Pieno ūkiuose artėjanti vasara reiškia ne tik žolės pjūties sezoną, bet ir rimtą iššūkį – karščio stresą. Kai termometro stulpelis peržengia 24–26 °C ribą, o drėgmė ore tvyro kaip šiltnamyje, karvės pradeda kentėti. Krenta ėdamumas, mažėja pieno kiekis, šlubuoja vaisingumas, o lėtinis stresas tyliai kerta sveikatai. Visa tai – ne teorija, o kasdienybė daugelyje Lietuvos ūkių. Bet yra gera žinia: net ir be milžiniškų investicijų galima padaryti labai daug.
Ką daryti? Kur pradėti? Ką sekti ir kaip spręsti? Štai aiškios, praktiškos gairės pieno ūkiui – nuo naujausios technologijos iki paprastų vadybinių sprendimų.
1. Pradėkime nuo… karvių elgsenos
Karvės nepasiskųs. Tačiau jų kūnas kalba: sutrumpėjęs atrajojimo laikas, sumažėjęs suėdimas, padažnėjęs kvėpavimas, atsiranda stovėjimas vietoje, lekavimas, neretai – pieno kritimas. Kasdien stebint šiuos požymius galima laiku užkirsti kelią kritinėms būsenoms.
Jei naudojate elgsenos sekimo sistemą (pvz., atrajojimo ar suėdimo jutiklius), stebėkite:
- Atrajojimo minučių sumažėjimą daugiau nei 20 % per 24 val.
- Suėdimo trukmės ir dažnumo pokyčius.
- Staigius pokyčius šviežėpienių karvių grupėje (pirmos 10 dienų).
Neturite sistemos? Užsiveskite paprastą stebėjimų lentelę – ir kelios minutės per dieną gali išgelbėti litrus pieno.
2. Vanduo – karvės aušinimo sistema Nr. 1
Per karščius viena karvė gali išgerti net nuo 100 iki 150 litrų vandens. Bet tik tuo atveju, jei jis:
- švarus,
- vėsus (<20 °C),
- prieinamas kiekvienai (ne mažiau kaip 1 m. ilgio girdykla 10 karvių),
- prieinamas visur – ir laukimo zonoje, ir šėrimo zonoje.
Net 10 minučių eilė prie girdyklos – tai litrais pamatuojamas nuostolis.
3. Laukimo zona: tvarte tvyro ne tik karštis, bet ir stresas
Tai karvėms dažnai pavojingiausia vieta – stovėti arti viena kitos, be šešėlio, be vėjo, be vandens. Todėl:
- trumpinkite buvimo laiką laukimo zonoje – atvarykite karves vėliau.
- užtikrinkite ventiliaciją – bent 4 m/s oro judėjimas.
- purkštuvų sistema + ventiliatoriai – efektyviausias derinys.
- vandens prieiga čia turi būti tokia pat, kaip šėrimo zonoje.
Tankis ir karštis – pavojinga kombinacija, kuri suveikia net per 30 minučių.
4. Šėrimas – tai ne tik ėdimas, tai termoreguliacija
Karštis slopina ėdamumą, bet tam tikri sprendimai gali padėti:
- Šėrimo laikas: šerkite anksti ryte ir vėlai vakare.
- Pašaro stūmimas: kuo dažniau – tuo geriau.
- Javainis – vertingas per karščius: skanesnis, šiek tiek vėsinantis, mažiau fermentacinės šilumos.
- Elektrolitai (Na, K, Cl, Mg) – būtini ne tik sportininkams.
- Antioksidantai (vit. E, selenas) – palaiko ląstelių stabilumą.
- Jei naudojate sekimo sistemą – stebėkite suėdimą. Jei ne – tiesiog atidžiai stebėkite ėdžias.
5. O gal problema slypi sienose?
Jei turite senų statybų tvartų – svarbu:
- atverti sienas, langus, segmentus,
- naudoti šviesius dažus stogams – mažiau šilumos absorbcijos,
- įrengti net paprastus brezentinius stogelius pietinėse pusėse.
Tai nebrangios, bet efektyvios priemonės, kurios sumažina mikroklimato perkaitimą net 3–5 °C.
6. Purškiami takai – ne tik švarai, bet ir kvėpavimui
Per karščius intensyvėja amoniako išsiskyrimas iš mėšlo. Amoniakas dirgina kvėpavimo takus, ypač kai karvės kvėpuoja dažnai. Sprendimas:
- purškiami takai su rūgštiniais tirpalais (pvz., acto ar sieros rūgšties pagrindu).
- mažiau kvapo, mažiau streso, sveikesnės nagos.
7. Veislinė strategija ilgam: genai taip pat svarbūs
Karščiui atsparesnės veislės – džersiai, žalųjų veislių gyvuliai – išlaiko ėdamumą, pieningumą ir sveikatingumą net per karščius. Jei taikote kryžminimą – šiltesnėms vasaroms tai strateginis pranašumas.
8. Kaip žinoti, kada pavojinga?
Stebėkite THI indeksą (Temperature Humidity Index).
Jei jis pasiekia 72 ar daugiau – karvė jau patiria stresą.
Jei >78 – reikalingi aktyvūs aušinimo veiksmai.
Sekite bent 3 kartus per dieną: rytą, dieną, vakare.
9. Kiek tai kainuoja? Karščio streso poveikis: skaičiai kalba garsiai
Karvės per karščius nukenčia tyliai, bet pasekmės labai garsios:
- Pieno kiekis gali sumažėti nuo 10 iki 25 %, priklausomai nuo streso trukmės ir intensyvumo [1].
- Riebalų ir baltymų procentas dažnai krenta – dėl mažesnio sausojo pašaro suvartojimo ir pakitusios fermentacijos.
- Reprodukcija – viena jautriausių sričių. Karščio stresas sumažina sėklinimo sėkmę, sulėtina folikulų brendimą ir sumažina hormonų balansą.
- Pavyzdžiui, jei karščio stresas ištinka gegužę–birželį, daugelis karvių normalų ciklą atgauna tik po 40–60 dienų, o tai reiškia, kad apsivaisinimo sėkmingumas gali būti blogas visą vasarą [2].
- Embrionų žuvimo rizika pirmomis nėštumo savaitėmis taip pat ženkliai išauga, net jei sėklinimas buvo sėkmingas [3].
Visa tai tiesiogiai verčiasi į nuostolius, kurie gali siekti šimtus eurų per karvę per sezoną, jei nėra taikomos aktyvios priemonės.
Pabaigai
Karščio stresas – tyliai mažina produktyvumą, naikina pelną ir didina karvių ligų riziką. Bet tam galima pasiruošti – iš anksto, sistemiškai, net ir be didelių investicijų.
O svarbiausia – klausykit karvės. Jos kūnas pasako viską. Tik reikia mokėti jį išgirsti.
Daugiau straipsnių apie bandos valdymą.
