus galima gauti paslaugas dėl valstybinės žemės
Nuo rugpjūčio 1 d. prašymus dėl valstybinės žemės bus galima pateikti per ŽIS ir šiuo metu esamomis priemonėmis.
Gyventojai kviečiami naudotis galimybe teikti prašymus elektroniniu būdu – tai leis gauti paslaugas greičiau ir skaidriau, nebereikės vykti į savivaldybes, NŽT ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius. Be to, sudarytų sandorių sutartys bus perduodamos automatiškai registruoti į Registrų centrą be papildomo mokesčio.
Kaip naudotis sistema?
Sistema bus prieinama per interneto svetainę www.planuojustatau.lt. Prisijungę prie jos pirmą kartą, vartotojai turės susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (naudojant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu.
Taip pat bus galimybė sistemoje pateikti prašymą per įgaliotą asmenį. Tokiu atveju būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas.
Informacija apie ŽIS bus teikiama:
Tel. +370 706 86 666
El. paštu: nzt@nzt.lt
Šaltinis: https://nzt.lrv.lt, 2025-07-08
Galimybė pažinti ūkininkus iš arti – itin naudinga
Praėjusią savaitę Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai vėl turėjo galimybę apsilankyti paramos gavėjų ūkiuose, iš arčiau pažinti juos ir jų vykdomas veiklas bei taip plėsti savo žinias ir kompetencijas. Šįkart buvo aplankyti ūkiai, iš kurių viename auginami moliūgai, kitame – bulvės, taip pat buvo vykta į uogininkystės bei daržovių ūkius.
NMA darbuotojai aplankė moliūgų laukus bei apžiūrėjo lauko techniką, tarp jų – ir moliūgų nuėmimo kombainą. Buvo pasidalinta ūkininkavimo patirtimi, keliami klausimai, kaip palengvinti jaunojo ūkininko kelią, diskutuojama kitais aktualiais klausimais.
Iš moliūgų ūkio NMA darbuotojai patraukė tiesiai į kito daržovių augintojo – ūkininko Gyčio Petrovičiaus, ūkį, įkurtą Jonavos rajone. Ūkininkas pasitiko NMA darbuotojus prie bulvių sandėliavimo pastatų, aprodė bulvių nuėmimo ir rūšiavimo techniką, o atviro ir šilto pokalbio metu supažindino su visa bulvių „gyvenimo“ istorija.
NMA darbuotojai ne tik aktyviai domėjosi paramos panaudojimo galimybėmis daržovių ūkyje, bet ir gavo specifinių žinių apie bulvių rūšis, jų auginimo subtilybes, išgirdo ūkininko rūpesčius ir laimėjimus.
Kitą dieną kita grupelė NMA darbuotojų aplankė dar du ūkius, pirmiausia – Andriaus Kiselio šilauogių ūkį, įkurtą Elektrėnų rajone. Aktyvus ir veiklus ūkininkas neslėpė, jog parama jam labai padėjo puoselėjant šilauogių auginimo veiklą, kuri jam yra mėgstama ir įdomi.
Ūkininkas mielai parodė paramos lėšomis įrengtas uogų sandėliavimo patalpas, derliaus fasavimo įrangą ir pirmąjį Lietuvoje šilauogių rinkimo aparatą. A. Kiselys teigė matantis daugiau ūkio plėtros ir modernizavimo galimybių.
Tą pačią dieną buvo aplankytas Eglės ir Juliaus Stašauskų ūkis „50 arų darbo ir džiaugsmo“. Tai – įvairias daržoves, nuo pomidorų iki krapų, auginantis jaukus šeimos ūkis, esantis Kėdainių rajone. Ūkio šeimininkė Eglė visiškai pateisino ūkio pavadinimą – nebuvo abejonių, kad ūkyje dirbama iš širdies, su dideliu džiaugsmu bei entuziazmu.
Džiaugsmo šeimininkei tikrai pridėjo ir paramos lėšomis įsigytas daržovių ir iš jų pagamintos produkcijos laikymo konteineris, kurį aprodė NMA darbuotojams. Taip pat svečiai pamatė daržovių apdirbimo cechą, sužinojo, kokie iššūkiai ir darbai kiekvieną dieną laukia užsiimant šia veikla. Šilto pokalbio metu ūkininkė Eglė teigė tikinti savo veikla, jos teikiama nauda ir ketinanti toliau plėstis.
Tai buvo paskutinės dvi išvykos, „uždariusios“ gegužės–liepos mėnesiais vykusių pažintinių renginių ciklą „Arčiau paramos gavėjų“. NMA darbuotojams tai buvo puiki galimybė susipažinti su ūkininkais, išgirsti jų sėkmės istorijas, kylančius iššūkius, gyvai sužinoti apie ūkininkų patirtį, o ūkininkams – iš pirmų lūpų sužinoti apie paramos galimybes, projektų priežiūrą, kontrolę, aptarti kitus rūpimus klausimus.
Dėkojame NMA darbuotojus priėmusiems ūkininkams už bendradarbiavimą ir linkime sėkmės!
Šaltinis: https://nma.lrv.lt, 2025-07-07
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
