Praeituose straipsniuose aptarėme, kas yra veislinė vertė ir kaip veislinės vertės skaičiavime yra „išvalomi” duomenys, kad galėtume objektyviai įvertinti tik genetinę įtaką, kad vertinimui netrukdytų skirtingos aplinkos (šėrimas, laikymas), kuriose laikomi gyvuliai, sąlygos.
Išeliminavus aplinkos įtaką, belieka nustatyti buliaus veislinę vertę (t.y. jo genetinę įtaką palikuonių savybėms).
Nagrinėdami šią temą, pasirėmėme pavyzdžiu su bandomis A ir B. Dabar šį pavyzdį išplėskime, tarkime, kad turime 2 bulius (Beržas ir Ąžuolas), mūsų jau aprašytas bandas (A ir B) bei abiejų bulių dukteris kiekvienoje bandoje. Matuosime bulių Beržas ir Ąžuolas dukterų vidutinį pieno kiekį. Tarkime, gavome tokį rezultatą: Beržo dukterys duoda 6530 kg pieno, Ąžuolo dukterys – 7545 kg pieno.
Taigi, turime visus skaičius, kad galėtume apskaičiuoti buliaus genetinę įtaka jo dukterims. Realus dukterų produktyvumas (6530 ir 7545 kg pieno), abiejų bandų aplinkos įtaka (-500 kg banda A ir + 500 kg banda B), abiejų bandų produktyvumo vidurkis (7000 kg).
Skaičiuojame buliaus Beržas genetinę įtaką:
6530 kg (dukterų realus produktyvumas)
+ 500 kg (išlyginimas/koregavimas blogesnių aplinkos sąlygų bandoje A)
– 7000 kg (abiejų bandų vidurkis, šį rodiklį reikia įvertinti, išminusuoti, nes buliaus veislinė vertė parodo, kiek kg pieno buliaus dukterys duoda virš bandos vidurkio)
Rezultatas: +30 kg pieno.
Buliaus Beržas genetinė įtaka yra 30 kg pieno, kitais žodžiais – jo dukterys turės vidutiniškai 30 kg geresnį produktyvumą negu kitos A ir B bandų karvės.
Skaičiuojame Ąžuolo genetinę įtaką: 7545 – 500 – 7000. Rezultatas: +45 kg pieno.
Šiandieninėje veislininkystėje buliai reproduktoriai naudojami ne tik 2 bandose, bet visoje šalyje, regione ir pasaulyje. Dėl to, į veislinės vertės skaičiavimą yra įtraukiamos visos tam tikros šalies fermos, visi buliai naudojami toje šalyje, visi rodikliai (pienas, riebalai, baltymai, vaisingumas, nagų atsparumas ir kiti, jų gali būti kelios dešimtys).
Skaičiavimai pakankamai sudėtingi ir didelės apimties, nes rodikliai yra priklausomi vienas nuo kito, todėl reikia naudoti sudėtingas matematines ir statistines formules bei metodus. Netolimoje praeityje, kol kompiuteriai nebuvo tokie galingi, prireikdavo keleto dienų ir pačių tuo metu turimų galingiausių kompiuterių, kad būtų įmanoma paskaičiuoti kelių šimtų bulių veislines vertes.
Šiuo metu dirbti su dideliais veislininkystės masyvais yra lengviau, nes kompiuterių galingumas nebe sukuria apribojimų. Paskaičiuotos veislinės vertės yra publikuojamos internete, kataloguose. Kiekvienas bulius vertinamas pagal dešimtis rodiklių ir visų jų paskaičiavimas atliekamas čia aprašytu principu.
Dabartiniu metu veislinės vertės skaičiavimas atliekamas ne tik pagal gyvulių produktyvumo rodiklius, bet ir pagal genomo analizę. Tyrinėjami buliaus genai ir jų kombinacijos, šių analizių pagrindu daromos išvados dėl produktyvumo.
Didžiausias genomo analizės privalumas yra tas, kad nereikia stebėti ir matuoti palikuonių produktyvumo, laikyti bulių kelis metus, nenaudojant jų spermos veisimui, ir laukti dukterų produktyvumo rezultatų.
Tačiau šis – genomo analizės metodas dar neištobulintas tiek, kad galėtų pilnai pakeisti aukščiau aprašytą metodą. Jis kol kas naudojamas tik kaip papildomas informacijos šaltinis.
Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.
