Pieno ūkio naujienos

Atskirų etapų užduotys. Užtrūkinimas

Karvės gyvenimas sudarytas iš ciklų – laktacijų. Teoriškai veršiavimasis yra kiekvieno ciklo ir tuo pačiu laktacijos pradžia.

Kalbą apie laktacijos pradžią dažniausiai pradedu ne nuo veršiavimosi, o nuo užtrūkinimo. Mano manymu, čia didžiąja dalimi apsprendžiama naujos laktacijos pradžia ir kokybė.

Egzistuoja du požiūriai į užtrūkinimą:

  •  Pirmasis – karvę reikia užtrūkinti palaipsniui, retinant melžimus. Šį metodą pavadinau pirmuoju ne todėl, kad pranašesnis, o todėl, kad istoriškai jis atsirado anksčiau. Tai mūsų senelių ir močiučių metodas. Kiekviena močiutė turėjo savas paslaptis ir savą metodiką, kaip tai padaryti geriau. Dažniausiai tarpusavyje buvo derinami du veiksniai: melžimo retinimas ir šėrimo prastinimas.
  • Antrasis požiūris – momentinis užtrūkinimas. Atėjus užtrūkinimo laikui, karvė pamelžiama paskutinį kartą, atliekami tam tikri iš anksto suplanuoti veiksmai ir karvė ne palaipsniui, tačiau iš karto iš būsenos – „melžiama” pervedama į kitą būseną -„užtūkinta”.

Kiekvieno požiūrio šalininkai ras savo argumentus, kodėl jie renkasi palaipsninį ar momentinį užtrūkinimą. Aš esu šalininkė momentinio užtrūkinimo. Visų pirma todėl, kad dirbu su didelėmis bandomis. Didelėje bandoje yra labai ribotos individualaus priėjimo prie kiekvienos karvės galimybės, todėl močiučių metodo kokybiškas pritaikymas praktiškai yra neįmanomas. Taigi toliau rašysiu apie momentinį užtrūkinimą ir trumpai peržvelgsiu, į kokias užduotis bandos vadovas (Herdsman’as) turi susikaupti užtrūkinimo metu:

  • Paskutinis melžimas. Paskutinis melžimas skiriasi nuo eilinio melžimo savo pabaiga. Karvė pilnai išmelžiama, įvertinama tešmens sveikata, suleidžiama į spenius užtrūkinimui skirta priemonė. Užtrūkinimui skirtas priemones naudoti nėra būtina,  tačiau rekomenduotina.
  • Nagų priežiūra. Užtrūkinimo momentas yra tinkamas laikas atlikti profilaktinį karvės nagų apdorojimą. Tokiu būdu kiekvienos karvės nagos mažiausiai vieną kartą per ciklą bus apžiūrėtos ir sutvarkytos. Jeigu fermoje nėra specifinių su nagomis susijusių bėdų, tai daugiau profilaktinių priežiūrų galime neplanuoti, o tik stebėti ir reaguoti tada, kai prireikia pagalbos.
  • Kita vieta tvarte. Karvei suteikiamas ne tik kitas statusas, bet ir kita vieta tvarte. Ji turi būti pervesta į visai kitą aplinką. Ten kur nebebūtų melžimo rutinos.
  • Vakcinacija. Gali būti atliekama vakcinacija, jeigu pagal bandos vakcinavimo schemas yra numatyta tai vykdyti užtrūkinimo metu.
  • Stebėjimas. Savaitę po užtrūkinimo būtinas stebėjimas. Stebima bendra karvės būklė bei apžiūrimas tešmuo.
  • Šėrimas. Pakeičiamas karvės racionas. Čia yra du pasirinkimai. Pirmasis – karvę iš karto pervesti ant užtrūkintų karvių raciono, antrasis – pirmą savaitę (galima ir trumpiau) po užtrūkinimo pritaikyti specialų, labai sumažinto maistingumo racioną.

Jeigu jokių problemų savaitės laikotarpyje neiškyla, karvė laikoma sėkmingai užtrūkinta ir jos atžvilgiu galime trumpam atsikvėpti iki pasirengimo veršiavimuisi. Tas atsikvėpimas yra labai sąlyginė sąvoka, nes puikiai žinome, kad fermoje nei vienu momentu nėra kada atsikvėpti, nes vienas karvės ciklo laikotarpis keičia kitą. Be to, tuo pačiu metu turime ne vieną karvę, o dažnai šimtus, ir jos visos yra skirtingoje ciklo fazėje. Tačiau apie tai vėliau.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.