Liepą eksportuotas panašus grūdų kiekis kaip prieš metus. Anot leidinio „Agrorinka“, Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų liepą eksportavo 56,619 tūkst. tonų grūdų. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį (94,34 proc. arba 53,415 tūkst. tonos) sudarė kviečiai. Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją ir Nigeriją (vidutinė kaina – 203,28 euro už toną). Miežiai (3,155 tūkst. tonos) buvo eksportuoti į Latviją, Estiją ir Nigeriją (vidutinė kaina – 154,56 euro už tonos). Plačiau
Prašoma, kad Vyriausybė tiesiogiai dalyvautų rengiant Pieno įstatymą. Šalies pramonės atstovai kreipėsi į Vyriausybę dėl tiesioginio įsikišimo Pieno įstatymo teisėkūros procese, kadangi teisės aktą rengianti Žemės ūkio ministerija toliau sistemingai ignoruoja ir neatsižvelgia į įvairių institucijų teikiamas pastabas. „Susipažinus su Pieno įstatymo pakeitimo projektu, kurį teisės aktų registre ministerija įregistravo šių metų rugpjūčio 21 dieną, akivaizdu, kad nei į socialinių partnerių, nei į valstybinių institucijų pateiktas esmines pastabas atsižvelgta nebuvo. Todėl visas pastabas Vyriausybei pateikėme pakartotinai“, – pažymi R. Sartatavičius. Plačiau
Į ką ir kiek investuoja emigrantai ir miestiečiai, norintys gyventi kaime. Karantinas ir pandemija žmones paskatino žvalgytis į sodybas ir kaimą. Tačiau vienas pagrindinių klausimų, į kurį reikia atsakyti keičiant gyvenimo būdą – kas vienkiemyje gali tapti pragyvenimo šaltinis. Lietuvoje užsiimti pieno ar grūdų ūkiu, jei žmogus neturi didelių paveldėtos ar giminaičių valdytos žemės sudėtinga, nes reikėtų investuoti šimtus tūkstančių ar milijonus eurų. Tačiau uogų auginimas ir sodai sritis, kur galima šeimą išmaitinti iš kelių hektarų ir gauti valstybės paramą įsikūrimui, prieinama ne vienam. Plačiau
Veisėjų asociacijos: pažangą stabdo įvairūs trukdžiai. Veislininkystės politizavimas nedavė postūmio per 20 metų pasiekti daugiau šioje srityje – pačioje svarbiausioje, kalbant apie gyvulininkystę. Tai konstatavo Žemės ūkio rūmų Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas, kai po ilgesnės pertraukos veisėjų asociacijų atstovai susirinko aptarti savo problemų. O jų yra nemažai: tai aplinkosaugos reikalavimai, valstybės politika veislininkystės atžvilgiu, vilkų daroma žala ir kitos. Plačiau
Karvių neišsižadėję ūkininkai turėtų subruzti – yra proga įsigyti svarbios įrangos. Smulkūs – 3-9 karves melžiantys ūkininkai turi progą gauti iki 15 tūkst. eurų išmoką ir už ją įsigyti tai, ko ūkiui labiausiai reikia: pieno šaldymo ar melžimo įrangą, įsirengti mėšlides ar srutų kauptuvus. Šiuo metu kaip tik renkamos paramos smulkiesiems ūkiams paraiškos. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) smulkius pieno gamintojus kviečia teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Plačiau
Techninė apžiūra bus privaloma visai pesticidų puškimo įrangai. Žemės ūkio ministerijai pakeitus Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisykles, dabar techninė apžiūra bus privaloma visoms profesionaliajam naudojimui skirtoms apdorojimo įrangos rūšims. Taisyklės įsigalios nuo 2020 m. spalio 1 d. Pernai Lietuvoje buvo atliktas Europos Komisijos auditas dėl tausaus pesticidų naudojimo. Audito metu konstatuota, kad 2001 m. patvirtintose Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisyklėse nėra nurodyta, kad reikia privalomai tikrinti stacionarią augalų apsaugos produktų purškimo įrangą, naudojamą gamybos patalpose ir technologiniuose procesuose. Plačiau
