Seimas sumažino administracinę naštą registruojant ūkius – nebereikės popierinių dokumentų. Seimas priėmė Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama sumažinti administracinę naštą ir pagerinti Ūkininkų ūkių registro teikiamų paslaugų kokybę. Didinant šių paslaugų elektroninę plėtrą, atsisakyta perteklinio reikalavimo registro duomenų teikėjams kartu su teikiamais dokumentais pateikti ir popierines dokumentų kopijas. Plačiau
Pieno produktai – tiesiai į namus: per karantiną šios paslaugos poreikis išaugo dvigubai. Rinkdamiesi produktus, pirkėjai vis dažniau atsižvelgia ne tik į jų sudėtį, bet ir šviežumą, tad nenuostabu, kad populiarėja ūkininkų gaminama bei tiekiama produkcija. Vis tik, šiandien jų pagamintų produktų galima rasti ne tik turguose ar parduotuvėse, bet ir prie savo namų durų. Plačiau
Maisto gamybai ir prekybai iš ūkių – lengvesnės sąlygos. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra smulkiems gamintojams, ūkininkams ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviams surengė tiesiogines informacinių renginių transliacijas apie reikalavimus pirminiams gyvūninio ir augalinio maisto gamintojams, gaminantiems maistą namų ūkio virtuvėje ir jį tiekiantiems galutiniams vartotojams. Plačiau
Rūpestį biologine įvairove lydi GMO šešėlis. Mokslininkai įžvelgia nemažai genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) grėsmių aplinkai ir biologinei įvairovei, tačiau apie tai nė žodžiu neužsimenama Europos Komisijos (EK) priimtoje ambicingus tikslus keliančioje Biologinės įvairovės strategijoje. Genetiškai modifikuoto maisto rizikos neminimos ir strategijoje „Nuo lauko iki stalo“, nors joje daug kalbama apie saugų ir sveiką maistą. Plačiau
Kokį derlių žada Lietuvos pasėliai? Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) darbuotojai nuolat stebi šalies žemės ūkio augalų būklę. Supažindiname su stebėsenos rezultatais – kaip nuo gruodžio iki užvakar atrodė įvairiose Lietuvos dalyse augantys javai, kukurūzai, pupos, žirniai, bulvės ir kiti naująjį derlių brandinantys augalai. Jei gamtoje neįvyks stichinių reiškinių, labai tikėtina, kad žemės ūkio augalų derlingumas šiais metais bus didesnis nei vidutinis. Plačiau
Nacionalinėje paramoje apie 50 proc. skiriama pienininkystei. Kaip teigia ŽŪM Vyriausybės nutarimo pažymoje, taip būtų užtikrinamas žemdirbių pajamų palaikymas ir lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumo bendroje Europos Sąjungos rinkoje didinimas, taip pat siekiama skatinti šalies ekonomiką ir mažinti koronaviruso pandemijos sukeltus padarinius žemės ūkiui. Ministerijos teigimu, daugiausiai (apie 50 proc. visos sumos) būtų skirta pienininkystės sektoriui, t. y. atsietosioms išmokoms už parduotą pieną. Plačiau
Pritrūko sezoninių darbuotojų: moksleiviams moka 30 eurų už dieną. Vis daugiau moksleivių vasarą nori išnaudoti ne tik pramogoms bei poilsiui, bet ir galimybei bent trumpam įsilieti į darbo rinką, taip paragauti savarankiško gyvenimo skonio ir, žinoma, užsidirbti savų pinigų. Jaunų motyvuotų darbuotojų sezoniniam darbui laukia ir verslo įmonės. Greitai rasti žmonių, kuriems reikėtų trumpalaikio darbo savaitei ar mėnesiui, nėra paprasta. Pritrūkusi sezoninių darbuotojų žemės ūkio bendrovė „Krekenava“ padirbėti savo laukuose pakvietė Kėdainių krašto moksleivius. Plačiau
Pieno supirkimas iš pieno gamintojų ir mokama kaina 2020 m. sausio–gegužės mėn. 2020 m. sausio–gegužės mėn. iš 17 314 pieno gamintojų supirko 516,31 tūkst. t vidutinio 4,23 proc. riebumo pieno (2019 m. sausio–gegužės mėn. – 515,62 tūkst. t vidutinio 4,25 proc. riebumo pieno, o 2018 m. sausio–gegužės mėn. – 520,21 tūkst. t vidutinio 4,23 proc. riebumo pieno). Palyginti su 2019 m. sausio–gegužės mėn., pieno supirkimas padidėjo 0,1 proc., arba 0,70 tūkst. t. Palyginti su 2019 m. gegužės mėn., pieno supirkimas sumažėjo 1,0 proc., arba 1,20 tūkst. t. Plačiau
