Daugelis ekologinių ūkių ir jų kooperatyvų įsikūrė paskatinti didesnių išmokų, tačiau ilgainiui taip „užsikrėtė“ šia idėja, kad išsilaikė ir paramai sumažėjus. Tuo tarpu ekologinis kooperatyvas „Eko Žemaitija“ pirmiausia susidomėjo pačia ekologijos idėja, o tik paskui įkūrė kooperatyvą.
„Eko Žemaitijoje“ – plataus asortimento produktai
Dar 2003 m. buvo įregistruota visuomeninė organizacija „Telšių rajono ekologinio ūkininkavimo plėtros draugija“, kurios pagrindu 2006 m. įregistruotas ir kooperatyvas „Eko Žemaitija“, suvienijęs pirmuosius 5 narius. Administracijos vadove buvo išrinkta ir iki šių dienų tebėra Aldona Čiuteikienė. Kaip ji prisimena, teko įdėti labai daug darbo, kol buvo suburtas dabartinis 43 narių kooperatyvas, vienijantis ūkininkus iš Telšių, Šilalės, Raseinių rajonų (kooperatyvas įregistruotas Ryškėnuose, Telšių r.) Tai užtruko apie trejus metus.
Ilgą laiką kooperatyvas dirbo tradiciškai, supirkinėjo ekologišką pieną ir tiekė jį AB „Pieno žvaigždžių“ Kauno filialui, nes daugiau nebuvo norinčiųjų jų ekologišką pieną supirkti. Aldona labai džiaugiasi, kad jų pienas nebuvo pilamas į bendrą katilą, bet iš jo buvo gaminami ekologiški produktai. Pamažu jie brandino idėją patys imtis perdirbimo ir prieš dvejus metus tai įgyvendino. Iš pradžių „Eko Žemaitija“ produkciją pardavinėjo turgeliuose, mugėse, o šiandien jie jau tiekia 17 pavadinimų produktų net ir į Vilniaus bei Kauno prekybos centrus, taip pat parduoda parduotuvėse Klaipėdoje, Kelmėje, Kuršėnuose, Plungėje, Raseiniuose Šiauliuose, Telšiuose, tačiau ir šiandien nesikrato mugių, parodų ir tiesioginių pardavimų vartotojams. Savo parduotuvės kooperatyvas neturi, nes tam reikėtų atskirų patalpų, tačiau turi mašiną, iš kurios gali pardavinėti produktus, taip pasiekia ir visus savo nuolatinius klientus.
Mažai padaro daug
Logotipas „Eko Žemaitija“ jau neblogai pažįstamas nemažai daliai Lietuvos gyventojų, tik, apgailestauja Aldona, dažnokai painiojamas su „Žemaitijos pieno“ produktais. Administracijos vadovė labai džiaugiasi, kad jų produkcijos rinka gerokai išsiplėtė, ir sako, kad to buvo pasiekta atėjus naujam gamybos vadovui Arūnui Zablockui. Jo žmona Loreta taip pat dirba kooperatyve, o įdomiausia tai, kad Zablockų šeima su dviem dukromis yra grįžę iš Airijos. Kooperatyve dirba ir daugiau jaunų žmonių. Nors kolektyvas nedidelis, dirba 16 žmonių, 5 iš jų – gamybos ceche, tačiau padaro labai daug. Be to, kad perdirba produktus, kooperatyvas kasdien „Pieno žvaigždėms“ pristato po 10 tonų pieno, o vasarą šis kiekis pasiekia net 17 ar18 tonų. Kai tik susikūrė, kooperatyvas už ekologišką pieną gaudavo 10 centų daugiau nei už paprastą, o šiuo metu gauna 5 centais daugiau.
Kasdien perdirbami 600–700 kg pieno. Jis atšaldomas ir iškart perdirbamas, nenaudojant jokių konservantų. Dėl to produktų galiojimo laikas yra gana trumpas, bet produktai visuomet švieži. Dabar kooperatyvas įsigijo sūrių vakavimo įrangą, todėl taip įpakuotas sūris gali išsilaikyti kur kas ilgiau. Kurdamas naujus produktus, kooperatyvas bendradarbiauja su Maisto institutu, planuoja nuolat įdarbinti maisto technologę. Gaminama grietinė, varškė, 7 rūšių sūriai, jogurtai, kefyrai, paprastas ir lydytas sviestas, kastinys. Asortimentas nuolat atnaujinamas ir plečiamas, stebint, kas labiausiai patinka vartotojams.
Ambicingi planai
Kooperatyvas puoselėja ambicingus planus – perdirbti iki 5 tonų pieno kasdien ir rasti rinkų produkcijai realizuoti. Jau yra rekonstruotas pastatas, tačiau cechui reikės naujos įrangos, kurią dar tik planuojama įsigyti. Kooperatyvo administracijos vadovė tikisi, kad naująjį projektą įgyvendins per trejus metus iš savo lėšų, parama naudotis vengia, nes bankams, esą, reikia mokėti dideles palūkanas. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama kooperatyvas pasinaudojo vieną kartą ir įsigijo pienovežį, kuris kooperatyvui buvo labai reikalingas. Kooperatyvas taip pat yra gavęs valstybės paramą įsikurti.
Kooperatyvo nariai
Aldona džiaugiasi, kad nuo to laiko, kai kooperatyvas susibūrė, iš jo nepasitraukė nė vienas žmogus, visi taip ir laikosi draugėje. Kooperatyvo narių amžius – 35–60 metų. Kooperatyvo nariai laiko nuo 3 iki 70 karvių, kasdien tiekia nuo 50 kg iki 2 t pieno. Daugiausia laikomos Lietuvos juodmargės, iš jų primelžiama po 4–5 tūkst. kg. „Išmilžiai, palyginti, nėra dideli, bet turint mintyje, kad mūsų pienas ekologiškas, kad turime laikytis labai giežtų reikalavimų, tai visai neblogas rezultatas“, – pasakoja Aldona.
Kooperacijos esmė
Paklausta, ar patartų kitiems žmonėms burtis į kooperatyvą, Aldona atsidūsta. „Žinoma, taip, – atsako ji. – Bet reikia žinoti, kad reikės labai daug dirbti, labai daug galvoti, viskuo domėtis, stebėti naujoves, dalyvauti parodose, išnaudoti kiekvieną, kad ir mažiausią, galimybę, viską susiplanuoti, kad viskas laiku ir tinkamai būtų padaryta“. A. Čiuteikienė pasakoja, kad jų kooperatyvo valdyba itin pasiaukojusi, daug daro kooperatyvo labui. Daug daro ir ji pati. Kai tik įsikūrė kooperatyvas, labai trūko konkrečių žinių, kaip ekologiškai ūkininkauti, tad Aldona baigė ekologijos mokslus tuometėje Žemės ūkio akademijoje (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas). „Mokytis tenka visą gyvenimą, nuolat atsiranda naujų dalykų, kuriuos privalu žinoti, – aiškina Aldona. – Ir, apskritai, mūsų kooperatyvo dar laukia nearti dirvonai, juk parduotuvių lentynose ekologiškų produktų labai nedaug, jas reikia užpildyti. Mes pasirengę tą padaryti“.
Pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją
