Daugiau nei prieš 100 metų ūkininkas W. D. Hoardas rašė, kad norint auginti pienines karves būtina apsišarvuoti kantrybe ir nė akimirkai nepamiršti malonaus elgesio. Jau tuomet amerikietis žinojo, kad nuo to, kaip elgsies su karvėmis, priklausys ne tik jų savijauta, bet ir pieno kiekis, kokybė. Nors šie žodžiai ne kartą buvo patvirtinti įvairių tyrimų duomenimis, dalis ūkininkų dar ir šiandien neskuba pasirūpinti galvijų gerove.
Mokslininkų teigimu, nuolat mušamos ar užgauliojamos karvės duodamo pieno kiekis gali sumažėti net 10 procentų, palyginus su ta tvarto drauge, kurios šeimininkas augintinei jaučia pagarbą. Tai patvirtina australas Paulas Hemsworthas. Pasak jo, jeigu melžimo metu šalia įbaugintos karvės yra žmogus, pieno davėja jaučia įtampą ir nerimą, todėl sumažėja jos duodamo pieno kiekis. Įdomu tai, kad produktyvesne ji vėl gali tapti tuomet, kai melžimo metu nemato savo engėjo.
Baimės kupini prisiminimai
Kas skatina karvę bijoti žmogaus? Pasirodo, gyvūnai gali pasigirti itin gera atmintimi, prisimindami tiek gerus, tiek blogus gyvenimo įvykius. Negana to, Niujorko universiteto profesorius Josephas LeDouxas pastebėjo, kad dalies blogų atsiminimų gyvūno galvoje tiesiog negalima ištrinti. Baimės kupini atsiminimai glūdi migdolo formos smegenų dalyje – migdoliniame kūne, kuris yra atsakingas už emocijas.
Su baime susiję atsiminimai yra ilgalaikiai. Dar tuomet, kai karvės buvo laukiniai gyvūnai, baimės prisiminimai padėdavo išgyventi ir vengti tų vietų, kuriose jos buvo susidūrusios su liūtais ar kitais plėšriais žvėrimis. Tiesa, bėgant laikui galvijai išmoko paslėpti prisiminimus, nepasiduoti baimei, tačiau blogi atsiminimai atmintyje lieka visam gyvenimui. Prisiminimai gali sustiprėti nuvykus į vietą, kuri pasąmoningai asocijuojasi su neigiamais išgyvenimais, ar pamačius konkrečios spalvos drabužiais vilkintį žmogų.
Žinant tai, labai svarbu pasirūpinti, kad pirmoji karvės kelionė į melžimo aikštelę būtų kuo malonesnė. Jeigu jau pirmąjį kartą šauksite ant gyvulio bei grubiai skatinsite eiti į priekį, karvei ši nemaloni patirtis gali gyliai įstrigti į pasąmonę ir kiekvienos dienos melžimas taps didžiausia kančia.
Tai patvirtina mokslininkų atliktas tyrimas su pelėmis. Keletas ilgauodegių buvo patalpintos į labirintą, o jų bandymai patekti į naujus, dar neišbandytus takelius, buvo įvertinami skirtingai: mokslininkai peles apdovanodavo maistu arba nubausdavo elektros šoku. Eksperimento eigoje tyrėjai įsitikino, kad jeigu ilgauodegė buvo skriaudžiama elektros srove – nė nebandė dar kartą artintis prie „uždraustojo kelio“. Ir priešingai – jeigu pirmą kartą praėjime rado maisto, ta vieta graužikei asocijavosi su gerais prisiminimais ir ji drąsiai žengė anksčiau pramintu keliu.
Pasak ekspertų, jeigu gyvūnas pirmą kartą apsilanko naujoje vietoje ir joje jaučia nemalonius potyrius, baimė pradeda asocijuotis būtent su šia vieta. Tačiau jeigu kažkokia nelaimė nutiks gyvūnui jau puikiai pažįstamoje vietoje, blogą patirtį jis sies ne su aplinka, o kitais dirgikliais (pavyzdžiui – pasikeitusia ūkininko apranga).
Susipažinimas su melžimo aikštele
Būkite labai atidūs ir pasirūpinkite, kad karvė nepatirtų jokių neigiamų išgyvenimų pirmą kartą žengdama į melžimo aikštelę. Dažnai gyvūnams nauja aplinka ir vietos pakeitimas kelia nemažai streso, o jeigu kelionės metu girdi gausybę piktų žodžių ar skaudžių raginimų, nemalonūs prisiminimai gyvulius kankinti gali visą gyvenimą. Norint, kad pirmosios kelionės metu karvės patirtų kuo mažiau streso, leiskite galvijams ramiai ištyrinėti aplinką. Pirmasis žygis užtruks ilgiau, jums teks apsišarvuoti kantrybe, tačiau karvė jausis saugi ir galėsite būti tikri, kad keliaudama į melžimo aikštelę ji jaučiasi laiminga.
Jeigu esate didelio ūkio savininkas ir norite, kad jūsų karvės jaustųsi kiek galima geriau, galite pasamdyti prižiūrėtoją, kuris kiekvieną dieną maitintų bei prižiūrėtų gyvulius. Tačiau nepamirškite, kad vienas svarbiausių kriterijų samdant žmogų šiam darbui – charakteris. Karvių prižiūrėtojas turi būti kantrus, ramus bei malonus žmogus. Gyvūnus mylintis ir gerbiantis darbuotojas pasirūpins karvių saugumu, o jos jausis laimingos vos išgirdusios ateinančio prižiūrėtojo žingsnius.
Sunegalavus pieno davėjoms, pasirūpinkite, kad veterinaras apžiūra atliktų ir, jeigu reikės, vaistus suleistų ne melžimo metu. Idealu būtų, jeigu karvių prižiūrėtojas vilkėtų skirtingos spalvos drabužius nei veterinaras. Fermos gyventojos sugeba įsiminti ir atskirti įvairias vietoves, kvapus, balsus, drabužių spalvas, tačiau neskiria žmonių veidų, tad, jeigu prižiūrėtojas vilkės tos pačios spalvos drabužius kaip ir veterinaras, karvės gali pradėti bijoti jūsų darbuotojo.
Atmintis lyg paveikslėliai
Patyrę įvairių skaudžių išgyvenimų, žmonės apie juos gali garsiai papasakoti ar užrašyti, o kalbėti nemokantiems gyvūnams lieka tik viena išeitis – tarsi nuotraukas ar trumpus video filmus savo prisiminimus kaupti atmintyje. Giliausiuose kertelėse atsiminimai gali tūnoti metų metus, tačiau, jeigu karvės pamato kažką, kas asocijuojasi su neigiama praeitimi (pavyzdžiui, jeigu apsivelkate tokį pat geltoną lietpaltį, kokį vilkėjo aršus buvęs šeimininkas) – atmintis ir baimė grįžta.
Nemenką stresą galvijams gali sukelti ir užrakinamos tvoros. Kad pirmasis uždarymas netaptų baimę keliančia kančia, dar prieš atvesdami karvę pasirūpinkite, kad aptvare netrūktų gardaus pašaro bei neskubėdami leiskite galvijui lėtai apžiūrėti ir išnagrinėti naują vietą.
Parengta pagal: hoards.com
