Pradžioje noriu pastebėti, kad ne būtinai kiekvienam karvės savininkui buliaus veislinė vertė turi būti įdomi. Jeigu svarbu tik karvę apvaisinti, o atvestas veršelis bus parduotas, tada galima rinksis pigiausio arba mėsinio buliaus spermą ir ja sėklinti karves.
Tokiu atveju ūkininkas neieškos gero buliaus reproduktoriaus, kurio dukterys turi puikias veislines ir reprodukcines savybes. Bet ūkio savininkui, auginančiam veislines telyčias pardavimui arba savo bandos plėtimui, gero buliaus reproduktoriaus spermos parinkimo klausimas yra labai aktualus.
Jau nuo senų laikų ūkininkai naudojo įvairius metodus, kad išsirinktų geriausius bulius bandos atnaujinimui. Tokia atranka buvo subjektyvi, vykdoma vieno ar kelių ūkių bandose. Atsiradus sėklinimui, atrinkto buliaus sperma pradėta naudoti ne kelioms karvėms, bet keliems ar keliolikai tūkstančių karvių. Todėl atsidaro galimybė tikslingai nustatyti buliaus veislinę vertę.
Kiekvienas turime suprasti, kad ne vien genetika lemia. Pažvelkime į dviejų kaimynų bandas, kurių vienoje genetiškai gero buliaus dukterys bus auginamos blogose sąlygose, o kitoje, genetiškai blogesnio buliaus dukterys – gerose sąlygose. Nenustebkime, jei tuose ūkiuose skirtingų bulių dukterų grupės duos tą patį pieno kiekį arba netgi gero buliaus dukterys duos mažiau pieno.
Kaip buliaus veislinė vertė nustatoma praktiškai?
Jeigu aukštai įvertintas bulius turi 10 gerų dukterų dviejose fermose, dar galime manyti, kad tai atsitiktinumas, jog tos karvės (buliaus dukterų motinos) yra geros, nes šios dvi fermos gali turėti žymiai geresnes galvijų auginimo sąlygas negu dauguma kitų fermų. Bet jeigu šis bulius turės keletą šimtų arba tūkstančių gerų reprodukcinių savybių dukterų visose šalyse, tada apskaičiuota buliaus veislinė vertė yra patikima. Išanalizavus vieno buliaus kelių ar keliolikos tūkstančių dukterų produktyvumo duomenis, įmanoma labai tiksliai nustatyti buliaus veislinę vertę.
Ką atsakytų fermos darbuotojas, paklausus, kas yra buliaus veislinė vertė? Atsakymą pateikti galėtų tik nedaugelis, dauguma žino tik tai, jog kuo aukštesnė vertė, tuo geresnis yra bulius reproduktorius.
Paprastai tariant, buliaus veislinė vertė yra rodiklis, nusakantis, kiek buliaus dukterų rodikliai yra geresni palyginus su populiacijos rodikliais. Populiacija suprantama kaip: visos vienos veislės karvės viename regione (pvz. Lietuvoje arba Skandinavijoje).
Kaip išreiškiama veislinė vertė?
Šiandien, paskelbtų bulių vertės dažniausiai yra išreikštos balais, pavyzdžiui, 110. Šis skaičius reiškia, kad buliaus vertė yra 10 balų virš populiacijos vidurkio. Kad būtų lengva palyginti, populiacijos vidurkis yra išreiškiamas 100 balų.
Įsivaizduokime, kad šalyje visų holšteinų veislės karvių produktyvumo vidurkis yra 7000 kilogramų pieno. Taigi mūsų pavyzdyje 7000 kilogramų atitinka 100 balų, reiškia vienas balas yra 70 kilogramų. Kad bulius pagerintų produktyvumo rodiklį 10-čia balų – jo dukterų produktyvumas turi būti 7700 kilogramų (7000 kilogramų + 10 balų gerinimas = 7000+700=7700 kilogramų).
Pateikiami pavyzdžiai yra labai supaprastinti, kad būtų lengviau suprasti vertinimo principą. Veislinių verčių nustatymas yra atliekamas žymiai sudėtingesniais skaičiavimais, tačiau pats vertinimo principa yra būtent toks.
Kodėl naudojama balų skalė, o ne realūs skaičiai pvz. kilogramai? Pagrindinė priežastis yra ta, kad būtų galima palyginti buliaus veislinės vertės gerinimo efektą. Operuojant realiais skaičiais palyginimas yra sudėtingas. Pvz. matome, kad bulius dukterų produktyvumą pagerina 70 kilogramų, o pieno riebalų kiekis padidėja 1,8 kilogramo – tada sunku pasakyti, koks gerinimas yra efektyvesnis – pieno kiekio ar pieno riebumo. Bet jeigu skaičiuojame balais, tada pienui skiriame 1 balą, riebalams 0,5 balo, išvada – šis bulius stipriau gerina pieno kiekio negu pieno riebumo rodiklį.
Katalogai
Bulių kataloguose galima rasti buliaus reproduktoriaus vertinimą ne tik balais, bet ir realių skaičių vertėmis. Kataloguose be produktyvumo vertinimo pateikiama visa eilė kitų svarbių rodiklių: vaisingumo, veršiavimosi lengvumo, atsparumo mastitui ir kitoms ligoms, nagų sveikatingumo, ilgaamžiškumo, eksterjero vertinimas…
Kaip pasirinkti geriausią bulių?
Taigi, kaip nepasimesti skaičiuose ir išsirinkti geriausią, o teisingiau būtų sakyti – labiausiai tinkantį savo bandai, bulių?
Panagrinėkime atvejį, kai ūkininkui patinka konkretus bulius, kuris labai gerina produktyvumą, tačiau pagal vaisingumo rodiklį vertinamas žemiau kaip 100-tu balų (pvz. 96). Šis ūkininkas žino, kad jo fermoje su reprodukcijos valdymu nėra bėdų, todėl jis be abejonių pasirinks šį bulių. Ir atvirkščiai, ūkininkas, turintis labai aukštą produkcijos lygį, bet žemą apvaisinimą, buliaus su žemesniu nei 100 balų vaisingumo indeksu neturėtų rinktis, jam reikėtų savo bandos karves sėklinti su buliaus, turinčiu aukštesnį vaisingumo indeksą, sperma.
Kiekvienas bulius turi bendrą veislinį indeksą, skirtingose šalyse jis vadinamas skirtingai, bet dažnai jo pavadinime naudojamas žodžių derinys “total index”. Jis išreiškiamas balais ir parodo geriausią kompromisą tarp visų buliaus savybių. Atsižvelgiama ne tik į požymių pagerinimą, bet ir į šio pagerinimo ekonominį aspektą.
Įsivaizduokime, kad bulius gerina pieno riebumą, bet pieno supirkėjai toje šalyje nemoka priedų pagal riebalų kiekį piene, o moka tik už pieno baltymus. Tokiu atveju aukštas pieno riebumas ūkininkui nesuteikia papildomų pajamų. Taigi, bulius rodantis aukštesnį pieno riebumo rodiklį, gaus mažiau vertinimo balų.
Kai banda gerai subalansuota, nėra jokių ryškių problemų, pvz. eksterjero trūkumų ar konkrečių sveikatingumo bėdų, tuomet bulių reproduktorių galima rinktis atsižvelgiant vien tik į bendrą veislinį indeksą (“total index”). Tokiu atveju pasirenkamas bulius, duodantis didžiausią ekonominę naudą, kas ir atitinka pieno ūkio savininko pagrindinį tikslą.
Renkantis vien tik pagal bendrą veislinį indeksą reikia žinoti, kad kuo aukščiau į bulių reitingą žiūrėsime, tuo aukštesne kaina bus įvertinta spermos dozė.
Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.
