Avininkystė ir ožkininkystė Lietuvoje išties dar mažai užimta veiklos niša ne tik smulkesniems ūkiams, bet ir visiems, savo valdoje turintiems nederlingų, kalvotų plotų, netinkančių tradicinei žemdirbystei ar gyvulininkystei.
Kodėl vertėtų į avininkystę ir ožkininkystę – šiuo metu ne itin dideliu populiarumu pasižyminčias gyvulininkystės šakas atkreipti dėmesį ir, galbūt, įvertinus rinkos poreikius, apsvarsčius konkretaus ūkio galimybes, imtis šios veiklos. Kokia gi ūkinė nauda iš avių ir ožkų?
Įvairi produkcija
Tiek iš avių, tiek ir iš ožkų gaunama produkcija gali būti labai įvairi – mėsa, pienas, vilna, kailiai. Avių ir ožkų veislių yra labai daug. Jų pasirinkimą bet kokiu atveju lems laikytojo apsisprendimas gaminti vienokią ar kitokią produkciją. Lietuvai tapus ES dalimi, veislinių gyvulių įsigijimo galimybių padaugėjo. Svarbu dar ir tai, kad Lietuva pagal Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą pripažinta laisva nuo smulkiųjų atrajotojų (avių ir ožkų) maro. Tai suteikia galimybę mūsų šalies ūkininkams, užsiimantiems arba planuojantiems užsiimti avininkyste ar ožkininkyste, ieškoti rinkų savo ūkyje pagamintai produkcijai ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir trečiosiose šalyse.
Kaip jau įvardijome, avys ir ožkos gali būti auginamos įvairiais tikslais. Vidaus rinkoje (ir ne tik) kol kas paklausiausia avininkystės produkcija yra mėsa, ožkininkystės – pienas ir jo produktai.
Įvairi ožkininkystės ūkių specializacija
Ožkininkystės ūkių specializacija irgi gali būti įvairi – ožkas galima auginti mėsai, kuri taip pat laikoma dietine, kailiams, vilnai (Angoros ožkų). Mūsų krašte populiariausia auginti ožkas pienui, apie kurio dietines ir net gydomąsias savybes prirašyta nemažai straipsnių.
Šias savybes lemia ožkų pieno sudėtis. Kitaip nei karvės, ožkos piene pagrindinio pieno baltymo kazeino sudėtyje mažiau α kazeino ir daugiau β kazeino, kuris vyrauja ir motinos piene. Be to, ožkų pieno baltymų dalelės yra mažesnės, todėl, lyginant su karvių pienu, ožkų pienas lengviau virškinamas. Mažyliams ožkos pienas tinka todėl, kad turi antialerginio fermento, o senoliai jį pamėgę dėl labai didelio kalcio kiekio. Ožka geriau perdirba pašarų karotiną į vitaminą A, kurio jos piene yra 2–3 kartus daugiau negu karvės piene. Todėl ožkos pienas būtinas naujagimiams, kurių dar nevisiškai išvystyta skydliaukė ir jie sunkiau pasisavina karotiną. Atrastume ir dar daugiau naudingų ožkos pieno savybių. Naudingi ir mėgstami ožkų pieno produktai. Jų pieną galima perdirbti į sūrį, sviestą, jogurtą ir kitus produktus. Lietuvoje iš ožkų pieno daugiausia gaminami įvairių rūšių sūriai.
Lietuvoje dažniausiai sutinkamos ožkų veislės – Lietuvos vietinės, Zaaneno, čekų ir vokiečių baltosios. Ožkų pieno sudėtis labai skiriasi. Pirmiausiai tai priklauso nuo veislės, laktacijos, šėrimo, melžimo laiko, klimato sąlygų. Pieno riebalai ožkų piene svyruoja nuo 2,7 proc. iki 4,3 proc., o baltymai – nuo 2,7 proc. iki 4,2 procento. Riebumo vidurkis sudaro 3,42 proc., o baltymų – 3,22 procento. Jei tikėti statistika, ožkų pienas sudaro apie 2 proc. viso pasaulio pieno. Kadangi ožkų pieno nėra daug, jis brangesnis nei karvių. Brangesnis ne tik ožkų pienas, bet jų pieno sūriai, sviestas ir kiti produktai.
Nereiklios šėrimui ir laikymui
Taigi, ožkų ar avių ūkių Lietuvai reikia. Avys ir ožkos dėl savitų biologinių savybių yra gana nereiklios šėrimui ir laikymui, o jų teikiama nauda yra išties didelė. Šie gyvuliai ištvermingi, jų kojos stiprios, nagos pakankamai kietos, tad ieškant pašaro gali apeiti didelius ganyklų plotus, ganytis stačiuose šlaituose, pagrioviuose. Avių ir ožkų snukučiai siauri ir smailūs, lūpos plonos, todėl gali susirasti sau maisto ražienose arba kraikiniuose šiauduose (tokio pašaro galvijai ir arkliai paprastai neėda). Avis ir ožkas galima ganyti po galvijų, nes jos ėda kur kas daugiau žolių ir piktžolių rūšių negu karvės, galvijų prieauglis. Žiemos raciono pagrindą, kaip ir visų atrajotojų, sudaro silosuoti žoliniai pašarai, šienas, šiaudai, šakniavaisiai. Produktyvumui didinti tiek mėsai auginamam avių prieaugliui, tiek pieninėms ožkoms pagal normas skiriama koncentruotų pašarų.
Tvartiniu laikotarpiu avys ir ožkos taip pat ne itin reiklios laikymo sąlygoms. Svarbiausi reikalavimai – sausas, gerai ventiliuojamas (be skersvėjų) tvartas. Tinka gyvulius laikyti ant gilaus kraiko, tačiau pakankamai kreikiant, kad būtų sausa. Vienai aviai ar ožkai su prieaugliu per metus reikia apie 280–310 kg pakratų.
Bus mokamos išmokos
Plėtoti alternatyvią gyvulininkystę ūkininkus galėtų motyvuoti ir numatoma 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa. Jau 2015 m. bus pradėtos mokėti susietosios paramos išmokos ne tik už mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, mėsines avis, bet ir už pienines ožkas.
Žemės ūkio ministrė pasirašė šios paramos administravimo, kontrolės ir mokėjimo 2015–2020 m. taisykles. 2015 m. numatyta daugiau kaip 19 mln. Eur išmokoms, iš jų beveik 2 mln. Eur už mėsines avis, 0,2 mln. Eur – už pienines ožkas. Išmokų dydžius visada pakoreguoja laikomų šalyje ir registruotų Ūkinių gyvūnų registre gyvulių skaičius, todėl preliminari išmoka, kurią numatoma mokėti už vieną pieninę ožką, šiuo metu yra apie 24,02 Eur, už vieną mėsinę avį – 19,83 Eur.
Vadovaudamasi ES valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairėmis 2014–2020 m., Europos Komisija suteikė galimybę iš valstybės pagalbos lėšų iki 30 proc. finansuoti aukštos kokybės veislinių ūkinių gyvūnų – mėsinių galvijų, avių ir ožkų įsigijimą. Bendrose diskusijose su socialiniais partneriais (žemdirbių savivaldos atstovais, suinteresuotomis gyvulių augintojų asociacijomis, ūkininkais) žemės ūkio ministerija priims sprendimus ir nustatyta tvarka parengs Veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo administravimo, finansavimo ir kontrolės taisykles, kad ta pagalba atitiktų tam tikras EK gairėse numatytas sąlygas.
Rita SAMALIONIENĖ,
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultanė
