Dažnai tenka diskutuoti ir įtikinėti ūkyje naudoti kibirėlius su čiulptuku. Teisingas naudojimasis čiulptuku ir žinojimas, kada jį reikia keisti, ne tik sumažina viduriavimo tikimybę, bet ir palengvina veršelio virškinimą.
Taigi dar kartą noriu pabrėžti, kad veršelis žįsdamas čiulptuką, gamina daugiau seilių. Kuo sunkiau jam tenka žįsti, tuo daugiau seilių pagamina. Kuo daugiau seilių, tuo lengviau yra suvirškinamas pienas. Ne kartą esu matęs čiulptukus su didele skyle, kurios neturėtų būti. Paklausus, kodėl nekeičiate čiulptukų, išgirstu pasiteisinimą, kad pakeitus čiulptukus, veršeliai žymiai ilgiau geria pieną. Neretai ir patys šėrikai praduria tokias skyles dėl greitesnio šėrimo.
Ar niekada neuždavėte sau klausimo, kodėl gamintojai gamina tokius „blogus” čiulptukus su mažomis skylutėmis? Atsakymas labai paprastas, būtent dėl to, kad būtų kuo sunkiau veršeliams ištraukti pieną.
Dar svarbu paminėti, kad naujagimiams veršeliams bus visada labai sunku ištraukti pieną. Taigi pirmą, kartais net ir antrą savaitę, girdant veršelius teks sugaišti daugiau laiko. Galbūt net panaudoti buteliuką su čiulptuku. Turite suprasti, kad būtent naujagimiui yra svarbu pasigaminti reikiamą kiekį seilių, kuris patektų į skrandį kartu su pienu. Taip pat žinokite, jog ne visi naujagimiai turi labai stiprius raumenis, kurie dirba žindime.
Sekančiame šios temos straipsnyje papasakosiu apie eksperimentą, kurį atlikau su 5 veršeliais viename Lietuvos ūkyje, naudodamas skirtingų čiulptukų „skylių” diametrus.
Daugiau straipsnių apie veršelių auginimą rasite čia.
