Lietuvos ūkininkai: valstybės paramos praktiškai taip ir negavome. Komentuodami šių metų derlių, tiek stambieji, tiek smulkieji ūkininkai sutaria, kad metai ūkiams buvo palankūs. Visgi jie pažymi, kad ūkininkams ir toliau nerimą kelia perdirbėjų rankose atsidūrusi šalies pieno pramonės rinka, be to, tikina, jog Vyriausybės parama, kuria buvo siekiama sušvelninti neigiamus COVID-19 padarinius šalies ūkiams, buvo neefektyvi. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LZUBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis tvirtino, kad šie metai buvo derlingi, tačiau taip pat pridūrė, kad daugelis nerimauja dėl ateinančios žiemos sąlygų. Plačiau
Smulkūs ir vidutiniai ūkiai šiemet skolinasi trečdaliu daugiau. Lietuvos ūkininkų finansavimas šiais metais augo, o COVID-19 krizė žemės ūkio sektoriui turėjo mažiau įtakos, lyginant su kitais sektoriais. „Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų finansavimas siekė 26 mln. eurų. Tai yra trečdaliu daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai ūkių finansavimas siekė beveik 20 mln. eurų, rašoma pranešime. Plačiau
Geras derlius supirkėjams kelia rūpesčių. Viena iš Lietuvos žemės ūkio sektoriuje lyderiaujančių kompanijų, skandinaviško kapitalo įmonė UAB „Scandagra“ skaičiuoja naujus tarptautinius rekordinio grūdų derliaus maršrutus. Pasak bendrovės vadovo Mariaus Vasiliausko, naujas rinkas, specifines konkurencijos sąlygas diktuoja tiek klimato kaita, tiek ir pandemijos sukelti vartojimo pokyčiai grūdų rinkoje. Plačiau
Prasideda imituojančių ūkininkavimą medžioklė. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama įsitikinti kaip šienavimo terminų laikosi pareiškėjai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones, nuo lapkričio 3 d., pasibaigus šienavimo įsipareigojimų terminui, pradeda laukų patikrinimus. Vėliau lapkričio mėnesį bus tikrinami įsipareigojimai dėl draudimo skleisti mėšlą ir srutas, taip pat dėl juodojo pūdymo apsėjimo. Remdamasi palydoviniais vaizdais NMA jau gali nustatyti galimai nenušienautus laukus, neapsėtus juodojo pūdymo atvejus visoje Lietuvos teritorijoje. Tik įtarus galimus pažeidimus, bus vykstama į ūkius atlikti patikras vietoje, rašoma pranešime. Plačiau
Lietuvių agroverslo įmonė plečiasi ir į Estiją. Lietuvoje, Latvijoje bei Ukrainoje veikianti agroverslo bendrovė „Linas Agro“ įsteigė įmonę Estijoje. Pasak jos vadovo Tomo Pučkio, tai leis stiprėti Baltijos šalių rinkoje. „Situaciją Estijoje vertiname labai pozityviai: tai šiuolaikiška inovatyvi rinka (…). Matome didelę perspektyvą sėkmingai ten vystyti veiklą, esame pasiruošę investuoti į žmogiškuosius resursus bei kokybišką plėtrą“, – pranešime sakė jis. Plačiau
Ar turi ateitį biomasės deginimas? Šių metų pabaigoje Europos Komisija turi paskelbti tyrimo, susijusio su miško biomasės naudojimu energijos gamybai, rezultatus. O kitąmet EK turėtų persvarstyti ES atsinaujinančios energijos direktyvą ir Reglamentą dėl žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės, ir pateikti „veiklos gaires“ dėl naujų tvarumo kriterijų energijai gauti iš miško biomasės. Plačiau
Ukraina gavo teisę eksportuoti sėklinius grūdus į ES. Ukraina yra įtraukta į šalių, kurios gali eksportuoti kukurūzų ir grūdų sėklas į ES, sąrašą, apie tai tautiečiams pranešė šalies ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras Tarasas Kačka (Taras Kachka), remdamasis „Ukrinform“. „Ukrainos sėkliniai grūdai į ES – misija įvykdyta. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Ukrainoje užaugintų grūdų sėklų lygiavertiškumo. Sprendimas įsigalios po 20 dienų “, – savo„ Facebook“ paskyroje rašė T. Kačka. Plačiau
Siekiantiems investuoti į žemės ūkio valdas – beveik 21 mln. Eur. Ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys, norintys sustiprinti savo ūkius, lapkričio 2 d. – gruodžio 30 d. vėl gali teikti paramos paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti. Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui skiriama beveik 21 mln. Eur paramos lėšų. Paramos dydis pareiškėjo projektui negali viršyti 600 tūkst. Eur ir 2014–2020 metų laikotarpiu – 600 tūkst. Eur. Susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gautos paramos suma 2014–2020 m. pagal veiklos sritį negali viršyti 1 mln. Eur. Plačiau
Geriausiame „Metų ūkyje“: šeimos vienybė ir išskirtinis dėmesys darbuotojams. Šiemet konkurse „Metų ūkis“ pirmą vietą laimėjo Župerkų šeimos – tėvo Kęstučio, sūnų Arno ir Manto bei jo žmonos Vaivos, ūkis, esantis Surviliškio seniūnijoje. „Didžiąją dalį pasėlių sudaro kviečiai. Antroje vietoje – salykliniai miežiai ir rapsai. Pupas auginame dėl priešsėlių, o salyklinius miežius parduodame salyklo gamintojams. Kanapes auginame sėklai. Tiesą sakant, ar šiemet jas apsimokėjo sėti, dar neaišku“, – pasakojo M.Župerka. Plačiau
Apsiginti nuo vilkų padeda Lietuvos kaimo plėtros programa: avis saugo tinklinis aptvaras. Lazdijų rajone, Stebuliuose avis auginantis Mantas Jančiukas, po to kai pernai ūkyje pasirodęs vilkas pridarė žalos, nusprendė pasirūpinti gyvulių saugumu. Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) lėšomis ganykloje įrengtas elektrinis tinklinis apvaras, todėl ūkininkas gali lengviau atsikvėpti. Vasaros pabaigoje 2014-2020 m. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ lėšomis tinklinį elektrinį aptvarą įsirengęs Mantas viliasi, kad moderni priemonė padės apsisaugoti nuo vilkų. Parama pasinaudoti jis nusprendė po to, kai pernai ūkyje pasirodęs nelauktas svečias — vilkas — sudraskė avį. Plačiau
Susitarė ir padarė: pradeda ruoštis gamybai – ant kepsninių klos brandintą jautieną. Utenos rajone, Vaitkūnų kaime kartu su tėvu ūkininkaujantis 30 metų Karolis Kudrevičius iš traktoriaus kabinos neišlipa tol, kol nebūna baigti visi rudens – arimo, sėjos, kukurūzų kirtimo darbai. Tačiau ūkyje jis turi ir savo veiklos nišą – tai mišrūnai galvijai. Kartu su netoliese limuzinus auginančiu ūkininku jis sutarė imtis projekto, finansuojamo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ lėšomis. „Man daug tenka lauko darbų ir pavasarį, ir vasarą – ir per sėją, ir per rugiapjūtę, kai reikia kirsti javus bei presuoti šiaudus. Šiuo metu laukuose taip pat dar yra ką veikti. Auginame pašarams javų, o kadangi šie metai jiems buvo palankūs, dalį grūdų galėjome dar ir parduoti. Tai vis gi pajamos į kišenę, ne iš jos“, – kalbėjo K.Kudrevičius. Plačiau
