Naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-10-30

Macijauskas: Siūlau baigt žemės ūkio gamybą ir nebeteršti gamtos! Neseniai išgirdau vienos ekonomistės pamąstymus, kad gal būt Lietuvoje reiktų maisto gaminti tik tiek, kiek reikia vidaus vartojimui. Ir pagalvojau, o kodėl gi ne. Juk žemės ūkis yra vienas didžiausių atmosferos ir aplinkos teršėjų pasaulyje. Dėl padidėjusios galvijų populiacijos, sintetinių trąšų naudojimo ir intensyvaus žemės dirbimo baigia ištirpti paskutiniai Alpių ledynai ir klimato kaitos pokyčiai jau tapo negrįžtamais. Norint išgelbėti pasaulį reikia skubiai mažinti žemės ūkio produktų gamybą. Lietuvoje iš tikro galėtume pasigaminti tik tiek, kiek reikia vidaus vartojimui, o tai leistų bent 2 milijonus hektarų palikti gamtai, paversti pelkėmis, šlapynėmis, krūmynais ir miškais. Plačiau

Postų dalybos: užkulisiuose – dvi pavardės į žemės ūkio ministrus. Rinkimų naktį prasidėjus konsultacijoms dėl valdančiosios koalicijos, kuluaruose jau minimos ir politikų, kurie galimai sės į žemės ūkio ministro kėdę, pavardės. Abu šie žmonės ūkininkai. Kol kas kaip realiausios įvardinamos dvi kandidatūros: konservatorius Kazys Starkevičius (pagrindinė veikla ūkyje gyvulininkystė ir augalininkystė ) ir liberalas Viktoras Pranckietis (pagrindinė veikla ūkyje sodininkystė). K. Starkevičius jau ėjo žemės ūkio ministro pareigas 2008–2012 m. Seimo narys nuo 2004 m. Plačiau

Dėl Gusto paskyrimo Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos vadovu kreiptasi į VTEK. Į 2020–2024 m. Seimą išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Andrius Vyšniauskas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto galimo skyrimo VšĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generaliniu direktoriumi, prašydamas nustatyti, ar E. Gustui neturi būti taikomas vienerių metų „atšalimo laikotarpis“. Plačiau

Delfi tema. ES perbraižė paramos ūkininkams gaires: kas laukia Lietuvos. Apie tai, kaip šie sprendimai paveiks mūsų ūkininkus kalbamės su Europos parlamento nariu Broniu Rope, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovu Sauliumi Daniuliu ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktoriumi Ignu Jankausku. Žemės ūkio rūmai nurodo, kokie pagrindiniai pokyčiai mūsų laukia: Europarlamentarai sustiprino privalomą klimatui ir aplinkai naudingas paramos sąlygas. Jie siekia, kad ne mažiau kaip 35 proc. šaliai numatyto kaimo plėtros biudžeto būtų skirta visoms su aplinkosauga ir klimatu susijusioms priemonėms ir ne mažiau kaip 30 proc. tiesioginių išmokų būtų skirta neprivalomoms ekologinėms schemoms, kurios leistų ūkininkams padidinti pajamas. Plačiau

Salyklo gamintojai ūkininkus vilioja vis atkakliau: poreikis didelis. Lietuviai ne itin noriai priaugina salyklinių miežių – tai įnoringa kultūra, todėl mūsų šalies salyklo gamintojai šių miežių ieško ir Latvijos ūkiuose. Šiemet gal kiek paprasčiau, nes jų derlius ir kainos buvo geros. Nors salyklinių miežių supirkimo kaina yra viena aukščiausių, mūsų šalies ūkininkai miežius apskritai ne itin noriai beria į žemę. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, miežių plotai pastaruosius trejus metus traukėsi. Plačiau

Didžioji dalis paramos atriekta smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Šiais metais Žemės ūkio ministerija ypatingą dėmesį skyrė smulkiems šeimos, vidutiniams ūkiams bei jaunųjų ūkininkų paramai. Priimti atitinkami sprendimai tiek dėl Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų perskirstymo ir COVID-19 paramos skyrimo taisyklių, tiek dėl naujojo finansinio laikotarpio. Lietuvoje jau kurį laiką stebimas ūkių stambėjimo procesas. Nors smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje vis dar yra daugiausia – apie 85 proc.visų šalies ūkių valdo iki 30 ha – tačiau išgyventi iš tokių ūkių gaunamų pajamų darosi vis sunkiau. Susidūrę su sunkumais smulkūs ir vidutiniai ūkiai pasitraukia iš žemės ūkio gamybos ir perleidžia savo turimus žemės plotus stambiems ūkininkams, tad žemės ūkio veikla darosi vis mažiau patraukli ir jauniems žmonėms – didžioji Lietuvos ūkininkų dalis yra sulaukę daugiau kaip 40 metų. Plačiau

Nuo spalio 28 d. klientai NMA aptarnaujami tik nuotoliniu būdu. Informuojame, jog daugėjant savivaldybių, kuriose taikomi karantino apribojimai bei siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) nuo spalio 28-osios, trečiadienio, visuose klientų aptarnavimo skyriuose klientai nebus aptarnaujami “gyvai” ir gyventojai raginami kreiptis elektroniniu būdu. Siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų NMA darbą, paramos administravimo darbai nėra stabdomi, bet organizuojami taip, kad nebūtų tiesioginio kontakto su gyventojais. Visuose NMA padaliniuose bus taikoma tvarka, galiojusi visuotinio karantino metu. Klientams suteikta galimybė paraiškas, mokėjimo prašymus bei kartu su jais pateikiamus kitus dokumentus teikti. Plačiau