Ar galima turėti gerą pieno kiekį, puikius komponentus, tvirtą eksterjerą ir ilgą produktyvų gyvenimą viename gyvulyje? Ūkininkai, pažinę Montbeliarde veislę, sako – taip. Ir nors Lietuvoje ši veislė dar nėra masiškai paplitusi, jos vardas vis dažniau skamba tiek tarp mišrintojų, tiek tarp grynaveislių bandų augintojų.
Kilmėje sūris, bet vėliau jau ne tik apie jį
Montbeliarde veislė kilusi iš rytinės Prancūzijos – Franche-Comté regiono, žinomo kaip vienas pagrindinių garsiojo Comté sūrio gamintojų. Tad nenuostabu, kad pagrindinis veislės selekcinis tikslas nuo pat pradžių buvo pienas, tinkamas sūrių gamybai: didelis baltymų kiekis ir gera koaguliacija. Tačiau tai tik pradžia – šios karvės pasirodė esančios atsparesnės, ilgaamžiškesnės ir geriau prisitaikančios prie įvairių laikymo sistemų nei Holšteinai.
Kas jos per vienos?
Montbeliarde – vidutinio dydžio žalmargės karvės. Jų gyvasis svoris dažniausiai siekia apie 650–750 kilogramų. Tai karvės, pasižyminčios geru raumenų išsivystymu, stipriomis galūnėmis ir labai geru užpakalinės tešmens dalies aukščiu bei pločiu – savybėmis, kurios itin vertinamos automatizuotose melżimo sistemose.
Be to, Montbeliarde karvės pasižymi išskirtiniu gebėjimu palaikyti gerą kūno kondiciją net ir po apsiveršiavimo, neišbarstydamos produktyvumo. Šviežėpienės šios veislės karvės dažnai išlaiko tvirtą kūno įmitimą net esant aukštai pieno produkcijai. Tai susiję su šiek tiek kitokiu Montbeliarde metabolizmu ir labai geru pašarų įsisąvinimu, kuris leidžia efektyviai paversti pašarus pienu, nealinant kūno rezervų.
Privalumai praktikoje
Pieno kiekis – vidutiniškai apie 8 000–9 000 kilogramų per laktaciją – atrodo kukliau nei Holšteinų, bet neapsigaukime. Toks vidurkis susidaro todėl, kad daugelis Montbeliarde bandų ganomos. Ganiavoje natūraliai produkcija būna kiek mažesnė. Tuo tarpu intensyvaus ciklo fermose Montbeliarde karvės gali pasiekti ir iki 12 000 kilogramų per laktaciją.
Baltymų kiekis pieno sudėtyje dažnai viršija 3,5 %, o riebalų – 4 %. Be to, Montbeliarde karvės pasižymi mažesniu somatinių ląstelių skaičiumi ir geresne vaisingumo statistika. Trumpai tariant – jos sveikesnės, rečiau išbrokuojamos ir trumpiau „pailsi“ tarp apsiveršiavimų.
Prancūzijos duomenimis, Montbeliarde karvės išbūna bandoje vidutiniškai viena laktacija ilgiau nei Holšteinai [1].
Mišrinimo favoritas
Mišrinant su Holšteinais, Montbeliarde veislė dažnai naudojama dėl kelių priežasčių:
- Pagerėja vaisingumas – palikuonys dažnai greičiau apvaisinami ir turi trumpesnį periodą tarp apsiveršiavimų.
- Tvirtesnė sveikata – mažiau problemų su nagomis, mažiau mastito atvejų.
- Eksterjeras – Montbeliarde paveldimumas padeda „pakelti“ galines tešmens dalį ir sustiprinti kūno struktūrą.
Mišrintos dukterys ne tik gerai atrodo – jos produktyvios, atsparios ir gerai tinka tiek tradicinėse, tiek robotizuotose melžimo sistemose.
Grynasis veisimas? Taip pat įmanomas
Nors dažnai kalbama apie Montbeliarde kaip apie „mišrinimo įrankį“, šios veislės grynasis veisimas taip pat turi pagrindo. Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kai kuriose Italijos vietovėse Montbeliarde bandoms taikoma aukšto lygio genetinė atranka, panašiai kaip Holšteinams – skaičiuojami visaverčiai selekciniai indeksai (pvz., ISU), vertinamos dukterys, vykdomas genominis tyrimas.
Svarbu pabrėžti, kad Montbeliarde nėra pieno ir mėsos (dvigubo naudingumo) tipo veislė – tai tikra pieno veislė. Nors šios karvės turi gerai išsivysčiusį raumenyną ir jų prieauglis gerai auga, pagrindinis selekcinis indeksas sudarytas net 74 % iš produktyvumo ir sveikatingumo rodiklių. Tai reiškia, kad selekcinis prioritetas aiškiai teikiamas pienui, o ne mėsai.
Jei ūkyje svarbu riebus, baltymingas pienas, karvių sveikata ir ilgaamžiškumas – grynaveislė Montbeliarde banda gali būti rimta alternatyva Holšteinams.
Ką verta prisiminti?
Jei svarstote, kuo papildyti savo mišrinimo strategiją ar ieškote alternatyvos Holšteinams – verta pažvelgti į Montbeliarde. Ypač jei ūkyje svarbi sveikata, komponentai, nagų būklė ir reprodukcijos rodikliai. Tai veislė, kuri tyliai daro savo darbą – ne skaičiais ant popieriaus, o rezultatais realiame gyvenime.
Dr. Donata Uchockienė, pieno ūkių konsultantė, UAB GAMETA LT
Literatūra
[1] INRAE – Institut national de recherche pour l’agriculture, l’alimentation et l’environnement. „Montbéliarde breed characteristics and performances“. Prancūzijos veislininkystės duomenys, 2020. [2] ICAR – International Committee for Animal Recording. „Crossbreeding effects on dairy performance“, 2019. [3] Mondon, J., et al. „Comparing Holstein and Montbeliarde cows: longevity and health performance“. Livestock Science, vol. 210, 2018.Daugiau straipsnių apie veisimą
