Dažniausiai išbrokuojama per vėlai
Skamba paradoksaliai, tačiau dažniausia ūkiai dėl neapsėklinimo išbrokuoja karvių per mažai ir brokavimo sprendimą priima per vėlai. Paaiškinsiu smulkiau, ką turiu galvoje sakydama “per mažai…” ir “per vėlai…” …galbūt Jūsų ūkyje kas antra brokuota karvė yra išbrokuota dėl neapsėklinimo, o aš teigiu, kad brokuojate per mažai. Taip teigdama kalbu ne apie tai, kad karvių nereikia susėklinti, priešingai reikia dėti visas pastangas, kad tai įvyktų. Tačiau sutinku atvejus ūkiuose, kai karvės veda veršelius kas du, o kartais ir kas daugiau metų.
Dažnai ūkyje nėra nuspręsta, kada priimti sprendimą dėl brokavimo, visi dirba stengiasi, sėklina karvę dešimtimis kartų ir daro tai tol, kol pavyksta arba kol ši užtrūksta. Štai apie tokius atvejus sakau “per vėlai”, “per mažai”.
Viskam turi būti ribos
Kaip turėtų būti?
Ūkyje reikia priimti aiškią nuostatą, kada nustojame sėklinti karvę. Esu girdėjusi labai skirtingų pamąstymų tuo klausimu. Paminėsiu keletą dažniau sutinkamų.
…..karvę reikia sėklinti ne daugiau kaip tris (keturis… šešis…) kartus
…..karvę reikia sėklinti tol, kol ji duoda daugiau kaip 10 litrų (kartais nurodoma kitas kiekis) pieno
…..karvę reikia sėklinti tol, kol pavyks apsėklinti
Tokias nuomones dažniausiai išgirstu fermose. Beveik visada vienoje fermoje nuomonių yra keletas, bet vieningos nuostatos nėra. Pradėjus diskusiją šiuo klausimu neretai įsiplieskia jausmingas ginčas. Tema pakankamai skaudi, nes tenka atsisveikinti su produktyviais gyvuliais.
Ir vis tik, kaip reikėtų elgtis? Na, visų pirma, reikia labai aiškiai nutarti, kada turi būti priimamas sprendimas dėl išbrokavimo. Aš dažniausiai rekomenduoju skaičiuoti ne sėklinimo kartus, o laktacijos dienas.
“Sėklinimo kartai” pakankamai neapibrėžta sąvoka. Gali būti, kad sugebėsime atlikti vieną sėklinimą per pusę metų, o gali būti, kad suspėsime atlikti tris per du mėnesius. Ir kaip tada reikės apsispręsti? Tarkim, pirmąjį sėklinimą po veršiavimosi atlikome po 60 dienų, per kitas 40 dienų atlikome dar pora sėklinimų, ir ką gi, turime tris sėklinimus 100 laktacijos dieną…. jeigu buvome nutarę sėklinti karves ne daugiau trijų kartų, jau atsidūrėme keblioje situacijoje.
Taigi, kad taip nenutiktų, geriau yra sprendimą dėl brokavimo priimti remiantis laktacijos diena. Po 250 laktacijos dienos karvė turėtų būti daugiau nebesėklinama. Ši taisyklė turėtų būti taikoma visoms be išimties bandoje esančioms karvėms. Nesvarbu produkcija, sveikata ir kiti parametrai. Nei vienas sėklinimas nebeturėtų būti atliekamas vėliau negu 250 laktacijos dieną.
Sėklinti po 250 laktacijos dienos neverta ne todėl, kad tokios karvės nepavyks susėklinti. Karvę yra įmanoma susėklinti ir 300, ir 500, ir dar vėlesnę laktacijos dieną. Tačiau kalba eina ne apie galimybę, o apie tai, iki kada apsimoka tai daryti. 250 dienų, tai daugiau negu 8 mėnesiai po veršiavimosi. Jeigu mums pavyks susėklinti tuo laiku, tai ir taip jau veršiavimosi intervalas bus virš 500 dienų, apie 17 mėnesių.
Kas nutinka, kai karves apsėkliname per vėlai?
Dažniausiai jos po veršingumo nustatymo užtrūksta ir tada mes turime dvi finansiškai nenaudingas rizikas. Pirmoji – karvė vietoje dviejų mėnesių būna užtrūkusi žymiai ilgesnį laiką. Tuo metu ji neduoda pieno, kitaip tariant, gyvena “iš mūsų kišenes”. Antroji – dažnai ilgas užtrūkimas baigiasi nutukimu ir ateinanti laktacija prasideda didelėmis medžiagų apykaitos problemomis, kas, vėlgi, yra finansuojama iš tos pačios mūsų kišenes.
Taip nutinka ne su visais gyvuliais. Žinoma, pasitaiko ir sėkmingo vėlyvo susėklinimo atvejų, tačiau jeigu panagrinėsime visus vėlyvo sėklinimo atvejus, tai pamatysime, kad sėkmingų atvejų jų tarpe yra absoliuti mažuma. Todėl ir neverta dėl vienos sėkmės patirti dešimtis nesėkmių.
250 laktacijos diena nėra absoliuti taisyklė visoms karvėms. Pirmi brokavimo dėl neapsėklinimo sprendimai turėtų būti priimti apie 180 – 200 laktacijos dieną. Karvėms, kurios duoda mažiau pieno negu bandos vidurkis, kurios turi kitų sveikatos problemų, brokavimo sprendimas gali būti paankstintas. 250 laktacijos diena – absoliuti pabaigos taisyklė, t.y. jeigu iki šios dienos karvės nepavyko apsėklinti, tai papildomi rodikliai nebėra vertinami, priimamas sprendimas brokuoti.
Brokavimas tai ne išvežimas į skerdyklą
Brokavimas – tai sprendimas nebesėklinti. Jeigu karvė dar duoda pakankamai daug pieno, kad ją apsimokėtų laikyti bandoje, jeigu ji neturi sveikatos problemų, kurios labai sukeltų jos aptarnavimo kaštus, ją jau išbrokuotą paliekame bandoje ir melžiame iki mums tai finansiškai apsimoka. Tiesiog mes jos daugiau nebesėkliname.
Gerai valdomoje bandoje būna iki 5% brokuotų karvių. Kai jų produkcija nukrenta žemiau nusistatyto lygio, tada ir išlydime karvutes į skerdyklą.
