Ankstesniame straipsnyje ieškojome atsakymo į klausimą – kas yra veislinė vertė. Šiandien pažvelkime dar truputį giliau, į pačią veislinės vertės skaičiavimo metodiką.
Jeigu veislininkystės specialisto paklaustume, kaip apskaičiuojama veislinė vertė, tai greičiausiai išgirstume atsakymą, kad to neįmanoma paaiškinti, nes veislinės vertės paskaičiavimo metodika labai sudėtinga ir, kad tai suprasti, būtina gerai išmanyti matematiką bei statistiką.
Taip, atsakymas, kad skaičiavimo metodika labai sudėtinga yra teisingas, tačiau norėdami, kad veislinės vertės paskaičiavimas ir tuo pačiu gautos reikšmės taptų labiau suprantamos, neturintiems matematikos bei statistikos išsilavinimo, pabandykime tuos sudėtingus dalykus supaprastinti ir išgryninti esmines nuostatas, kuriomis remiasi veislinės vertės nustatymas.
Veislinės vertės nustatymas
Veislinės vertės nustatymas yra paremtas įvairių požymių išmatavimu ir atskirų gyvulių duomenų lyginimu. Šiandieninės technologinės galimybės, nustatant gyvulių veislinę vertę, leidžia įvertinti ir palyginti ne kelis, o keliasdešimt požymių. Tačiau nekalbėkime vienu metu apie visus, užtenka suprasti veislinį vertinimą pagal vieną požymį, kad taptų aišku, kaip funkcionuoja visa sistema.
Nagrinėdami pagrindinius buliaus veislinės vertės nustatymo principus, pasiremkime pavyzdžiais apie produktyvumą. Tačiau nepamirškime, kad galvijų veislinė vertė apibūdinama ir kitais kokybiniais bei kiekybiniais rodikliais: pieno riebalai, baltymai, nagų sveikatingumas, vaisingumas, veršiavimosi lengvumas ir daugelis kitų.
Kiekvienas veislinis bulius turi oficialią veislinę vertę, išreikštą pieno kilogramais arba perskaičiuotą į balus. Šis balų skaičius nurodo buliaus įtaką jo dukterų produktyvumui. Labai svarbu pabrėžti, kad ši įtaka pasireiškia tik genetiniu pagrindu.
Vartydami katalogus ar internete nagrinėdami bulių veislinės vertės duomenis, matome genetinės įtakos reikšmes, o lygindami karvių primilžius natūroje, susiduriame su duomenimis, kuriuos įtakoja tiek genetika, tiek ir kitos (aplinkos) sąlygos.
Primelžto pieno kiekiui (per dieną, per mėnesį, per laktaciją) poveikį daro ne tik buliaus reproduktoriaus genetinė įtaka, bet ir aplinkos įtaka (pvz. šėrimas, laikymo sąlygos…) Čia ir kyla pirmasis sunkumas – kaip palyginti objektyviai? Taigi, skaičiuojant veislinę vertę, pirma užduotis, kurią reikia išspręsti yra ta, kad būtina operuoti tik tais skaičiais, kurie parodo genetinę įtaką. Kitaip tariant būtina „išvalyti” duomenis nuo aplinkos įtakos.
Aplinkos įtaka
Aplinkos įtaką veislinės vertės nustatymui apžvelkime, nagrinėdami paprastą pavyzdį. Dvi karvės, homozigotinės (genetiškai identiškos) dvynės. Abiejų genetinės produktyvumo galimybės yra vienodos. Jeigu tokias karves laikysime viename tvarte ir absoliučiai vienodai šersime, jų produktyvumas bus labai panašus. Bet, jeigu šias dvynes atskirsime į skirtingas bandas, kur yra nevienodos laikymo bei šėrimo sąlygos, tada pamatysime, kad jų produktyvumas skiriasi.
Galime padaryti išvadą, jog produktyvumas (pieno kg kiekis, pvz. 30 kg per dieną) priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirmasis veiksnys, tarkime, 20 kg pieno, priklauso nuo genetinio pagrindo, o kitą veiksnį, tarkime, 10 kg pieno, įtakoja aplinka (laikymo sąlygos, šėrimas). Kyla problema, kaip išeliminuoti aplinkos įtaką, kad sužinotume tik genetinį buliaus potencialą?
Grįžkime prie mūsų pavyzdžio, kur skirtingose bandose laikomos karvės dvynės. Pirmosios bandos (banda A) vidutinis laktacijos produktyvumas siekia 6500 kg pieno, antrosios bandos (banda B) produktyvumas – 7500 kg pieno. Produktyvumas skiriasi, nes bandą B valdo ūkininkas, geriau suprantantis šėrimo ir galvijų laikymo įtaką išmilžio rezultatams negu ūkininkas valdantis bandą A. Mums įdomus abiejų bandų produktyvumo vidurkis: (6500+7500)/2=7000 kg pieno.
Dabar galime teigti, kad bandos A karvės duoda vidutiniškai 500 kg pieno mažiau negu vidurkis, o karvės iš bandos B duoda 500 kg pieno daugiau negu vidurkis. Šis skirtumas – tai aplinkos įtaka. Ji bandoje A yra neigiama (blogos laikymo, šėrimo sąlygos), bandoje B teigiama (geros sąlygos).
Nustatydami veislinė vertę ir lygindami A ir B bandose laikomų karvių produktyvumą, mes visoms karvėms bandoje A pridėsime 500 kg pieno, o bandoje B 500 kg pieno sumažinsime. Tuo būdu matematiškai išlyginsime aplinkos sąlygų poveikį ir galėsime lyginti skirtingomis sąlygomis laikomų karvių genetiškai nulemtą produktyvumą.
Įvertinę aplinkos poveikio įtaką, apskaičiavę tos įtakos dydį ir matematiškai jį pašalinę mes „išvalome” turimus duomenis ir galime pereiti prie genetinės įtakos apskaičiavimo. Kaip atliekamas šis skaičiavimas skaitykite tęsinyje.
Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.
