Prieš kelis metus Kenas Birkeris pardavė 15 procentų savo bandos karvių, žinoma, jis galvojo, jog dėl to sumažės bendras pieno primilžis, tačiau taip neįvyko.
„Prieš pardavimą melžėme apytiksliai 400 karvių. Mums reikėjo priimti strateginį sprendimą, todėl nusprendėme pasilikti tik geriausius bandos galvijus ir pereiti prie trijų kartų melžimo, – pasakoja pieno ūkio savininkas. – Tikėjomės, jog melžiant tris kartus, nors ir mažiau karvių, primilžis palaipsniui didės ir taps apytikriai toks pats, kaip turint 400 karvių. Tačiau tokio rezultato nesitikėjome, primilžis staigiai išaugo – galima sakyt per naktį.“
K. Birkeris įsitikinęs, jog tam įtakos turėjo tai, jog likusioms karvėms buvo daugiau vietos, lengvesnis priėjimas prie pašarų, vandens, taip pat atsiradus vietos tvarte, karvės galėjo daugiau laiko gulėti, kas nesveikoms ir silpnų kojų karvėms patartina.
Pienininkystės ūkių konsultantams Krisui Hilui ir Paulinai Grain šio ūkio savininko patirtis ne tik kad nėra netikėta, jie žino, kodėl taip staigiai gali kisti primilžis. Konsultantų teigimu, viskas priklauso nuo to, ar karvei patogu tvarte.
Ko reikia imtis, kad karvėms būtų patogu?
Konsultantas Krisas Hilas, studijuodamas Vermunto universitete, tyrinėjo galvijų kaulų struktūros pokyčius bei gyvūnų elgesio ypatumus ir kartu su Peteriu Krawczel bandė identifikuoti idealų karvių kojų kaulų tankį, kuris leistų joms elgtis natūraliai, būti sveikoms ir produktyvioms. Tyrimų rezultatai parodė jog:
1. Karvės labai vertina poilsį. Karvėms reikia nuo 10 iki 14 valandų poilsio per parą ir nuo trijų iki penkių valandų tam, kad maitintųsi. Kitas laikas skiriamas kelionei į ir nuo maitinimosi vietos, melžimui, vandens gėrimui ir kita. Rezultatai parodė, jog karvės teikia pirmenybę poilsiui, o jei tinkama poilsio erdvė nebus pasiekiama, atsiradus progai jos paaukos kito veiksmo, t.y. maitinimosi, pasivaikščiojimo ir pan. laiką, kad ilsėtųsi. P. Krawczel akcentuoja, jog karvių, kurios nepailsi, yra padidėjęs streso hormono (kortizolio) kiekis, taipogi pastebimas augimo hormonų sumažėjimas. Tyrėjai, dirbdami Minerio institute, ištyrė, kad kiekviena karvės poilsio valanda jos primilžį padidina apytikriai 1,7 kg pieno. „Neteisinga nusistovėjusi nuostata, jog gerai, kad karvės neguli, atvirkščiai – tai tik reiškia, kad karvės daugiau juda ir ėda, – teigia K. Hilas. – Aš praleidau daug laiko stebėdamas bei tirdamas karves ir ką dažniausiai matydavau – tai, kad jos tiesiog vaikštinėja ar stoviniuoja lyg be tikslo. Jas domina tik poilsis – ne pašarai. Jos stoviniuoja ir valandų valandas gali išlaukti to momento, kol galės patogiai atsigulti.”
2. „Nuosava“ guoliavietė. Karvės gulės faktiškai bet kokiame garde, jei jos bus priverstos tai padaryti, bet tai nereiškia, kad joms patogu. Kolumbijos universitete (UBC) atliktas tyrimas parodė, kad karvės pakils tiesiai, priguls ir pasiliks patogiuose garduose, bet stovės ilgiau, jei jie bus nepatogūs. Karvėms nepatogu ir tuomet, jei jų gardą „užgrobia“ ir jame įsitaiso kita karvė. Taipogi tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad tvartas turi būti pritaikytas esamam bandos dydžiui, nes kitaip karvės, kurios neturi vietos kur prigulti jaučia įtampą, susidaro spūstys, kurių metu galimi susižalojimai.
3. Pakratai ir tvarto pritaikymas. Puikūs pakratai ir tvarto pritaikymas gali kompensuoti daugelį kitų trūkumų, t.y. ir mažas guoliavietes. K.Hilas teigia, kad gilus, švarus, viliojantis paviršius padrąsins karves prigulti. Taigi labai svarbūs pakratai. UBC tyrimo metu buvo tiriamas bakterijų kaupimasis įvairiuose pakratuose, rasta: 23,8 procentai bakterijų smėlio pakratuose, 69,7 procentų pjuvenose ir 91,7 procentų čiužiniuose. Sergamumo mastitu tyrimas parodė, jog mažiau karvių serga mastitu, kurios guli ant smėlio nei ant kitų organinių medžiagų. K.Hilas teigia, kad smėlis paprastai yra pigesnis už kitus pakratų tipus. Jis prideda, kad dauguma ūkininkų nenori naudoti smėlio, nes jis sunkiau pašalinamas įranga, pastaroji dažniau genda. „Aš sakau žmonėms, jūs galite sulaužyti savo įrangą, ar jūs galite sužaloti savo karves? <…> Mašina negali jausti skausmo ir nepatogumo, bet karvės neabejotinai gali”, – kategoriškai pasakė K.Hilas.
4. Priėjimas prie pašarų. Karvės turi didžiulį polinkį maitintis ir nepakankamas aprūpinimas pašarais gali sukelti karvių stumdymąsi, ko pasėkoje – karvės susižeidžia. Tyrimo rezultatai parodė, kad besimaitindamos ar prie pašarų besibraudamos karvės gali spausti lovį ar kitą karvę apie 230 kg jėga. Audiniams pakenkiama, kai spaudimas siekia apie 100 kg. „Kai jūs einate per ūkį ir matote karves su masinėmis nuospaudomis ant jų kaklų, tai labiau tikėtina bus pašarų perdavimo įrangos atsispaudimas dėl pašarų perdavimo problematiškumo negu dėl guoliavietės nepatogumo”, – sako K.Hilas.
5. Telyčios ir šlubos karvės nukentės pirmos. Natūralus gyvūno elgesys diktuoja, kad dominuojantys gyvūnai įgis geresnę prieigą prie guoliaviečių. K.Hilo tyrinėjimai parodė, kad pieno gamyba sumažėjo 15 procentų tvartuose, kuriuose pirmos laktacijos telyčios sumaišytos su vyresnėmis karvėmis. Pastebėta ir tai, kad šlubos karvės pradėjo mažiau duoti pieno, kai jos laikomos su sveikomis karvėmis. Todėl patariama šias karvių grupes laikyti atskirai, jei tai neįmanoma – imtis visų kitų veiksmų, siekiant apsaugoti silpnesnes karves.
Vis dėlto, jokie atlikti tyrimai neparodė optimalaus karvių skaičiaus viename tvarte, tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip tvarto dydis, guoliaviečių padėtis, taikomas dviejų ar trijų kartų melžimas, pašarų prieinamumas, pakratų rūšis ir dar daugelio kitų.
Nepaisant to, tyrimo rezultatai aiškūs – karvės duos daugiau pieno, jeigu tvarte nebus per didelio jų skaičiaus, karvės turės atskiras guoliavietes, lengvą priėjimą prie pašarų ir vandens bei gulės ant geros kokybės pakratų.
Akivaizdu ir tai, kad viskas priklauso nuo pieno ūkio savininko, kuris turi apspręsti ir stebėti visus minėtus veiksnius, kad pasiektų optimalų karvių skaičių su maksimaliu primilžio lygiu. Pasak K.Hilo, jei ūkininkas prieš pradėdamas ką nors daryti pagalvotų kas geriausia karvei, tada išsispręstų daug problemų, o ir karvėms butų patogu, jos būtų sveikos, galiausiai laimėtų visi.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.
Parengta pagal dairyherd.com informaciją.
