Dėl nagų ligų patiriami ekonominiai nuostoliai yra dažnai pakankamai neįvertinami, nors jie gali siekti iki 1035 litų (300 EUR) vienai melžiamai karvei per metus. Nagų ligos pagal gydymo brangumą yra antroje vietoje. Nustatyta, kad karvių nagų susirgimai sudaro net 42 proc. susirgimų atvejų per metus.
Melžiamos karvės, turinčios nagų problemų, duoda daug mažiau pieno, prastėja vaisingumo rodikliai (ilgėja periodai tarp veršiavimosi), didėja mastitų rizika. Darbuotojai praleidžia daug daugiau laiko prižiūrėdami ir gydydami tokias karves, išauga gydymo išlaidos, dažnai apšlubusias karves tenka brokuoti.
Galvijų nagų problemų priežastys yra labai įvairios. Jos atsiranda dėl netinkamo šėrimo, blogų laikymo sąlygų – drėgmės, didelio kiekio amoniako, slidžių grindų, trumpų stovėjimo vietų, jei gyvuliai susigrūdę. Taip pat nagų ligos gali atsirasti dėl laiku neatliktos ar neteisingos galvijų nagų profilaktikos. Ūkininkai gali išvengti karvių nagų ligų, jei iš anksto imsis šalinti jų atsiradimo priežastis.
Pagrindinės galvijų nagų ligos yra tarpunagės dermatitas, tarpunagės flegmona (pūlinys), laminitas;
(pirštų) nagų dermatitas arba Mortellaro liga, nagų rago įtrūkimai.
Tarpunagės dermatitas
Tarpunagės dermatito atvejų pasitaiko beveik visose intensyviose pieno fermose. Tai yra viena iš pagrindinių galvijų šlubavimo priežasčių. Liga prasideda šlapiu lėtiniu dvokiančiu tarpunagės odos uždegimu (ypatingai – užpenčių srityje). Ji pažeidžia nagos pado ir sienelės raginį sluoksnį, ypač užpakalinių kojų išorines nagas. Dažnai laiku nesuteikus pagalbos padas išopėja. Dėl tarpunagės dermatito nagos deformuojasi ir karvės nenormaliai stato kojas.
Tarpunagės flegmona
Tarpunagės flegmona (pūlinys nagos viduje) atsiranda, kai karvės ilgai vaikšto po mėšlą, purvą, vandenį. Per pažeistą odą patekus bakterijoms, dažnai pažeidžiamos abi nagos. Susirgus tarpunagės flegmona, gyvuliai pradeda labai šlubuoti, praranda apetitą, krinta svoris, sumažėja pieno gamyba, gyvuliai karščiuoja, nenori priminti sergančios kojos. Jei gydoma laiku, uždegimas paprastai praeina be didesnių komplikacijų.
Laminitas
Laminitas – tai gyvuonies maisto medžiagų apykaitos sutrikimas. Jis vystosi dėl per didelio koncentratų kiekio racione, nepakankamos stovėjimo vietos, drėgnos ir kietos grindų dangos, higienos stokos stovėjimo vietose, guoliavietėse, jei nereguliariai šalinamas mėšlas.
Laminito atsiradimo priežastys gali būti genetinės, priklauso nuo nagos dydžio, gyvulio kūno masės, nagos raginio sluoksnio kietumo.
Laminitą sukelia bakterijų toksinai, kurie išsiskiria dėl šėrimo klaidų arba ligų: bakterinio balanso sutrikimo didžiajame prieskrandyje, užsitęsusios pogimdyvinės parezės, mastitų ar metritų. Laminitai sukelia labai ryškius pakitimus. Išlinksta naga, nenormaliai išryškėja augimo žiedai, apatiniame raginiame sluoksnyje atsiranda geltonų ar raudonų dėmių, baltosios linijos pažeidimų. Šios ligos komplikacija – atsiveriančios pado opos dažniausiai išorinės užpakalinės galūnės nago dalyje.
Nagų dermatitas
Nagų dermatitas (Mortellaro liga) – ūmus, aštrus, ypatingai skausmingas ir užkrečiamas šlubavimas. Liga pasireiškia braškės formos pažeidimais pado srityje tarp raginio sluoksnio ir odelės, tačiau pasitaiko ir šoninėje arba priekinėje tarpunagių nesuaugimo dalyje.
Tipiniai šios ligos požymiai – aplink pažeistas nagas augantys ilgi, pasišiaušę plaukai. Uždegimas yra bakterinės kilmės. Dažniausiai susirgimas diagnozuojamas gyvuliams, kurie pirkti iš kitų ūkių, o jau esantys ūkyje gyvuliai išlieka sveiki.
Nagų rago įtrūkimų dažniausiai atsiranda priekinėse nagose. Jie būna vertikalūs ir horizontalūs. Ši liga dažniausiai pasitaiko labai sausomis vasaromis ir drėgno tropikų klimato sąlygomis. Labai dažnai horizontalių nagos rago įtrūkimų atsiranda, kai keičiasi gyvulio fiziologinė būsena – tai yra 3 savaitės iki veršiavimosi ir po jo.
Kaip išvengti nagų ligų
Norint išvengti nagų ligų, reikia užtikrinti, kad gyvuliai būtų šeriami gerai subalansuotu pašaru ir vengti besaikio šėrimo koncentruotais pašarais. Labai svarbu po veršiavimosi koncentruotų pašarų kiekius racione didinti palaipsniui. Pašare neturi trūkti cinko ir mangano. Reikia užtikrinti, kad tvarto klimatas būtų gaivus ir sausas. Neperpildyti tvartų gyvuliais. Tvarto grindinio paviršius turi būti švarus ir pakankamai šiurkštus. Reikia reguliariai valyti grindis, stengtis neužkrėsti bandos naujai įsigytais gyvuliais. Svarbu naudoti dezinfekcines voneles.
Gyvulių nagas reikia tvarkyti mažiausiai 2–3 kartus per metus. Jei karvės aukšto produktyvumo, tai rekomenduojama daryti 4 kartus per metus. Atsiradus pado opoms, kad karvės galėtų geriau vaikščioti, rekomenduojama prie sveikų nagelių klijuoti ortopedinius padelius., kurie gali būti mediniai arba guminiai.
Dėl gyvulių nagų profilaktinio kirpimo ir ortopedinių nagelių priklijavimo galite kreiptis į kvalifikuotus LŽŪKT gyvulininkystės specialistus.
Tyrimais nustatyta, kad iš karvių, kurių nagos buvo gerai prižiūrimos ir reguliariai tvarkomos, per laktaciją primelžta vidutiniškai 1500 kg pieno daugiau negu iš tų, kurių nagos neprižiūrėtos.
Juozas STEPONAVIČIUS,
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kaišiadorių r. biuro gyvulininkystės konsultantas
