Likus savaitei iki javapjūtės lietus išguldė javus. Lietuvos laukuose baigia bręsti javai, tačiau kartu su gausiu lietumi į ūkius atėjo ir problema – lietus ir vėjas išguldė javus. „Javapjūtė pasidės ateinančią savaitę, o išguldyti pasėliai tapo visos Lietuvos, nebe atskirų regionų problema. Liūtys ir vėjas buvo visoje šalies teritorijoje. Tokio klimato sąlygų javai net teoriškai negali atlaikyti. Net ten, kur buvo išlaikyta visa technologija, jie pagulė. Mažiau nukentėjo žemų veislių grūdinės kultūros“, – padėtį apibūdina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas. Plačiau
Apsaugai nuo vilkų pusė milijono eurų. Labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių sklypų savininkai vėl gali teikti paraiškas prevencinėms priemonėms, apsaugančioms ūkinius gyvūnus nuo vilkų, įsigyti. Paramos paraiškos priimamos iki rugpjūčio 31 d. Šiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ skirta 475 747 Eur paramos suma, rašoma pranešime. Plačiau
Pavojus greta mūsų: Lietuvos žemės ūkyje chemizacija per didelė. Aplinkos tarša ir agropriemonių naudojimas žemės ūkyje daro įtaką naujai atsirandančioms ligoms. Situacija paradoksali – ten, kur jos naudojamos intensyviausiai, erkių beveik nebelieka, tačiau dėl to susiduriame su kitomis problemomis. Pavyzdžiui, rapso auginimo procese nuo pradžios iki pabaigos Lietuvoje naudojama vien tik chemizacija (fungicitai prieš grybelius, glifosatai, taip vadinamas raundapas). Ėsdami gyvūnai nežino, kad rapsas ką tik nupurkštas, todėl apsinuodija“ , – pasakoja A.Paulauskas. Plačiau
Nuo koronaviruso nukentėjusiems ūkio subjektams – individualios garantijos. Žemės ūkio ministerija, siekdama sumažinti COVID-19 pandemijos įtaką ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, maisto ūkiu, miškų ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste, padidino finansinių paslaugų prieinamumą, sudarė palankesnes skolinimosi sąlygas užtikrinant veiklos tęstinumą, išsaugant darbo vietas. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui suteikta teisė teikti individualias garantijas finansų įstaigoms dėl ūkio subjektams, nukentėjusiems nuo koronaviruso protrūkio, teikiamų paskolų iki 2020 m. gruodžio 31 d. Plačiau
Žemės ūkio ministras su ES komisaru aptarė Lietuvos žemės ūkiui aktualiausius klausimus. Ketvirtadienį žemės ūkio ministras Andrius Palionis su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu (Janusz Wojciechowski) telefonu aptarė sūrių privataus sandėliavimo nepanaudotų kvotų perskirstymo tarp šalių narių galimybes ir valstybės pagalbos Lietuvos žemės ūkiui teikimo paspartinimą. Plačiau
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikia didesnę paramą ūkio subjektams. Vadovaujantis valstybės pagalbos priemonės „Palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimas COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schema, nuo liepos 1 d. pasikeitė garantinės įmokos ir palūkanų kompensavimo tvarka. Žemės ūkio ministerija tikisi, kad teikiama valstybės parama sudarys palankias sąlygas gauti finansavimą, kuris užtikrins ūkio subjektų veiklos tęstinumą, sumažins skolinimosi kaštus. Plačiau
Kaip suprasti, ar produktas tikrai ekologiškas. Ūkininkaujate ekologiškai ir norite perdirbti užaugintą produkciją. Nuo ko pradėti perdirbimo veiklos sertifikavimą? Pirmiausiai reikėtų gerai įsigilinti į taisykles ir įvertinti, ar pajėgsite jų laikytis. Neretai ūkininkai skundžiasi, kad juos išvargina ekologinei gamybai keliami reikalavimai, esą pastangos, įdėtos jiems įvykdyti, nevertos rezultato. Tačiau būtina suprasti, jog sertifikavimas yra vienintelis būdas įrodyti pirkėjui, kad jam siūlomas produktas yra tikrai ekologiškas. Plačiau
Šiemet pasėlių struktūroje nemažai pokyčių. Birželio 22 dieną baigėsi pagrindinis pasėlių deklaravimo terminas ir jau žinoma, kiek ir kokių pasėlių auginame šiais metais – jų struktūroje yra pokyčių. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad per pagrindinį žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo laikotarpį buvo pateiktos 123 162 paraiškos, o deklaruotas plotas yra 2 927 029 ha hektarų. Šie negalutiniai duomenys beveik nesiskiria nuo praėjusių metų statistikos. Plačiau
Iš Klimato kaitos programos skirs lėšų ir žemės ūkiui. Siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iš Klimato kaitos programos numatyta 37 mln. eurų skirti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriams. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį paskelbė kvietimus teikti paraiškas paramai, pranešė Aplinkos ministerija. Plačiau
Nauja profesija – paukščių baidytojai. Laukinių paukščių padaroma žala ūkininkų pasėliams ne mažesnė nei laukinių gyvūnų, tačiau šių nuostolių niekas nekompensuoja. Aplinkos ministerija (AM) purtosi tokių įsipareigojimų ir kviečia žemdirbius, dirbančius vis aršesnėmis konkurencinėmis sąlygomis, prisitaikyti prie gamtos ir šią žalą atlyginti iš Kaimo plėtros programos lėšų. Plačiau
Rietavo įmonė visą Lietuvą gali įstumti į labai keblią padėtį. Šalutiniais gyvūniniais produktais (ŠGP) pavadintas gyvūnų gaišenas, jų dalis ir gyvūninių maisto produktų atliekas kiekviena valstybė privalo tvarkyti ne dėl to, kad to reikalauja Europos Komisija, o todėl, kad neišplistų gyvūnų platinamos ligos ir kad ore netvyrotų dvėselienos kvapas. Iki šiol Lietuvoje šios problemos nebuvo, bet buvusį vienintelį ŠGP tvarkytoją UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ užklupo bėdos dėl pokyčių verslo aplinkoje ir atsiradus konkurentui, todėl pradeda strigti visa ŠGP surinkimo ir tvarkymo sistema. Situacija Lietuvą gali stumtelėti prie ekologinės katastrofos. Plačiau
